2020 spalio 21 d. trečiadienis, 16:06
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija: „Tenka abejoti „laukinės“ konkurencijos tvarumu uždaroje šilumos gamybos rinkoje“  1

2019-01-22 12:03
Pastaraisiais mėnesiais vyksta aktyvios diskusijos dėl konkurencijos perspektyvų Lietuvos šilumos ūkyje ir jos galimo poveikio centralizuotam šilumos tiekimui. Diskusijos kilo dėl to, kad nuo šių metų pradžios Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustatė naują šilumos supirkimo tvarką, kuri neva turėtų įgyvendinti „lygiavertę“ konkurenciją tarp visų šilumos gamintojų.
nuotrauka
Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt (VILNIAUS ENERGIJA) archyvo nuotr.


Minimos įmonės
LŠTA (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija),
Kaip skelbia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, „naujoji konkurencija „pilnaisiais kaštais“ yra gana sudėtinga, o ją gina ir viešai garbina tik stambūs investuotojai, pasisamdę „nepriklausomus“ ekspertus, tad būtina šilumos vartotojams ją detaliau paaiškinti ir atkreipti dėmesį į galimas grėsmes. Būtina panagrinėti nors ekonominius aspektus, jau nekalbant apie neatsakingos ir nieko neįpareigojančios konkurencijos keliamas rizikas techniniam šilumos tiekimo patikimumui.“

Ar yra prielaidos realiai konkurencijai žiemos mėnesiais?

Šiuo metu Lietuvos šilumos ūkyje pigiai šilumą gali gaminti tik biokurą arba atliekas naudojančios katilinės ar elektrinės. Jos yra dviejų rūšių: valdomos veiklą pagal licenciją vykdančių centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonių arba priklauso iš esmės nereguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams (NŠG). Jei pirmieji yra atsakingi už visą šilumos tiekimo procesą, tai antrieji tik už savo pelną.

Kaip žinia, dideli šilumos poreikiai Lietuvoje yra tik maždaug 4-5 mėnesius. Deja, šiuo laikotarpiu nei viename Lietuvos mieste realios konkurencijos tarp minėtų katilinių nėra ir jos šilumą gali laisvai parduoti už dujinių katilų gaminamos šilumos kainą. Pastarųjų kiekviename mieste yra daug, tačiau jų gaminama šiluma gerokai brangesnė, tad jie dažnai tiesiog stovi be darbo, skelbia Asociacija.
Žiemą šilumos poreikis daug didesnis negu yra konkurencingų gamintojų. Pavyzdžiui, Vilniuje šildymo metu šiluminės galios poreikis iki 1000 MW, o biokuro katilinių bendra galia tik 200 MW. Kaune, kur skelbiama, kad jau perinvestuota į biokuro katilines, šalčiausiais mėnesiais šilumos poreikis iki 450 MW, o esamų konkuruojančių šaltinių bendra galia neviršija 300 MW. Kituose miestuose konkuruojančių šaltinių dalis dar mažesnė. Tai reiškia, kad konkuruojančios katilinės, jeigu nebūtų jokio reguliavimo, tiesiog galėtų pasiimti dujinių katilų gamybos kainą ir tiek.

Pirmųjų aukcionų pagal naująją tvarką rezultatai patvirtino, kad NŠG siūlo šilumą už kainą, tik keliais procentais mažesnę, negu paties šilumos tiekėjo dujiniais katilais gaminama šiluma ir kurios yra kiek nori. Tačiau šilumos vartotojams iš tokios „konkurencijos“ naudos nedaug. Koks jiems skirtumas – mokėti už dujas ar už biokurą, jei kaina beveik nesiskiria.

Dėl nepatikimo ir neprognozuojamo NŠG darbo (bet kada gali nutraukti veiklą) šilumos tiekėjas turi išlaikyti savo dubliuojančius įrenginius, užsisakyti gamtinių dujų galingumą, laikyti parengtą personalą ir t.t., kad bet kada galėtų paleisti ir dujinius katilus. Visa tai kainuoja, tačiau aukciono suvestinėse to nesimato.

