Lietuvos apeliacinis teismas kaltais dėl prekybos poveikiu pripažino buvusį Europos Parlamento narį Rolandą Paksą bei vienos žiniasklaidos grupės vadovą Gedvydą Vainauską.

Teismas R. Paksui skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams ir 3 mėnesiams, G. Vainauskui skirta 26,3 tūkstančių eurų bauda.

Apeliacinis teismas, kaip rašoma Prokuratūros pranešime, paliko galioti 2020 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kurioje dėl prekybos poveikiu išteisintas verslininkas A. J. Z.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, jam vadovavo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Šioje baudžiamojoje byloje R. Paksui, tuometiniam politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkui, kaltinimai dėl prekybos poveikiu pagal Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalį buvo pareikšti dėl 2015 m. susitarto priimti 15 tūkstančių eurų kyšio. Teismas konstatavo, kad R. Paksas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, pažadėjo paveikti Aplinkos ministerijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnautojus, kad šie, vykdydami savo įgaliojimus, kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, esant nustatytiems ir pašalintiems pažeidimams, atliktų „Norfos“ prekybos tinklo parduotuvės Prienuose statybos užbaigimo procedūras.

Kyšį R. Paksui, veikdamas prekybos tinklo bei vienos statybos kompanijos interesais, pasiūlė žiniasklaidos grupės vadovas G. Vainauskas, kuriam kaltinimai dėl prekybos poveikiu buvo pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalį.

Tyrimo duomenimis, kuriais dalijasi Prokuratūra, G. Vainauskas buvo susitaręs priimti nuo 14 iki 43 tūkstančių eurų vertės kyšį iš verslininko A. J. Z., veikusio Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų įmonės vadovo interesais. G. V.ainauskas kaltintas tuo, kad pažadėjo paveikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnus, atliekančius ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kad šie priimtų aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą. Dėl šio epizodo G. Vainauskui buvo pareikšti kaltinimai dėl prekybos poveikiu pagal Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalį.

Teikdamas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo š. m. balandžio 15 d. išteisinamojo nuosprendžio, prokuroras nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus bei šališkai išnagrinėjo bylą.