Siūlėsi dirbti už trečdaliu mažesnę sumą

Konkursą laimėjusioms AB „Kauno tiltai“, AB „Panevėžio keliai“ ir UAB „Tiltų ekspertų centras“, už tilto remontą bus sumokėti 2,42 mln. eurų. Tai trečdaliu – arba 630 tūkstančių eurų – didesnė kaina nei siūlė „Latvijas tilti“. 

Konkursą organizavusi Lietuvos automobilių kelių direkcija atmetė Lietuvoje veikiančios bendrovės „Latvijas tilti“ kartu su projektavimo partneriais iš Latvijos „Projects 3“ pateiktą pasiūlymą darbus atlikti už 1,79 mln. eurų. Atmesdama bendrovių pasiūlymą Automobilių kelių direkcija pabrėžė, kad bendrovės pateikė du specialistus vietoj direkcijos reikalauto vieno specialisto statinių grupės – kelio ir tilto – remonto projektui parengti. 

Visgi „Latvijas tilti“ atstovų įsitikinimu toks reikalavimas prieštarauja Aplinkos ministerijos pateiktam teisės aktų išaiškinimui, kuris teigia, kad Lietuvos statybos techninis reglamentas leidžia skirti tiek vieną, tiek kelis projekto vadovus, kurie būtų atsakingi arba už visos statinių grupės projektavimą, arba už atskirų grupės statinių projektavimą.

„Nėra aišku, kodėl viena institucija teisės aktus traktuoja vienaip, nors aukštesnę teisinę galią turinti ministerija juos aiškina kitaip. Jei valstybės institucijos neturi vieningos pozicijos, kuo tuomet turėtų vadovautis rinkos dalyviai, teikdami pasiūlymus valstybės viešuosiuose pirkimuose? 

Manome, kad šiame konkurse nustatant būtent tokius konkurso reikalavimus buvo siekiama apriboti konkurenciją, kad kitos įmonės negalėtų dalyvauti konkurse ir varžytis mažesne kaina. Gaila, tačiau dėl tokios valstybės politikos labiausiai nukenčia gyventojai, kurie yra patikėję valstybės institucijoms atstovauti jų interesams ir ūkiškai leisti mokesčių mokėtojų pinigus“, – piktinosi Genadijus Kamkalovas, „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas. 

Konkursus laimi tos pačios bendrovės?

Automobilių kelių direkcijos rugpjūtį paskelbtu mažiausios kainos konkursu perkami darbai įprasti – tai standartinių konstrukcijų tilto remontas, pakeičiant naujas pakloto konstrukcijas, įrengiant naują dangą ir kelio atitvarus.  Vis dėlto pasiūlymus konkurse pateikė tik du dalyviai.   

Centrinio viešųjų pirkimų portalo (www.cvpp.lt) duomenimis, „Panevėžio keliai“ ir „Kauno tiltai“ yra dvi daugiausia Automobilių kelių direkcijos skelbtų viešųjų pirkimų laimėjusios bendrovės – nuo 2010 m. iki dabar su jomis sudarytos atitinkamai 64 ir 53 sutartys, už kurias bendrovėms sumokėta atitinkamai 159 mln. eurų ir 153 mln. eurų. 

Bendras direkcijos nuo 2010 m. iki dabar (be naujausių konkursų) viešiesiems pirkimams, neskaičiuojant mažos vertės pirkimų, išleistas biudžetas siekia 413 mln. eurų. Vadinasi, „Panevėžio keliai“ ir „Kauno tiltai“ laimėjo tris ketvirtadalius – arba 76 proc. – visų konkursų, skaičiuojant pagal vertę.