Daugelyje Lietuvos miestų šalia CŠT įmonių „už tvoros“ veikia vienas ar keli NŠG šaltiniai. Jeigu jis mažas, tai tiesiog gamina šilumą „per plauką“ pigiau nei CŠT įmonė, o jeigu didelis (pavyzdžiui, Kėdainiuose, Kupiškyje), tai jis iš esmės naujas monopolininkas ir jį reikia reguliuoti, kad nepiktnaudžiautų savo padėtimi. Net jeigu uždaroje CŠT sistemoje atsirastų keli lygiaverčiai konkurentai, bet dalis jų pasitrauktų (subankrutuotų dėl konkurencijos) – ar dėl to sumažės likusiųjų gaminamos šilumos kaina?

Todėl tenka abejoti „laukinės“ konkurencijos tvarumu uždaroje šilumos gamybos rinkoje, kur nėra kitų pajamų, o konkurentų skaičius labai ribotas.

Skelbiama „konkurencija“, tačiau faktiškai reguliuojama

„VKEKK suprasdama, kad realios konkurencijos žiemos mėnesiais nėra, įvedė bet kuriai biokuro katilinei šilumos kainų apribojimą. Kiekvienam miestui šildymo sezonui nustatoma gaminamos šilumos kainų „kepurė“, kurios negali viršyti. Tai šilumos gamybos palyginamosios sąnaudos, kurias Baltpool skelbia kiekvienam miestui, kur veikia NŠG. Tačiau ši „kepurė“ paskaičiuota kaip naujos biokuro katilinės gaminamos šilumos kaina, taip, kad per 5 mėnesius susirinktum jos išlaikymui visas sąnaudas. Tačiau Lietuvos miestuose daug katilinių, kurios iš dalies ar net visiškai atsipirkę, O čia joms siūloma toliau gaminti šilumą, be realios konkurencijos, gaunant kainą kaip naujos katilinės, įskaičiuojant nusidėvėjimo sąnaudas, pelną, paskaičiuotą kaip dalį naujos katilinės kainos ir t.t. O ką kalbėti apie NŠG, kurių šiluma yra atliekinė. Pavyzdžiui, tiesiog būtų išmesta į aplinką gaminant elektrą arba susidaranti pramonės įmonėse. Taip sukurtos sąlygos seniau pastatytoms katilinėms ir elektrinėms uždirbti labai gerus pelnus. Suprantama, todėl senieji investuotojai (NŠG) gina šią tvarką, prisidengdami gražiais konkurencijos lozungais. Juk už galutinę šilumos kainą atsakingas tik šilumos tiekėjas, o pelnas daug svarbiau, negu šilumos kainų lygis“, skelbia Asociaicija.

Tai iliustruoja naujos „konkurencijos“ pavyzdžiai – aukciono rezultatai 2019 metų sausio ir vasario mėnesiams. Pavyzdžiui, Visagine NŠG pasiūlė tik 2-3 % mažiau, kaip kad leidžia reguliatoriaus nustatyta „kepurė“. Kituose miestuose biokuro katilinės siūlė kainą, labai artimą dujinių katilų kainoms. Kai kur dujiniai katilai pasirodė net pigesni už NŠG valdomas biokuro katilines, tačiau nesudalyvavo aukcione, nes mažai kas to tikėjosi.

Vieniems pelną ribos, kitiems ne

Žaidimo taisyklės pagal naująją tvarką palieka esminius skirtumus tarp konkuruojančių įmonių. Pavyzdžiui, nereguliuojami NŠG gali užsidirbti kiek nori pelno. Tuo tarpu žadama tikrinti ir riboti reguliuojamų įmonių metinį pelningumą. Jeigu taip reguliuojamas privatus subjektas, jo sąnaudas susekti ir sureguliuoti nėra taip paprasta, kaip parodė patirtis reguliuojant privačius operatorius. Tuo tarpu savivaldybės įmonė, kur žmonės dirba „už algą“ visada sukauptą reguliuojamą viršpelnį atiduoda šilumos vartotojams.

Kas gali paneigti, atkreipia dėmesį Asociaicija, kad dėl tokios tvarkos ir dėl naujų galimybių NŠG taps nereguliuojami. Tiesiog „susmulkės“, kad gauti neribojamą pelną. Dar geriau išstumti reguliuojamus CŠT šaltinius ir tuomet pelnas garantuotas.

