Lietuvoje liks vienu muziejumi mažiau: Kauno Ryšių istorijos muziejuje įsikurs verslininkai

Bendrovės „Teo“ atstovai portalo Statybunaujienos.lt žurnalistams patvirtino, kad pastatai, kuriuose veikia ir Ryšių istorijos muziejus, parduodami nekilnojamojo turto nuomos srityje Kaune dirbančiai UAB „Reksus“. Jie pridūrė, kad apie ketinimus parduoti kelis Kauno senamiestyje esančius pastatus buvo svarstoma jau ne vienerius metus. Deryboms dėl Rotušės aikštėje 17, 18, 19 ir 20 numeriais pažymėtų pastatų, priklausančių šiai įmonių grupei, pritarė ir „Teo“ valdyba.
„Susitelkdami į naujos kartos telekomunikacijų verslo kūrimą, gryniname savo veiklą ir atsisakome su tuo nesusijusio nekilnojamojo turto valdymo ir muziejaus vystymo projektų“, – aiškindamas sprendimo motyvus sakė „Teo“ vadovas Kęstutis Šliužas.
Eksponatus pakeis biurai
Valstybės saugomų pastatų statusą turintis kompleksas Kauno Rotušės aikštėje pastatytas XVI–XVII amžių sandūroje. Jais naudojosi pirkliai, vėliau pastatai buvo naudojami kaip sandėliai. Nuo XIX a. 3-čiojo dešimtmečio čia veikė Arklių pašto stotis, o XIX a. pabaigoje pastatuose buvo įsikūręs Kauno miesto muziejus. Šį pastatų kompleksą įsigijusios bendrovės „Reksus“ vadovai teigia atliksiantys kapitalinę jo renovaciją, tačiau išlaikys architektūrinį statinių vientisumą.
„Tai – ilgalaikė nekilnojamojo turto investicija, kuria siekiame Kauno senamiestyje verslui pasiūlyti išskirtines patalpas nuomai“, – apie tokius bendrovės „Reksus“ ketinimus cituodama jos direktorių Gediminą Vilimą pranešime spaudai informuoja „Teo“.Sužinoti, kuo ypatingos bus šios patalpos ir kokius darbus valstybės saugomiose pastatuose ketinama atlikti, nepavyko – telefonu atsiliepęs bendrovės „Reksus“ direktorius G. Vilimas informavo: „Šiuo metu esu Japonijoje ir tikrai neturiu kada kalbėti“.
1994 metais „Teo“ įsteigtą Ryšių istorijos muziejų miesto centre Kauno miesto valdininkai bandė išsaugoti, tačiau kaina buvo per didelė, informuoja portalas kaunas.kasvyksta.lt.
„Savaitę prieš, kai sužinojome, kad bus toks sandoris, bandėme kalbėtis apie įsigijimą, tačiau skaičiai buvo per dideli ir miestas tokios sumos negalėjo skirti, todėl „Teo“ ir pardavė kitiems“, – cituoja Kauno merą Visvaldą Matijošaitį kaunas.kasvyksta.lt.
Eksponatai sau, darbuotojai sau
„Teo“ skelbia, kad Ryšių istorijos muziejus kelis mėnesius dar tęs veiklą. Taip pat „siekiama, kad sukaupti eksponatai ir toliau būtų prieinami visuomenei, todėl dėl jų perdavimo tariamasi su kitais muziejais ir institucijomis“.
Muziejus, kuriame lankytojai galėjo susipažinti su pašto, radijo, telegrafo, telefono, informatikos eksponatais, pašto ženklų rinkiniais, elektroninėmis skaičiavimo mašinomis, ir kuriame buvo galima savo akimis pamatyti senus, bet dar veikiančius prietaisus, buvo populiarus.
„Daugiausiai pas mus lankydavosi moksleiviai, tačiau užsukdavo ir nemažai svečių iš kitų miestų, turistų, nes mūsų muziejus dirba ir savaitgaliais. Lankytojų būdavo iki 12 tūkstančių per metus“, – pasakoja VšĮ „Ryšių istorijos muziejus“ direktorė Giedrė Mikaitienė. Ji pridūrė, kad kol kas planuojama, jog muziejus tikrai veiks iki kovo 1 dienos, o gal ir ilgiau, tad visi norintys dar gali jame apsilankyti.
Į klausimą, ką vėliau ketina veikti penki muziejaus darbuotojai, direktorė atsakė, kad svarstomos įvairios galimybės: „Viena jų – įsidarbinti „motininėje“ bendrovėje, tačiau abejotina, ar mūsų profesijos žmonių ten prireiks. Kol kas dar nepriimtas sprendimas, kam bus perduoti mūsų muziejuje sukaupti eksponatai. Turime vilties, kad tiems, kurie juos priglaus, prireiks ir mūsų žinių“.
Kolekcijas siekia išsaugoti
„Teo“ įmonių grupės atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis portalo žurnalistams patvirtino, kad galimybę aplikuoti į laisvas darbo vietas bendrovėje muziejaus darbuotojai tikrai turės. „O jei susiklostys taip, kad sau tinkamų darbo pasiūlymų jie neras, bus ieškoma kitokio abiem pusėms priimtino sprendimo“, – sakė jis.
A. Stasiulaitis taip pat patvirtino, kad dėl Ryšių istorijos muziejaus ekspozicijų perdavimo šiuo metu deramasi su keliais muziejais. „Siekiama, kad kuo didesnė kolekcijų dalis būtų perduota išsaugant jų vientisumą: pavyzdžiui, kad į vieną muziejų patektų visi pašto kolekcijos rinkiniai, į vieną – technikos, telekomunikacijų kolekcijos eksponatai ir pan.“, – pabrėžė jis.
„Teo“ atstovas portalo Statybunaujienos.lt žurnalistus informavo, kad muziejui išlaikyti bendrovė kasmet skirdavo apie 0,5 mln. litų (beveik 145 tūkst. eurų).
Straipsnyje ir fotogalerijoje Ryšių istorijos muziejaus archyvo nuotraukos.