Latvijos prokuratūra baigė tirti medžiagą, susijusią su „Maximos“ griūtimi. Kaip portalui www.statybunaujienos.lt sakė ekspertas iš Latvijos Artis Dzirkalis, aštuoniems fiziniams asmenims Latvijos prokuratūra pareiškė įtarimus dėl „Maximos“ griūties. Tarp jų yra projektuotojas-konstruktorius, konstrukcijų ekspertas, darbų vadovas – brigadininkas, techninis prižiūrėtojas, statybos inspektoriai, kurie derino projektą, „Maximos“ darbų saugos vadovas. „Man svarbiausia ne tai, ką nuteis ar nenuteis, – sakė Lietuvoje lankydamasis Artis Dzirkalis, – svarbiausia, kad pasikeitė situacija dėl atsakomybės, kai kiekvienas žino, kas už ką atsako.“ Kaip sakė specialioje komisijoje dirbęs ekspertas, komisija nustatė atvejų, kad kai kurie proceso dalyviai pasirašydavo dokumentus net nemąstydami, kuo jie rizikuoja.

Ekspertų komisija, tyrusi katastrofos priežastis, buvo sudaryta prie policijos. „Mes neturėjome dėl ko ginčytis, mes rinkome faktus, iš naujo skaičiavome, vertinome įstatyminę bazę“, – apie komisijos darbą pasakojo A. Dzirkalis. Latvijoje, aiškinantis priežastis, buvo sudarytos net kelios įvairių sričių komisijos. 

Atsakomybė pasiklydo „juodojoje zonoje“

Tragedija, anot A. Dzirkalio, įvyko ne tik dėl klaidų įvairiose proceso stadijose – išryškėjo sisteminės problemos. „Latvijoje galioja dualinė normatyvi bazė, tai yra įsigaliojo eurokodai ir tuo pat metu tebeveikia senieji SNIP-ai. Jie skiriasi patikimumo lygiu – eurokodų nustatytas patikimumas yra aukštesnis. „Maximoje“ abu šie būdai persipynė: dalis – pagal SNIP-ą, dalis – pagal eurokodus“, – sakė „Restoje“ kalbintas ekspertas iš Latvijos. 

Kita priežastis, A. Dzirkalio nuomone, buvo atsakomybės nebuvimas. Jo žodžiais, savaime turėtų būti aišku, kad projektuotojas atsako už tai, ką nubraižė, už ką pasirašė. Tačiau Latvijoje iki šiol galiojo kita tvarka, kita atsakomybė: jeigu rangovas imasi statyti pagal konkretų projektą, tai imasi ir atsakomybės už jo detalizavimą. „Tačiau neaišku, kur pasibaigia projektuotojo atsakomybė, o kur prasideda statybininko“, – sakė A. Dzirkalis, šią neaiškią situaciją apibūdindamas kaip „juodąją zoną“, kurioje pasiklydo atsakomybė. Esant tokiai situacijai, jo žodžiais, ginčas dėl atsakomybės ribų – be rezultatų.

Prognozuoja ilgą ir sudėtingą teisminį procesą

Kaip dar vieną nelaimės priežastį ekspertas įvardino priežiūros stoką: tai ir autorinė priežiūra, ir techninė priežiūra – Latvijos specialistai už nieką neatsako.

Techninis prižiūrėtojas apsiribodavo dokumentų sutvarkymu. Ir jie, pasak A. Dzirkalio, buvo sutvarkyti labai gerai. „Tačiau kaip inžinierius jis galėjo pastebėti, kad kai kurie mazgai negali atlaikyti tam tikrų apkrovų“, – kalbėjo ekspertas. Tačiau tai pasakyti garsiai reikštų tik viena – keiskite už savo pinigus. 

Eksperto A. Dzirkalio nuomone, įstatymai įnešė sumaišties, sunku buvo ką patraukti atsakomybėn. Todėl ekspertas prognozuoja ilgą teisminį procesą, kuriame situaciją teks vertinti pagal įstatymus ir normatyvinius dokumentus, galiojusius iki „Maxima“ tragedijos.

„Gerai, kad visa tai pasikeitė ir mes galime dirbti pagal naujus įstatymus, kuriuose jau numatyta atsakomybė, draudimas, nustatyta, ką kokia bendrovė gali daryti“, – portalui sakė A. Dzirkalis.

Rygos prekybos centro „Maxima“ stogas įgriuvo 2013 metų lapkričio 21-ąją. Žuvo 54 žmonės, tarp jų trys gelbėtojai, dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.