Siūloma, kad visi konkuruojantys gamintojai mažintų šilumos kainas

Visi šilumos gamintojai, kurie mažina šilumos kainas, yra pageidaujami. Tačiau konkurencija turi atnešti šilumos vartotojams realią naudą ir tik už tai gauti pelno premiją. Pavyzdžiui, kam išlaikyti didžiulį kiekį dujinių katilų (pikinių ir rezervinių), nuolat mokėti už dujų prieinamumą, kaip yra šiandien, jeigu šalia yra NŠG katilinių. Pastarosios irgi turėtų garantuoti savo darbą, kaip būtinieji šilumos gamintojai, kad būtų galima sumažinti bendrąsias sąnaudas atsisakant perteklinių įrenginių.
Šilumos vartotojų dėka jau atsipirkusios NŠG katilinės turėtų tiems patiems vartotojams sukurti ekonominę naudą, o ne nuolat „uždarbiauti“ lyg ką tik pastatytos ir panašiai.

Deja, greito ir didelio pelno noras, neleidžia sutikti su bet kuriais bandymais suvienodinti konkurencijos sąlygas ir jas nukreipti vartotojų naudai. Akivaizdu, kad naujoji tvarka turi esminių trūkumų, nes yra orientuota į pelno generavimą, bet ne į ilgalaikį šilumos vartotojų poreikių tenkinimą, todėl turi būti tobulinama. 

Parengta pagal Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimą

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

Alba
2019-01-23 15:23
VKEKK nenori žinoti ar tikrai "nesugaudo" esmės. Tą pastebėjau kai kreipiausi į komisiją dėl elektros energijos sąnaudų daugiabučiams namams. A ir A+ klasės namams el. energija būtina įtraukti į namo energinio efektyvumo skaičiavimus, bet LET jų neduoda daugiabučius prilygindama komercinėms įmonėms ir informaciją slaptina, o VKEKK juos išsijuosi "teisina".

