Praeitais metais į sparčiai augančios jaunos įmonės veiklą įsiliejusi specialistė pasakojo, kad po pirmosios investicijos, gautos iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos bei privačių investuotojų lėšas investuojančio rizikos kapitalo fondo „Practica Seed Capital", jų turimų modelių skaičius išaugo nuo 8000 iki 45000, o 3D dizainerių – nuo 1900 iki daugiau nei 70000. „Investicijos, ypač didelės, viską „pagreitina": turi galimybių ir jautiesi įpareigotas augti, diegti naujoves", – sako D. Lašaitė.

„Antrasis" virtualių modelių gyvenimas

„CG Trader" veikla neturi daug analogų ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Jos idėja gimė 15 metų 3D dizaineriu dirbusiam Mariui Kalyčiui, pastebėjusiam, kad 3D modeliai, kurių sukūrimas užtrunka itin daug laiko ir reikalauja ypatingų pastangų, pasibaigus įvairiems projektams, paprasčiausiai „pamirštami".

„Vadinamieji 3D modeliai naudojai architektūrinėse vizualizacijose, filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose", – vardija D. Lašaitė – „pavyzdžiui, ruošiant architektūros įmonės katalogą, prie namo norima pavaizduoti kelis automobilius. Taigi reikia kurti visą tikroviškų automobilių modelį, o tai reikalauja ir laiko, ir lėšų. Išspausdinus katalogą ar pasibaigus parodai, šio modelio paprasčiausiai nebereikia". Todėl 2011 m. M. Kalyčiui kilo idėja suburti dizainerius į vieną bendruomenę, kur jie galėtų savo jau sukurtus modelius pardavinėti potencialiems užsakovams, taip užsidirbdami iš jau atlikto darbo.

„Ypatingą dėmesį skiriame sąlygoms: dizaineriai turi dirbti ir uždirbti iš savo kūrybos. Mūsų platformoje autoriai susimoka tik aktyvacijos mokestį ir tiesiogiai prekiauja su užsakovais. Kadangi taip uždirbama daugiau, dizaineriai gali sumažinti kainas", – pasakoja D. Lašaitė.

3D revoliucija

Tikimasi, kad palankios sąlygos kurti ir užsidirbti padės suburti daug gabių ir kokybišką produkciją kuriančių dizainerių. Tai – itin svarbu ir todėl, kad didžiausią pelną „CG Trader" tikisi gauti įsibėgėjus vadinamajai 3D spausdinimo revoliucijai.

„3D spausdinimo būdu lydomas karštas plastikas ir taip tarsi „užauginamas" kopijuojamas objektas. Tikimasi, kad greitai tokius naujus daiktus galės pasigaminti beveik kiekvienas, tad kalbame tiek apie vartojimo, tiek ir apie įvairių pramonės šakų revoliuciją. Tam – itin svarbūs ir reikalingi kokybiški bei prieinami 3D modeliai", – apie komandos ambicijas pasakoja D. Lašaitė.

Įmonės veržlumas bei verslo perspektyvumas, pirmiausia vystytas su pradinės stadijos (ang. seed) investicija, padėjo pritraukti tolimesnes stambesnes investicijas. Su rizikos kapitalo fondo valdytojo „Practica Capital" pagalba pritraukta investicija iš didžiausiam pasaulyje mikroprocesorių gamintojui „Intel" priklausančios rizikos kapitalo įmonės „Intel Capital". „Manau, kad tarptautinius investicinius fondus sudomina verslai, orientuoti į plačią rinką, neapsiribojantys savo šalimi ar tam tikra, labai nišine sritimi. Internetinė prekyba 3D modeliais nereikalauja nei saugyklų, nei pastatų. Mūsų klientai gyvena visame pasaulyje ir dirba skirtingose srityse. Esame tikrai perspektyvūs", – pasakoja D. Lašaitė.

Kita vertus, ji pabrėžė, kad siekiant investicijų ir plėtros, būtina lanksti, darniai dirbanti ir savo sritis išmananti komanda. Sparčiai besiplečianti įmonė domina ne tik užsienio investuotojus, bet ir darbuotojus – 2011 metais tik iš keturių žmonių susidėjusi įmonė išsiplėtė iki 12. „Pritraukiame ir užsieniečių: neseniai prie mūsų prisijungė Jean-Baptiste Daguené, iki šiol dirbęs kompanijoje „Trustpilot", Danijoje", – pasakoja marketingo vadovė.

Prie verslo plėtros prisideda ir ES lėšos

Prie įmonės sėkmės ypatingai prisidėjo ir pirmoji investuotoja – rizikos kapitalo bendrovė „Practica Capital", investuojanti ES struktūrinės paramos lėšas, valdomas JEREMIE kontroliuojančiojo fondo. Pastarasis įsteigtas 2008 m., Ūkio ministerijai (ŪM), Finansų ministerijai su Europos Investiciniu fondu (EIF) pasirašius finansavimo sutartį. Pagal šią sutartį, praneš Ūkio ministerija,  Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos buvo skirtos penkiems rizikos kapitalo fondams, investuojantiems į skirtingos stadijos įmones.

JEREMIE iniciatyva ženkliai prisidėjo ne tik prie konkrečių verslų, bet ir visos rizikos kapitalo rinkos aktyvios plėtros. Tai, savo ruožtu, smarkiai pagerino šalies verslo klimatą. Įmonės, kurios anksčiau nebūtų sudominusios stambių verslų ieškančių investuotojų, gavo kapitalo, reikalingo plėtrai. Tikimasi, kad puikūs jų veiklos rezultatai ir didelė projektų grąža ateityje padės pritraukti vis daugiau privačių investuotojų.

Pokyčius pastebi ir D. Lašaitė. „Per pastaruosius penkerius metus verslo aplinka Lietuvoje tikrai pagerėjo. Yra gerokai daugiau investicijų, ir prie to nemažai prisidėjo rizikos kapitalo fondų, tokių kaip „Practica Capital", veikla. Ypač svarbu, kad investicijų sulaukia ir labai ankstyvų stadijų verslai, kuriems padedama vystyti idėją ir ją įgyvendinti", – teigia ji.

Tarp įmonių, sulaukusių investicijų iš JEREMIE kontroliuojančiojo fondo, ir tokie visiems žinomi paslaugų sektoriaus vardai kaip „Coffee Inn" ar „Impuls", ir aukštųjų technologijų įmonės, kaip „Brolis Semiconductors". Tikimasi, skelbia Ūkio ministerija, kad susiformavusi rizikos kapitalo rinka, pagalba pradedantiems verslininkams bei ekonominis stabilumas prisidės ne tik prie ekonominio augimo, bet ir suteiks galimybes drąsiems žmonėms kurti verslus, sudrebinsiančius ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį.