Ieškovė UAB „Arginta“ (ieškovė) prašė teismo pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės UAB „Utenos vandenys“ sprendimus, nurodydama, kad atsakovė konkurso laimėtoja pripažino bendrovę, kurios pasiūlymo kaina viršija suplanuotą konkurso vertę, t. y. gauto pasiūlymo kaina viršijo atsakovės interneto puslapyje paskelbtą konkurso vertę. Anot ieškovės, atsakovė tokį pasiūlymą turėjo atmesti, o to nepadariusi, pažeidė konkurso sąlygų atitinkamus punktus ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus, 39 straipsnio 7 dalį.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino neteisėtais ir panaikino atsakovės sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėjusio tiekėjo nustatymo ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Teismas nustatė, kad atsakovė 2016 m. kovo 14 d. į CVP IS įkėlė skelbimą apie planuojamą vykdyti pirkimą, skelbime nurodyta, kad 2016 m. II ketvirtyje bus vykdomas atviras konkursas, kurio trukmė – 24 mėn., pirkimo suma – 12 500 000 Eur. Skelbimas apie pirkimą į CVP IS įkeltas 2016 m. rugsėjo 8 d. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog maksimali konkursui skirta kaina buvo nustatyta, patvirtina ne tik 2016 m. kovo 14 d. skelbimas, bet ir atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos pasitarimo protokolas, kuriame nurodyta, kad konkursui planuota maksimali sutarties vertė – 12 500 000 Eur, taip pat pasitarimo protokolas, kuriame nutarta kreiptis į įmonės vadovą ir Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento ES fondų valdymo skyrių dėl papildomo finansavimo projektui įgyvendinti pagal nustatyto laimėtojo (trečiojo asmens) pasiūlytą kainą, kuri viršijo maksimalią kainą. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės ir trečiojo asmens teiginius, kad buvo nurodyta tik preliminari konkursui skirtų lėšų suma.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, esant išviešintai konkurso kainai, nepagrįstas konkurso kainos didinimas vertinant pasiūlymus sudarė nelygias sąlygas ieškovei ir trečiajam asmeniui dalyvauti konkurse.

Pranešama, kad atsakovė kasaciniame skunde nurodė, kad dėl pateisinamų priežasčių, inter alia, kai perkančiosios organizacijos netinkamai apskaičiavo pirkimui skirtų lėšų sumą, dėl objektyvių aplinkybių pasikeitė padėtis rinkoje ir kt., joms leidžiama šią sumą keisti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) teisėjų kolegija atsakovės argumentus vertino kaip teisiškai nepagrįstus, neatitinkančius teisinio reguliavimo ir teismų praktikos.

LAT šiame kontekste pažymėjo, kad VPĮ 39 straipsnio 2 dalies formuluotės imperatyvusis pobūdis suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą atmesti per didelės kainos pasiūlymus. Taigi dėl nacionalinio reguliavimo perkančiosios organizacijos ne gali, o privalo atmesti per didelės kainos pasiūlymus. VPĮ neįtvirtinus reikalavimo pirkimo dokumentuose viešinti turimo biudžeto ar užsibrėžtų išlaidų ribų, tokie pasiūlymai atmetami ir tokiu atveju, kai perkančioji organizacija turi papildomų lėšų, kurias galėtų išleisti pakoregavusi ikiprocedūriniuose dokumentuose užfiksuotą pirkimui skirtą lėšų sumą.

Taigi, pirkimo paskelbimo metu pirkimui nustatyta vertė negali būti didinama pirkimo metu. Tai reiškia, kad net jeigu pirkimo vertė nėra skelbiama pirkimo sąlygose ir yra įtvirtinta tik tam tikruose perkančiosios organizacijos vidiniuose dokumentuose, gauti tiekėjų pasiūlymai, viršijantys pradinį pirkimui skirtą biudžetą, turi būti atmesti.