Aktualijos

nuotrauka
2020-10-21 11:06
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija galutine ir neskundžiama nutartimi priteisė valstybei 608 tūkst. eurų iš asmenų, kuriems neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į Vilniuje, Laisvės prospekte, esančią žemę.
nuotrauka
2020-10-21 09:30
Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė fasadų tvarkybos darbų sutartį dėl Benediktinių vienuolyno ansambliui priklausančios Šv. Kotrynos bažnyčios. Šv. Kotrynos bažnyčia yra kultūros paveldo objektas, todėl ją tvarkant rangovas privalės vadovautis net 13 paveldo tvarkybos reglamentų.
nuotrauka
2020-10-20 16:26
Seimas priėmė Elektros energetikos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama sumažinti savivaldybėms tenkančią finansinę naštą įgyvendinant projektus, susijusius su elektros oro linijų iškėlimu, taip pat užtikrinti tvarią skirstomojo elektros tinklo plėtrą.
nuotrauka
2020-10-20 11:40
Nuo 2017 m. melagingus duomenis viešuosiuose pirkimuose teikusios bendrovės galėdavo atsidurti Melagingą informaciją pateikusių įmonių registre, tačiau tokie atvejai iki šiol buvo reti. Spalį nagrinėdamas Turkijos bendrovės ir Vilniaus universiteto ginčą, Aukščiausiasis Teismas (LAT) išplėtė melagin...
nuotrauka
2020-10-20 09:29
Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė rekonstravimo projekto parengimo sutartį dėl dalies Vilniaus Mokytojų namų patalpų. Perkamos paslaugos – daugiau nei 1 tūkst. kv. m remonto darbų projektas, patalpų pritaikymas žmonėms su negalia ir lifto įrengimo projektavimas.
nuotrauka
2020-10-20 07:45
Dėl nuolat griežtėjančių standartų ir tobulėjančių technologijų kiekvienais metais nauji pastatai tampa vis taupesni. Siekiant atitikti augančius reikalavimus, statomuose objektuose naudojami vis efektyvesni izoliavimo sprendimai. Taip pastatai tampa vis sandaresni, bet dažnai ima kelti asociacijų s...
nuotrauka
2020-10-19 14:49
Statybų sektoriaus darbo rinkoje – paradoksai: tendencingai auga darbo neturinčių asmenų skaičius, tačiau naujų darbuotojų ieško vis daugiau darbdavių. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) teigimu, statybose jaučiamas nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos – trūkumas.
nuotrauka
2020-10-19 11:10
Nuo balandžio valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ darbus perėmusi biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras (KIC) plečia veiklą: dabar jo darbai apims ne tik paveldo objektų išsaugojimą, restauravimą, bet ir Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų pastatų modernizavimą bei priežiūrą.
nuotrauka
2020-10-19 09:48
Į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) šiais metais norėdami pasikonsultuoti darbo teisės ir darbuotojų saugos klausimai kreipėsi per 140 tūkst. piliečių. Nors vis daugiau paslaugų VDI perkelia į skaitmeninę erdvę, tačiau išlaikydama tiesioginį kontaktą su interesantais, nuo šiandien, spalio 19 d., pri...
nuotrauka
2020-10-16 11:25
Kasacinis teismas pateikė naujų teisės išaiškinimų dėl dalyvių teisės vykstant viešojo pirkimo procedūroms pakeisti trečiąjį asmenį, pasitelktą tiekėjų pajėgumo reikalavimo atitikčiai pagrįsti, ir tokios teisės taikymo ribojimų, kuriuos gali lemti pasitelkiamo subjekto keitimo aplinkybės.
nuotrauka
2020-10-16 10:19
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybos parengtiems įstatymų pakeitimams, skirtiems sustiprinti požeminio vandens kokybės ir išteklių apsaugą, ir teiks juos Seimui svarstyti.
nuotrauka
2020-10-15 16:32
Spalio 15 d. Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs apeliacinius skundus, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo kaltu dėl kyšininkavimo pripažintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis...
nuotrauka
2020-10-15 15:06
Darbo ginčų komisija (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) šiais metais gavo beveik 6 tūkst. prašymų nagrinėti darbo ginčus. Priėmusi teigiamų sprendimų dėl 66 proc. visų reikalavimų, DGK nurodė išieškoti 7,7 mln. eurų darbuotojų naudai.
nuotrauka
2020-10-15 13:13
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva 124-iems Lietuvos pramonės skaitmeninimo projektams skiriamas 53 mln. eurų finansavimas. Pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ šalies pramonės įmonės galės efektyviau įsivertinti gamybos procesų skaitmeninimo por...
nuotrauka
2020-10-15 10:32
Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos tirtoje byloje ir pripažino asmenį kaltu dėl bandymo papirkti AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) darbuotoją.
nuotrauka
2020-10-14 11:01
Valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti VĮ Turto bankas šiemet įgyvendins paskutinį, šeštąjį, valstybės administracinės paskirties nekilnojamojo turto centralizacijos etapą. Pabaigus jį, centralizuoto turto valdytojas iš viešojo sektoriaus institucijų bus perėmęs daugiau ...
nuotrauka
2020-10-13 11:38
Per tris šių metų ketvirčius įmonės „Vilniaus vandenys“ prižiūrimame vandentiekio tinkle užfiksuotos 392 avarijos – tai maždaug 4 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Per tą patį laikotarpį daugiau nei trečdaliu sumažinta ir vidutinė vandens paslaugos nutraukimo trukmė vienam klientui.
nuotrauka
2020-10-13 11:00
16 Lietuvos organizacijų – šalies universitetai, Skaitmeninių technologijų centrai (SIC), pramonės ir informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos ir privataus sektoriaus skaitmeninių technologijų lyderiai – sutelkė jėgas ir susivienijo į konsorciumą. Jis padės verslui ir viešajam sekto...
nuotrauka
2020-10-13 10:03
Nuo kitų metų atsinaujinant statinių mokestinėms vertėms, visi butų, gyvenamųjų namų, komercinių pastatų ir kitų statinių turėtojai jau dabar gali nemokamai ir greitai pasitikrinti, kokia jų valdomų statinių mokestinė vertė bus nuo 2021 m. sausio.
nuotrauka
2020-10-13 09:12
Aplinkos ministerija parengė dviejų teisės aktų, reikalingų 2021 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiam Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymui įgyvendinti, projektą ir pateikė suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Betono armavimas naudojant polipropileno fibrą – pigesnis ir ekologiškesnis pasirinkimas

Betonas yra viena energijai imliausių statybų sektoriuje naudojamų medžiagų. Taupant lėšas, laiką ir ieškant gamtai draugiškų sprendimų, betono darbams vis dažniau naudojama ne metalinė arma...
nuotrauka

Patalpų valymas po statybų – ar įveiksime patys?

Nors užbaigus statyti ar renovuoti pastatą, rodos, rangovų bendrovė jau gali atsipalaiduoti, tačiau iki pastato pridavimo akimirkos turi būti atliktas dar vienas svarbus įsipareigojimas – pa...