Planuojama, kad naujai atrinktas rangovas baseino statybos darbus turėtų užbaigti iki kitų metų pabaigos. Šie pokyčiai vilniečiams nekainuos daugiau nei suplanuota, kadangi galimą baseino statybų kainos augimą turės kompensuoti buvę rangovai.

Atsakomybė – keturiems buvusiems rangovams

Kartu su bankrutavusia „Irdaiva“ Lazdynų baseiną statę keturi jungtinės veiklos partneriai – UAB „Axis Power“, UAB „Mitnija“, UAB „HSC Baltic“, AB „Montuotojas“ – neparodė ryžto vykdyti jiems priklausančių įsipareigojimų ir užbaigti projektą. Todėl šios įmonės, kaip rašoma šiandien, sausio 30 d., išplatintame pranešime, privalės atlyginti nuostolius, susidariusius dėl kainų skirtumo, jeigu naujame konkurse bus pasiūlytos didesnės statybos darbų kainos.

„Apmaudu, kad paskelbus bankrotą vienam rangovui griūva ir visas darinys kartu su prieš keletą metų prisiimta atsakomybe. Net keletą mėnesių ieškojome įvairių sprendimų, tačiau esame priversti konstatuoti, kad visoms šalims tinkamo sprendimo rasti nepavyko. Tačiau svarbiausia čia – vilniečių interesas, nebegalime jų laikyti situacijos įkaitais, todėl turime ieškoti kito rangovo. Naujas rangos konkursas jau baigiamas ruošti, jį planuojama paskelbti per artimiausią mėnesį. Apgailestaujame, kad tai lems baseino atidarymo vėlavimą, tačiau šiuo metu tai yra vienintelis galimas sprendimas šiame projekte“, – teigė pranešime cituojamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Pasak jo, nors objektas didelis ir sudėtingas, tačiau šio užsakymo turėtų siekti ne viena solidi bendrovė, todėl tikimasi konkurencingo konkurso su pajėgiu laimėtoju, kuris iš karto galės pratęsti statybos darbus. Prieš konkursą planuojama skelbti atvirą rinkos konsultaciją dėl tęstinumo.

Pagal 2017 m. pasirašytą statybų sutartį, Lazdynų baseiną turėjo pastatyti BUAB „Irdaiva“ (kuri prieš bankrotą pakeitė pavadinimą į UAB „Active Construction Management“) kartu su 4 partneriais, veikiančiais pagal jungtinės veiklos sutartį. Tačiau BUAB „Irdaiva“ praėjusį spalį paskelbus bankrotą, baseino statybų darbai sustojo. Savivaldybė ketina kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl visų jungtinės veiklos partnerių įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, kadangi jie atsisako vykdyti darbus toliau, teigdami, jog likusi rangos sutarties kaina yra nepakankama darbams užbaigti. Šį trūkumą, savivaldybės teigimu, galėjo lemti ir pagrindinio partnerio užaktuoti darbai, kurie faktiškai nebuvo atlikti. Dėl šios situacijos Vilniaus vystymo kompanija, prižiūrinti Lazdynų baseino statybų darbus, vykdo atliktų darbų teisminę ekspertizę.

BUAB „Irdaiva“ bankrotas palietė ne vien Vilnių – nukentėjo apie 50 valstybinių ir privačių objektų visoje Lietuvoje.

Viešųjų pirkimų sistemos spragos, lemiančios statybų darbų problemas

Savivaldybės teigimu, prieš keletą metų pasirinktas baseino statybų paslaugų pirkimo būdas ir iš pat pradžių sumažintas projekto biudžetas išties lėmė, kad patikimų rangovų šiam projektui pritraukti buvo sudėtinga.

„Deja, tai yra kur kas platesnė ir įstatymais užprogramuota problema, kai netobulai veikianti viešųjų pirkimų sistema statybų sektoriuje leidžia siautėti įmonėms, kurios tampa visos rinkos problema ir griauna rinkos reputaciją. Už mažą kainą sužvejoti valstybiniai projektai vėliau lemia subrangovų ir pačių konkursų dalyvių bankrotus, ir nuo to kenčia visa valstybė. Deja, su Lazdynų baseinu patekome būtent į tokią situaciją“, – sakė Administracijos direktorius.

Anot jo, tai ateityje galėtų būti sprendžiama vykdant koncesijų projektus, kaip Vilniuje daroma Daugiafunkcio komplekso atveju, kur rizikos yra parduodamos privatiems investuotojams.

„Taip pat daug vilčių dedame į statybos rinkos skaitmenizaciją, kuri padeda pritraukti kvalifikuotesnių rangovų, žinančių, kas yra modernūs vadybos įrankiai ir sugebančių įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus“, – teigė P. Poderskis.

Tolesni savivaldybės veiksmai dėl Lazdynų baseino

Jeigu jungtinės veiklos partneriai skubiai apsispręstų ištaisyti visus sutarties vykdymo pažeidimus ir atnaujinti darbus, savivaldybė svarstytų atšaukti sutarties nutraukimą. Tačiau kol kas tokių indikacijų savivaldybė neturi, o situacijai nepasikeitus sutartis bus laikoma nutraukta nuo vasario 6 d. Visus įsipareigojimų neįvykdžiusius rangovus savivaldybė privalės įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Naujas konkursas, kurį planuojama paskelbti vasarį, per 3–4 mėn. turėtų išrinkti naują rangovą. Dar prieš konkursą savivaldybė ketina rengti viešą konsultaciją su statybų sektoriumi, kad situacija būtų aiški visiems potencialiems konkurso dalyviams ir būtų užtikrinta kuo didesnė dalyvių konkurencija. Šiuo metu Lazdynų baseino statybvietė saugoma, tikimasi, kad darbai joje bus atnaujinti vasarą.

Planuojama, kad likusios baseino dalies statybos galėtų trukti 8–9 mėn. Iki šiol buvo atlikta apie 40 proc. baseino statybos darbų. Nauja planuojama Lazdynų baseino atidarymo data – kitų metų pabaiga.

Moderniausias baseinas Baltijos šalyse

Lazdynų daugiafunkcis sveikatinimo centras turės vienus moderniausių Baltijos šalyse 50 ir 25 m ilgio plaukimo baseinus. Aštuonių takelių 50 metrų baseinas bus skirtas plaukimui, o 25 metrų – ir šuoliams į vandenį. Centre veiks ne tik baseinų kompleksas, bet ir treniruočių salės, pirčių zonos. Šalia plaukimo baseinų bus įrengta 1200 sėdimų vietų žiūrovams. Centro lankytojų lauks šiuolaikiški persirengimo kambariai, modernūs dušai, o prie pastato – 105 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

Lazdynų baseine veiks pakeliamų dugnų sistema, leidžianti modifikuoti erdves, t. y. gylį ir tūrį, taip pat analogų Lietuvoje neturinti automatinė nelaimingų atsitikimų prevencijai skirta sistema. Baseine šuolininkai galės jaustis saugiai, nes bus įdiegtos naujausios technologijos (apsauga nuo traumų): vandens suminkštinimo sistema ir apsauginiai fontanėliai. Taip pat bus įrengta itin moderni nano technologijomis pagrįsta vandens filtravimo sistema, o žiūrovų patogumui – moderni ir patogi LED švieslenčių sistema.

Bendra Lazdynų baseino projekto vertė – 21,8 mln. eurų. Iš jų 11,6 mln. eurų – Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto, 1,2 mln. eurų – savivaldybės lėšos, o likusi suma – 9 mln. eurų – valstybės investicijų programos lėšos.