Logiška, kaip sako LatBIM atstovas Devijs Širaks, kad BIM judėjimas prieš septynerius metus Latvijoje prasidėjo nuo projektuotojų. Šios įmonės mažesnės, keliolikai žmonių imtis ir įgyvendinti pokyčius kur kas paprasčiau negu statybų verslui, kur neretai dirba po kelis šimtus žmonių.

Sudėtingiausia užduotimi latviams tapo žmogiškasis veiksnys

LatBIM organizacijos veikloje dalyvauja architektai, projektuotojai, statybininkai – verslo ir visuomeninės organizacijos, specialistai. Kadangi Latvijoje BIM yra pradiniame etape, organizacija LatBIM siekia, kaip sako D. Širaks, kad būtų sukurta tokia įstatyminė aplinka, tokios sąlygos, kad BIM taptų viso proceso stuburu, griaučiais. 

„Mes siekiame tolygaus ir visiems vienodai suprantamo BIM įvedimo į rinką proceso, siekiame, kad nebūtų sukurta situacijų, kai valstybė ar kompanijos reikalauja kažko, ko negalima išpildyti arba tai nekuria vertės, – sako LatBIM atstovas. – Mūsų organizacija neima kitų šalių patirties ir netaiko jos copy paste principu, nes gerai suvokiame, kad tokius pokyčius į sektorių įvedinėti sudėtinga. Tačiau vis tik pats sudėtingiausias dalykas – pakeisti žmonių mąstymą.“

Pritardama kolegai, Inga Timma, Latvijos statybų įmonės ARČERS plėtros vadovė, pastebi, kad BIM reikalauja pamiršti tai, ką mokėjai, ką ir kaip darei daugelį metų. Paradoksalu, tačiau šiuo atveju patirtis trukdo. 

Pagrindinis modeliavimas, pastebi D. Širaks, vyksta su įprastomis projektavimo programomis, tačiau reikia išmokti panaudoti visas jų teikiamas galimybes, panaudoti pagal paskirtį, kurti tokius modelius, kuriuos būtų galima naudoti statyboje, eksploatuojant pastatus.

„Dabar dirbame su tokiais, atrodo, paprastais dalykais, kaip – kuo BIM skiriasi nuo 3 D. Žmonės sunkiai keičia mąstymą. Manau, situacija kardinaliai pasikeis po 2 ar 3 metų, kai ateis nauji specialistai, kurie dabar mokosi“, – sako D. Širaks.

Latvijos statybininkai žengia pirmuosius BIM žingsnius

Įmonės ARČERS plėtros vadovės žodžiais, statybų įmonės, bent jau didžiausios, mokosi ir bando pradėti dirbti su BIM statybos aikštelėse, bet popierinių brėžinių, nors į aikšteles jau ateina ir planšetės, vis dėlto dar neatsisako. Moters žodžiais, net ir tokie epizodiški bandymai leidžia suvokti, kokių verčių kuria BIM: kur kas paprasčiau tampa ir dirbti, ir planuoti darbus. Todėl ir į Lietuvą latviai atvyksta pasisemti patirties, kaip BIM realiai naudojamas mūsų šalies statybvietėse. 

Latvijoje nuo 2020 m. bus privalomas elektroninis statybos žurnalas, tačiau, skirtingai nuo mūsų patirties, jis bus valstybinis. Latvijoje jau dvejus metus veikia privaloma elektroninė darbo laiko apskaita.

Kita populistino žavėjimosi BIM pusė

Latvijoje BIM idėjos, susidurdamos su dideliu pasipriešinimu, kelią skinasi jau septynerius metus, tačiau, pasak D. Širaks, tik pastaruosius dvejus metus situacija pradėjo keistis – atsirado BIM projektų, „atsirado suvokimas, kad kelio atgal nėra“. 

Džiaugdamasis pokyčiais, LatBIM atstovas apgailestauja, kad visuotinai kalbama apie BIM, visi nori BIM, tačiau ne visi suvokia šios metodologijos esmę ir tai, kaip pastebi pašnekovas, procesą tempia atgal. Jo žodžiais, tokia situacija diktuoja poreikį kuo plačiau visais lygiais kalbėti apie BIM esmę, kad būtų sukurta kritinė masė specialistų, įmonių ir užsakovų, suvokiančių, kas iš tiesų yra BIM ir dirbančių su BIM.

BIM brangu tik vienu atveju – jeigu sukuri BIM, o juo niekas nesinaudoja

Svečiai iš Latvijos, kalbėdamiesi su portalu Statybunaujienos.lt, pastebėjo, kad dirbant su BIM ypatingai svarbus tampa užsakovų, projektuotojų ir statybininkų bendradarbiavimas. Bet, kaip pastebi D. Širaks, tokia sinergija taip pat keičia mąstymą: kad procesas nenutrūktų, turiu savo darbą atiduoti kitam – būtina reali integracija. Tai, anot pašnekovo, pradėjo vykti realiai tik pastaruosius dvejus metus. 

Nors atsirado bendradarbiavimas, tačiau, kaip sako I. Timma, tradicijas keisti sudėtinga: padariau, atidaviau, o toliau – tavo problemos. I. Timma, atstovaujanti statybininkams, pastebi, kad BIM turi būti pirmiausia svarbus užsakovams: jie turi suvokti, „kodėl iš viso reikia BIM, kam jis bus naudojamas, kokių verčių sukurs“.

„Kalbant apie BIM, užsakovo vaidmuo labai didelis, – sako D. Širaks. – Apie mažas kainas kalbėti net neefektyvu, nes tai nesprendžia problemos. Kai tik projektuoji arba statai su BIM, tai yra brangu, bet jeigu užsakovas nori BIM projekto ir tolesnis procesas vyksta pagal BIM, tai, kaip rodo pasaulinė praktika, ekonomija siekia apie 20–30 proc. nuo visų sąnaudų. Tad reikia matyti visą procesą, suvokti kontekstą. Kai sako, kad BIM brangu, vadinasi, nesuvokia esmės. Ir tai yra lyg lakmusas.“

Inga Timma, pritardama kolegai sako, kad BIM brangu tik vienu atveju – jeigu sukuri BIM, o juo niekas nesinaudoja.