Apklausą inicijavusios UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) l. e. p. generalinio direktoriaus pareigas einančio Algio Skiauterės teigimu, Lietuva pagal tokius nuomonių skirtumus nesiskiria nuo išsivysčiusių Vakarų šalių, kur irgi dominuoja tendencija, kad finansinius raumenis moterys augina atsargiau ir lėčiau.

„Tarptautiniai tyrimai rodo, kad moterys linkusios verslą pradėti su mažesniu pradiniu kapitalu, jos labiau negu vyrai tam linkę panaudoti asmenines lėšas, o ir skolinasi tik gerai viską apskaičiuodamos ir pasverdamos. Kita vertus, realūs pavyzdžiai rodo, kad niekuo vyrams nenusileidžiančios moterys sukuria labai sėkmingus verslus, todėl neturėtų savęs nuvertinti ir ieškodamos finansavimo verslo startui. Juo labiau, kad Lietuvoje moterys yra tarp gyventojų grupių, kurioms verslumo skatinimo paskolos teikiamos prioritetine tvarka“, – sako „Invegos“ laikinasis vadovas.

Verslo psichologė, mokymų ir verslo vystymo kompanijos „DOOR Training and Consulting Baltic“ konsultantė Laura Rimkutė teigia, jog galvodami apie verslą vyrai ir moterys dažnai įsivaizduoja skirtingus projektus, kuriuos norėtų kurti.

Skiriasi pasirinktas verslo sektorius 

„Moterims labiau įprasta galvoti, pavyzdžiui, apie edukacijos ar grožio industrijos sritis, kurios iš tiesų yra mažiau imlios pradiniam kapitalui. Analogiškai vyrai dažniau renkasi idėjas, kurioms reikalingos didesnės investicijos. Negana to, moterys neretai yra kiek lankstesnės ir galvodamos apie savo verslą randa būdų kaip minimizuoti pradinį kapitalą – žinau ne vieną pavyzdį moterų, pradėjusių įmones beveik be jokių investicijų“, – teigia L. Rimkutė.

INVEGA pastebi tendenciją, kad nesvarbu, vyras ar moteris apsispręstų dirbti sau, jei tai yra pora, dažniausiai tai būna jų bendrai apgalvotas ir apskaičiuotas projektas, todėl ypatingų nuokrypių nuo statistinių paskolų vidurkių nefiksuojama.

„Per pirmąjį šių metų pusmetį lengvatines paskolas verslo pradžiai kredito unijos suteikė 112 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų, iš jų 34 proc. buvo moterys. Didelių skirtumų, kalbant apie paskolų dydį, tarp skirtingų gyventojų grupių nefiksuojama, nes skolinamasi apdairiai, verslo projektai paprastai būna gerai apskaičiuoti, asmeninės finansinės galimybės – pasvertos. Tačiau čia susiduriame su paradoksu, kad „norėti“ dar nereiškia „daryti“: pagal ES investicijų priemonę „Verslumo skatinimas 2014-2020“ vidutinis šiemet suteiktos paskolos dydis – 18 tūkst. eurų. Tai yra dvigubai mažiau, nei įsivaizduojama, kad reikės“, – teigia A. Skiauterė.

Apsirinka tiek norėdami per daug, tiek per mažai

Verslo psichologė L. Rimkutė pastebi, jog prieš pradėdami nuosavą verslą gyventojai reikalingą sumą dažnai įvertina klaidingai, o apsirikti gali tiek norėdami per daug, tiek per mažai.

„Jei apklausų dalyviai neturi realių verslo planų, tai žinoma, kad jų sakomos sumos nėra visiškai tikslios, o didelę dalį sprendimo užima ne racionalumas, bet emocijos. Nurodytiems skaičiams įtakos gali turėti jau turėta patirtis, pavyzdžiui, verslą jau kūrusių pažįstamų žinios, ar išankstinės nuostatos“, – aiškina L. Rimkutė.