2018 vasario 21 d. trečiadienis, 23:11
Reklama  |  El. paštas  |  facebook  google plus  twitter  linkendin

M. Statulevičius. Nenuspėjama verslo aplinka grasina praradimais

Mindaugas STATULEVIČIUS, LNTPA ir Tarptautinės NT federacijos FIABCI Baltijos skyriaus vadovas      2017-09-06 06:45
Lietuvos politikai labai mėgsta kalbėti apie šalies pasiekimus įvairiuose sąlygas verslui atspindinčiuose reitinguose. Tačiau į Seimo rudens sesiją keliaujantys planai ir vėl keisti žaidimo taisykles, įvedant naują mokestį valstybinėje žemėje veikiančiam verslui, gali ne tik sutrukdyti palypėti konkurencingumo laipteliais į viršų, bet ir priversti verslo įmones stabdyti stambius investicinius projektus visoje Lietuvoje. Pirmiausia nuo to nukentės regionai, kuriuose pradėti plėtrą bus tiesiog per brangu.
nuotrauka
Asociatyvi Stocksnap.io nuotr.


Verslo sąlygų stabilumas yra vienas iš labai svarbių investicijas priimančios šalies privalumų. Lietuviškas įprotis verslui svarbius įstatymus keisti kone su kiekviena kadencija jau ne kartą buvo sukritikuotas tarptautinių organizacijų ataskaitose. Spręsdami rimtus demografinius ir švietimo sistemos iššūkius negalime sau leisti būti šalimi, pasižyminčia nenuspėjama verslo aplinka.

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius

Planuojamos investicijos gali pakibti ore

Valstybinės žemės nuoma – dažna tema ir žiniasklaidoje, ir investuotojų darbotvarkėse. Valstybinės žemės politikos klausimų buvo imtasi dar pavasario sesijoje – diskutuota apie siūlymus perduoti šios žemės valdymą savivaldybėms, leisti joms savarankiškai formuoti sklypus ir siūlyti juos investuotojams. Seimas su pasiūlymais nesutiko ir žemės valdymas liko valstybės atsakomybė, o savivaldybės, kurios kartu su žeme galėtų investuotojams pasiūlyti ir reikalingą infrastruktūrą, sprendžia tik mokesčių klausimą.

Svarstant bet kokią naują plėtrą, valstybinės žemės klausimas labai aktualus, nes miestuose jos beveik nebelikę – dauguma naujų projektų vystomi valstybinėje. Dar daugiau nerimo verslo įmonėms, vykdančioms arba planuojančioms vykdyti veiklą valstybinėje žemėje, kelia valdančiųjų planai keisti sąlygas jau turintiems sutartis, o tai atskirais atvejais gali kainuoti milijonus eurų. Priklausomai nuo to, ar pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame žemės sklype numatyta galimybė plėtoti jame esančio statinio ar įrenginio paskirties neatitinkančią veiklą, žemės savininkas bus apmokestintas 20 proc. žemės sklypo vertės arba turės jį išsipirkti rinkos kaina.

Praktiškai tai reiškia, kad du dešimtmečius ant valstybinės žemės stovinčios gamyklos, norėdamos modernizuotis, pastatyti priestatą, dviračių saugyklą ar sporto salę, priklausomai nuo turimos sutarties su valstybe sąlygų, gali turėti išsipirkti sklypą. Toks veiksmas būtų privalomas nepaisant to, kad žemės vertės suma jau kartą sumokėta įsigyjant pastatus ir kasmet mokamas žemės mokestis. Taip paprasti pakeitimai sklype gali pabrangti iki keliolikos milijonų eurų.

Milijonus verslui kainuosiantys sprendimai, priimami be pereinamojo laikotarpio, dar skaudžiau atsilieps regionams, kur investicijų mažiau ir jų atsiperkamumas ilgesnis. Sunku tikėtis, kad kartą jau žemę išsinuomoję investuotojai susigundytų ją dar kartą išsipirkti, kai ekonomika atokiau nuo didžiųjų miestų jau dabar vystosi daug sunkiau. Esame suskaičiavę, kad priėmus pastarąjį siūlymą ore pakibtų visoje Lietuvoje planuojami investiciniai projektai. Sustojus 10 stambių projektų trijuose didžiuosiuose šalies miestuose, jie netektų mažiausiai 500 mln. eurų investicijų. Savo ruožtu Lietuvos bankų asociacija yra skaičiavusi, kad Lietuvos bankai verslui yra suteikę apie 2 mlrd. eurų paskolų, kuomet įkeitimo objektas yra valstybinės žemės nuomos teisė su sklypų užstatymo teise.

Darbų nuoseklumo ir tęstinumo svarba

Koalicijos partneriai kalba ir apie visuotinį nekilnojamojo turto apmokestinimą. Neseniai buvo pasiūlyta šio prabangos mokesčio ribą nuleisti nuo 220 iki 150 tūkstančių eurų. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija pasisako už šį mokestį, tačiau jis turėtų būti iš tiesų visuotinis – taikomas ir valstybinėms institucijoms.

