„Sistemos, kurios efektyvios energiškai, kartu yra ir pasyvios. Tai reiškia, kad galima panaudoti geoterminę ar saulės energiją. Pastato vėsinimui galima pasitelkti nakties orą ir taip sukurti kokybišką mikroklimatą“, – apie statybų sektoriuje revoliuciją sukėlusias naujoves kalbėjo UAB „Uponor“ projektų vadovas Ignas Jankauskas.

Tvarios sistemos domina pažangias įmones

Anot pašnekovo, šiandien pažangiomis šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemomis domisi užsakovai, kurie patys stato pastatus savo reikmėms, tad natūralu, kad jie linkę investuoti į sistemas, kurios efektyviai atsiperka.

(Didžiausio efekto galima pasiekti tik tuomet, kai visi specialistai dirba sykiu)

Šiuo metu tokia investicija gali būti didesnė už vidutinę statybų kainą, bet per 5-10 metų, vertinant patikimumą ir eksploatacines sąnaudas, tokios sistemos sugrąžina investicijas ir padeda daug sutaupyti.

Tokiomis sistemomis domisi ir tie vartotojai, kurie patys yra patalpų nuomotojai. Dažniausiai tai didesnės ir vidutines įmonės, kurios turi pakankamai kompetencijos investuoti ne tik į pačias patalpas, bet ir į jose dirbsiančių darbuotojų komfortą.

„Modernus investuotojas labiausiai atsižvelgia į mikroklimatą. Jei žmogus darbo vietoje jaučiasi gerai, jis – produktyvesnis. Jei įmonė turi labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų, tada jų darbingumo praradimas – net 10-20 proc., tai yra dideli nuostoliai. Svarbu ne tik patalpų oro temperatūra, bet ir jutiminė temperatūra. Būtina pasirūpinti, kad patalpose būtų tinkamas oro kiekis. Jei oro bus per daug – atsiras skersvėjų, triukšmo tikimybė, jei kiekis per mažas – trūks deguonies dirbti produktyviai“, – kalbėjo specialistas.

Anot jo, kai tarptautinės kompanijos renkasi, kuriame pastate ir iš kokio investuotojo nuomoti patalpas, jos teirausi patalpų būklę patvirtinančio sertifikato. Pagal tai jie vertina, ar verta patalpas nuomoti, ir sprendžia, kokių sąnaudų galima tikėti pradėjus jomis naudotis.

„Didžioji dalis naujai statomų verslo centrų šiuo metu atitinka bent jau C klasės kategoriją. Mes dalyvaujame projektuose, kur jau kalbama apie A klasės pastatus, išsiskiriančius itin mažomis energijos sąnaudomis. Jų vėsinimui panaudojama žemės energija, įrengiamas toks efektyvus šildymas, kad už jį brangiau kainuoja net apšveitimas“, – teigė UAB „Uponor“ projektų vadovas.

„Uponor“ biuro pastatas

Šiandienos naujovės – rytojaus kasdienybė

Pasak pašnekovo, dėmesys ekologiškoms medžiagoms ir technologijoms, kaip ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimui statyboje šiandien yra naujovė, bet ateities kartoms tai bus neatsiejama kasdienybės dalis.

Šiandien sąmoningi vartotojai yra tapę savotiškais įkaitais senosios statybų tradicijos, nes nėra didelės pasiūlos tvarias energijos vartojimo sistemas turinčių pastatų. Užsienyje tokie statiniai jau seniai tapo verslininkų vizitine kortele.

„Lietuvoje tokių pastatų pasiūla itin menka. Jei žvilgtelsime į Vokietijos rinkos specifiką ar Skandinavijos šalis, įsitikinsime, kad ten viskas kitaip – nesi įdomus kaip paslaugų tiekėjas, jei pastate nėra pasyvių šildymo ar vėsinimo sistemų, atsinaujinančios energijos pritaikymo ar modernios vėdinimo sistemos“, – kalbėjo I. Jankauskas.

Ne paslaptis, kad dažnai Lietuvoje pastatai projektuojami ir statomi taip, kad gali pasirodyti, jog projektas reikalingas tik gauti statybos leidimą, o patį statybos procesą stengiamasi organizuoti kuo pigiau.

„Statytojams nebesvarbus tampa pastato klimatas ar jame dirbsiančių žmonių komfortas, svarbiausia – kuo greičiau pastatyti ir gauti pelno, bet į vartotojų poreikius mažai atsižvelgiama“, – apie situaciją sakė pašnekovas.

Šildymas pigesnis už apšvietimą

Nors, pasak I. Jankausko, idėja, jog pastato šildymas gali būti pigesnis už jo apšvietimą, lietuviams skamba kaip utopija, kitose šalyse tokia praktika jau tapusi kasdienybe, o sėkmingas rezultatas galimas tik tuomet, kai prie projekto idėjos skirtingų sričių specialistai darbuojasi išvien.