Šiuo metu nuo nekilnojamojo turto mokestį moka verslo įmonės ir kai kurie gyventojai. Valstybinės institucijos nuo jo yra atleistos, nors naudojasi infrastruktūra, kuriai prižiūrėti skiriamos surinktos lėšos, ir turi sukaupusios palyginti daug perteklinio turto, kurio priežiūrai skiriami mokesčių mokėtojų pinigai. Tai reiškia, kad šis mokestis joms galėtų būti motyvas atsisakyti nenaudojamo turto, taip efektyvinant savo veiklą ir suteikiant papildomų galimybių jį tikslingai panaudoti galinčiam verslui.

Seimo rudens sesijoje dėmesio laukia ir Infrastruktūros mokesčio įstatymas, numatantis, kokiomis sąlygomis savivaldybės ir investuotojai galėtų plėtoti reikalingus inžinerinius tinklus, kaip galėtų gauti kompensacijas iš kitų, vėliau prisijungusių, šių tinklų naudotojų. Šis mokestis Vyriausybės programoje kol kas nustumtas į kitus metus, tačiau jau yra gana gerai aptartas ir paruoštas viešam svarstymui – kuo greičiau jis būtų priimtas, tuo palankesnės sąlygos būtų naujose teritorijose veiklą planuojančiam verslui.

Visus aukščiau išvardytus klausimus – valstybinės žemės, nekilnojamojo turto mokesčio, infrastruktūros mokesčio – jungia vienas bendras motyvas – darbų tęstinumas ir nuoseklumas. Tie darbai, kurie buvo patvirtinti Vyriausybės veiklos programoje, priemonių plane, kuriuos politinės partijos nešėsi į rinkimus, turėtų būti tęsiami toliau, o nauji – gerai apgalvojami, aptariami su socialiniais partneriais, savivaldybių merais, verslo atstovais. Be to, tokie reikšmingi verslo sąlygų pokyčiai šalyje turėtų palaipsniui įvykti bent per penkerius metus ir negalioti jau pasirašytoms sutartims, pagal kurias sudaryti verslo planai. Tik išpildę tokius lūkesčius galėsime tikėtis pritraukti naujų investicijų ir konkurencingumo indeksuose kilti į viršų.



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2018-02-21 15:05
Pernai Lietuvoje buvo atlikta apie 40 įvairių pakeitimų, kurie prisidėjo prie verslo aplinkos gerinimo, tačiau verslininkai teigia, kad verslo sąlygos Lietuvoje ženkliai nepagerėjo, skelbia „Versli Lietuva“ atstovai.
nuotrauka
2018-02-21 11:48
Nuo kovo 1-osios sostinės savivaldybė keičia eismo organizavimą V. Mykolaičio-Putino ir Suvalkų gatvėse – didina eismo saugumą ir skiria daugiau erdvės automobilių statymui.
nuotrauka
2018-02-21 10:47
Ukmergėje bus modernizuojamos Ukmergės Antano Smetonos, Ukmergės r. Siesikų ir Ukmergės r. Želvos gimnazijos: atliekami edukacinių patalpų vidaus remonto darbai, įsigyta moderni įranga ir baldai. Sukūrus modernias, kūrybiškumą skatinančias edukacines erdves moksleiviai galės patogiai jaustis, esteti...
nuotrauka
2018-02-21 08:41
Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ pasirašė sutartį dėl Krokialaukio miestelio vandentvarkos infrastruktūros gerinimo. Projekto vertė – beveik 1,5 mln. eurų. Didžiąją dalį šios sumos – 867,7 tūkst. eurų – sudaro ES par...
nuotrauka
2018-02-20 09:22
„Lietuvos energijos gamyba“ inicijuoja Elektrėnų komplekso kaminų demontavimo projektą. Šis sprendimas priimtas įvertinus faktinę kaminų būklę: praėjusiais metais atlikus tyrimus paaiškėjo, kad du iš trijų elektrinės kaminų yra pernelyg smarkiai paveikti ardančio aplinkos poveikio ir nebegali būti l...
nuotrauka
2018-02-20 06:56
Vasario 15 dieną Registrų centre įregistruotas Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) prie Aplinkos ministerijos – tai biudžetinė įstaiga, kuri nuo šių metų liepos 1 d. apjungs šiuo metu veikiančius atskirus aštuonis regioninius aplinkos apsaugos departamentus.
nuotrauka
2018-02-19 14:48
Nemanykite, kad pakanka sukurti naują prekę ar paslaugą. Jei nenorite, kad konkurentai jus aplenktų, savo versle taikykite inovacijas. Tokį patarimą verslininkams duoda Europos inovacijų akademijos prezidentas Alaras Kolkas. Septynis inovacijų tipus pristatantis A. Kolkas neabejoja, kad inovacijos g...
nuotrauka
2018-02-19 10:30
2017 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, iš viso išduotų pastatų statybą leidžiančių dokumentų (SLD, leidimai) sumažėjo 28,9 proc., iš jų gyvenamiesiems namams statyti – 30,6 proc., remdamasis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros si...
nuotrauka
2018-02-19 10:15
Praėjusiame Savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta projekto sprendimui „Raseinių m. Algirdo gatvės rekonstravimas“. Yra parengtas techninis projektas ir gautas statybos leidimas. Kaip informavo Strateginio planavimo ir projektų skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Milašauskienė, artimiausiu m...
nuotrauka
2018-02-19 08:00
Asfaltbetonio tyrimų, kelio pagrindų tyrimų, betono mišinių ir cemento tyrimų, kelių statybos darbų techninės priežiūros paslaugas teikiančiam UAB Laboratorinių bandymų centrui (LBC) praėję metai buvo ypač intensyvūs.
nuotrauka
2018-02-15 13:00
Po žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pasklidusio panevėžiečio vaizdo įrašo, kuriame UAB „Panevėžio gatvės“ kelininkų brigada duobę kelyje tvarko kojomis, iš pareigų traukiasi įmonės vadovas Gintaras Petrauskas. Panevėžiečiai socialiniuose tinkluose piktinasi, kad dėl šios istorijos turėjo pa...
nuotrauka
2018-02-15 10:41
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad prieššventinė savaitė, deja, tapo ypatingai paženklinta netektimis darbe – viena po kitos netekome trijų gyvybių.
nuotrauka
2018-02-15 10:39,      papildyta 2018-02-15 11:34, patikslinta informacija
Vienas svarbiausių Aplinkos ministerijos siūlomų pakeitimų – apibrėžti galimybę naudotis elektroniniu statybos darbų žurnalu. Pakeitimas leistų veiksmingiau ir skaidriau valdyti bei prižiūrėti statybos procesus, paskatintų statybos sektoriaus skaitmeninimo procesus, o institucijoms užtikrintų greitą...
nuotrauka
2018-02-15 06:12
2017 m. ketvirtąjį ketvirtį šalyje atlikta statybos darbų už 813,6 mln. eurų ir, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, jų įvykdymas padidėjo 2,5 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Per ketvirtį pastatų statybos darbų atlikta 0,7 proc. daugiau, inžinerinių statinių statybos darbų – 4,7 ...
nuotrauka
2018-02-14 14:37
Prastai arba vidutiniškai – taip dauguma, net 81 proc., šalies gyventojų vertina savo ekonomikos žinias. Sritį, kuri lydi kiekviename žingsnyje, žmonės sako išmanantys panašiai kaip fiziką ar politologiją, gerokai prasčiau nei kompiuterinį raštingumą ar matematiką. Tai parodė Lietuvos laisvosios rin...
nuotrauka
2018-02-13 13:24
Tiek tęstinius, tiek naujus projektus pristačiusi Šiaulių miesto savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė sako, kad darbų šiais metais numatoma išties daug. Einamiesiems darbams, kurie finansuojami iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto ir Lietuvos automobilių kelių direkc...
nuotrauka
2018-02-13 12:19
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kartu su didžiaisiais Lietuvos universitetais – Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU), Vilniaus universitetu (VU), Kauno technologijos universitetu (KTU) ir Klaipėdos universitetu (KU) – jau šį pavasarį pradės į...
nuotrauka
2018-02-13 11:39
Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią nerimą lietuviams keliantis veiksnys yra kainų augimas...
nuotrauka
2018-02-12 13:11
Raseinių rajono savivaldybės administracija kartu su šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje esančiu Grudeko valsčiumi planuoja įgyvendinti bendradarbiavimo projektą „Bendras Lietuvos – Lenkijos viešųjų erdvių pritaikymas jaunimo, turizmo ir rekreacijos poreikiams“. Šio pr...
nuotrauka
2018-02-12 09:00
Planuojama, kaip bus tvarkomos amžinojo poilsio vietos Trakuose ir apylinkėse. Juk tai kaip tvarkomos kapinės, svarbu ne tik tradicinę Vėlinių dieną. Šiemet, kaip ir kasmet, rajono savivaldybė taip pat skyrė skyrė dėmesio bei lėšų kapinėms, planuoja kitų metų galimybes.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

TERIVA LIGHT – perdanga A+ ir A++ klasės namams

Nuo 2018 m. Lietuvoje galima statyti tik A+ klasės energinius reikalavimus atitinkančius gyvenamuosius namus. Statybinių medžiagų gamintojai pritaiko savo produktus naujiems poreikiams bei r...
nuotrauka

UAB DASFA ir Ko siūlo itin kokybišką ir ilgaamžę stogų ir fasadų medžiagą – akmens skalūną

Mes oficialiai atstovaujame vokiečių gamintojui „Theis-Boeger“ GmbH, pristatome medžiagas tiesiai iš gamyklos Vokietijoje.