(Nuotraukoje dešinėje – TABS 3D schema)

„Juk kalbame apie modernias technologijas, pats pastatas savo architektūrine forma turi būti racionalus. Jis negali būti kuo nors atgrasantis ar tik dėžutė su langais į pietų pusę. Architektūra išlieka unikali, bet tam tikri štrichai padeda gerinti sunaudojamos energijos efektyvumą“, – teigė I. Jankauskas ir pridūrė, kad jau ir Lietuvoje architektai mokomi projektuoti energiškai efektyvius pastatus.

Ne mažiau svarbus šiame procese ir inžinierių darbas bei požiūris, mat jei šie specialistai geba parinkti tinkamą sistemą, žino efektyviausius variantus ir kitus niuansus, tai taip pat padeda sutaupyti pastato išlaikymo sąnaudų. Anot pašnekovo, 50 proc. pastato energijos sąnaudų galima sutaupyti dar jo projektavimo procese.

„Jei pastate bus naudojami atsinaujinančios energijos šaltiniai, tai, pavyzdžiui, vėsinimas, gali nieko nekainuoti, šildymo energijos kaina tuomet būna apie penkis kartus mažesnė už šiuo metu didžiausių tiekėjų, tokių, kaip „Vilniaus energija“, siūlomą kainą. Įsivaizduokite pastatą, kuris apskritai naudoja dvigubai mažiau energijos, o jos pačios kaina mažėja dar penkis kartus“, – apie statinio išlaikymo sąnaudas kalbėjo I. Jankauskas.

Pridėtinė vertė – ir dalykinė reputacija

Nors, specialistų teigimu, vartotojų išprusimas kol kas Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, yra gana prastas, nes nėra juos ginančių įstatymų, vis tik naujovės, susijusios su tvarių sistemų pranašumais, jau pasiekė ir mus.

„Pamažu ir į Lietuvos rinką žengia tokie sertifikatai kaip LEED, kuris populiarus Jungtinėse Amerikos Valstijose, ar BREEAM, kuris puikiai žinomas Didžiojoje Britanijoje. Kai pastatai statomi pagal šių sertifikatų modelius, nuomininkas ar kitas vartotojas žino, kokios bus pastato energijos sąnaudos, siekiant jį šildyti, vėsinti ar apšviesti.

Vartotojas žino ne tik, kiek kainuos pats pastato išlaikymas, bet ir kaip ilgai nereiks jo remontuoti ir kiek pats pastatas tvarus – ar jį statant buvo naudotos ekologiškos medžiagos“, – kalbėjo I. Jankauskas.

Tvarių vėdinimo, šildymo ir apšvietimo sistemų naudojimas suteikia ir ne tik materialiai išmatuojamą pridėtinę vertę, bet ir prisideda prie plėtojamo verslo dalykinės reputacijos kūrimo.

Rinką pakeis iš esmės

Anot pašnekovo, modernių vėdinimo, šildymo ir vėsinimo sistemų populiarumas ateityje tik didės: „Tai nulems ne tik platesnė informacijos sklaida, – šių sistemų diegimas jau numatomas įstatymuose bei ateityje įsigaliosiančiose normose. Rinkoje tvarios energijos projektus vystančių įmonių nėra daug. Jei vieną kartą susiduriate su tvaria energija, moderniomis pasyviomis šildymo ir vėdinimo sistemomis, jas rinksitės ir kituose savo projektuose, nes jos daro juos išskirtiniais“, – kalbėjo specialistas ir pridūrė, kad tokios įmonės sudaro labai rimtą konkurenciją rinkoje, tad ateityje šių pranašumų nesiūlančios kompanijos bus priverstos prisitaikyti prie situacijos.

„Kvadratinio metro nuomos kaina galbūt skirsis drastiškai. Jei kalbėsime apie B ir A+ klasės pastatus, jų vieno kvadratinio metro šildymo kaina skirsis dešimtis kartų. Energiškai neefektyvaus pastato nuomos kainos su mokesčiais bus daug didesnės nei moderniame pastate. Tai nebus patrauklu, nes net jei statinys, kurį projektuojant ir statant įdiegti energiškai neefektyvūs sprendimai, ir atrodys gražiai, komfortas bus didesnis energiškai efektyviame pastate, tad ilgainiui savininkams taps sunku išnuomoti senus pastatus“, – įsitikinęs UAB „Uponor“ projektų vadovas.

„Uponor“: nuo pažangių technologijų iki tvarumo

„Uponor“ yra pirmaujantis vandentiekio ir patalpų klimato valdymo sprendimų tiekėjas gyvenamųjų bei komercinių pastatų rinkai Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

Bendrovė „Uponor“ prisideda prie tvarios aplinkos kūrimo savo novatoriškais ir atsakingais sprendimais, kurie gerina žmonių aplinką ir kartu mažina neigiamą poveikį gamtai.

Turėdama daugiau kaip 60 metų patirtį plastikinių vamzdžių, komponentų ir sistemų kūrimo bei gamybos srityje, „Uponor“ gali pasiūlyti išbaigtus sprendimus, parengtus atsižvelgiant į individualius poreikius ir padedančius kurti malonią gyvenamąją, darbo ar laisvalaikio aplinką.