2021 vasario 28 d. sekmadienis, 8:26
Reklama  |  facebook

Mokykla, neprimenanti kalėjimo, arba Iš kur tos devynios pirmokų klasės?

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2015-09-10 15:00
Neseniai atšventėme Rugsėjo 1-ąją. Vienos mokyklos šią šventę pasitinka su nerimu skaičiuodamos akyse nykstančius pradinukus, tuo metu kitos džiaugiasi sukūrę erdvę, kurioje moksleiviai mielu noru pasilieka ir po pamokų. O atėjus vakarui prisijungia dar ir suaugusieji. Atrodo – kas čia tokio, tos mokyklos sienos ar tradicinis H raidės planas, kur visų klasių durys atsiveria į vieną ilgą koridorių. Svarbiau – vadovėlių turinys ir kad ginkdie klasėje nebūtų peštukų. Tačiau į vieną moderniausių ir naujausių Vilniuje Balsių mokyklą šįmet sugužėjo 9 pradinukų klasės. Matyt, šis skaičius – geriausias įrodymas, kad ir sienos turi įtakos vaikų motyvacijai mokytis.
nuotrauka
Užgavėnių šventė Balsių mokykloje. Balsių bendruomenės nuotr.


Minimos įmonės
Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma,
Merko statyba, UAB
Apie modernios bei sovietinės mokyklų skirtumus ir jų įtaką vaiko raidai kalbamės su Balsių bendruomenės pirmininku Rimantu Micka, mokyklą projektavusiu architektu Sigitu Kuncevičiumi bei edukologijos daktare, darželių tinklo „Vaikystės sodas“ įkūrėja, keturių vaikų mama Austėja Landsbergiene.

Viskas taip gražu... tik kur mokykla?

Per praėjusius kelerius metus uždarius nemažai mokyklų, šiandien Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai teigia, jog pernai ir šįmet durų neužvėrė nė viena mokykla.

Balsių bendruomenės pirmininkas R. Micka prisimena, jog bendruomenė įsikūrė 2002-aisiais metais. Ir praktiškai iškart daugeliui kilo klausimas, kur reikės leisti mokytis vaikus.

„Naujas mikrorajonas, viskas lyg ir gražu, tačiau infrastruktūros atsilikimas buvo tragiškas“, – pasakojo R. Micka (nuotraukoje).

2004-aisiais bendruomenė jau dėjo pastangas, kad žemės sklypas, kuriame dabar stovi Balsių mokykla, nebūtų privatizuotas. Privatizavimą pavyko sustabdyti ir 2006-aisiais, R. Mickos teigimu, prasidėjo mokyklos statybų „epopėja“.

„Tais metais buvo paskelbtas konkursas ir išrinktas projekto laimėtojas. Tačiau projektas buvo prastas, kadangi jis buvo pirktas per viešuosius pirkimus už mažiausią kainą. O pigią mėsą šunys ėda“, – sunkią mokyklos statybų projekto pradžią prisiminė pirmininkas.

Projektas buvo atmestas, o bendruomenės delegacija išvyko pasižvalgyti po Europą – kaip Suomijoje ir kitose šalyse atrodo šiuolaikinės mokyklos? Parvykus iš trijų geriausių projektų buvo išrinktas vienas, architekto Sigito Kuncevičiaus pasiūlymas.

Pinigų nėra – užtat yra gerų idėjų, kaip jų gauti

Mokykla buvo planuota 1100 moksleivių. Tačiau.

„Projektas yra – pinigų nėra. Iš kur jų gauti? Savivaldybė pinigų neturi, Švietimo ministerija pinigų galėjo skirti po 1 mln. litų per metus, o mums reikėjo 25 mln. Perspektyva – laukti 25-erius metus? Nusprendėme eiti nauju keliu – koncesijos arba viešosios ir privačios partnerystės“, – pasakojo R. Micka.

Mokyklos statybų rangovai (bendrovė „Merko statyba“) įsipareigojo ją ne tik pastatyti, tačiau ir administruoti 25-erius metus, o tuo metu savivaldybė – mokėti šios įstaigos eksploatavimo išlaidas ir per tokį pat laikotarpį mokyklą išsipirkti iš verslininkų.

„Girdėjom įvairių nuomonių: „Kiek čia kainuos“, „Čia Vilnius, pinigų nėra“. Šiandien manome, jog ši mokykla turi didžiausią naudingumo koeficientą. Šiuo metu turime 940 mokinių, o į pirmas klases šiemet susirinko 9 naujos klasės“, – džiaugėsi Balsių bendruomenės pirmininkas.

Šis skaičius jau viršija projektinį mokyklos pajėgumą, mat pirminis projektas nebuvo įgyvendintas iki galo: „nurėžta“ planuota atskira pradinė mokykla. Dėl šios priežasties mokykla šiandien priima tik tuos mokinius, kurie iš tiesų gyvena Balsiuose.

„Pirminiai mokyklos pajėgumai buvo 4-ių klasių srautas, vėliau, nuėmus tą priestatą, liko trijų klasių srautas. O šiais metais atėjo 9 klasės pirmokų. Taigi mes gerokai viršijame mokyklos pajėgumą. Dabar jau net tris kartus viršijam“, – pasakojo R. Micka.

Bendruomenės pirmininkas tikina, jog balsiečiai patys nustebo – iš kur čia tiek vaikų? Atlikus apklausą paaiškėjo, jog vidutinė Balsių rajone gyvenanti šeima turi tris ir daugiau vaikų, o mokyklos atsiradimas tik paskatina šeimas jų turėti.

„Yra galimybės vaikus prižiūrėti ir mokykla visai arti. Į mūsų mokyklą kasryt apie 300 moksleivių atvažiuoja su dviračiais. Ir tai patogu, vaikai savarankiški, o dviratį tereikia išsistumti iš kiemo ar garažo – Balsiuose daugiausia – individualių namų kvartalas“, – pasakojo R. Micka.

Prie mokyklos įrengtos dviratinės, tačiau jose pavėlavusiam į pamokas praktiškai beviltiška rasti laisvą vietą – dviračių saugyklos būna užgrūstos.

Netradicinis sprendimas – aktų salė sujungta su valgykla

Prieš griebdamiesi bendro projekto su verslininkais R. Micka kartu su keliais architektais aplankė Šiaurės šalių mokyklas. Balsių bendruomenės pirmininko teigimu, jų struktūra visiškai kitokia, nei mums įprastų mokyklų: atsisakyta uždarų patalpų, koridorių sistemos, mokykla suplanuota išskirstant vaikus pagal amžių į modulius / korpusus.

„Ši mokykla statyta remiantis modulių, korpusų principu. Viename korpuse visi vaikai – vienmečiai. Vis tik įėjus atrodo, kai vaikų nėra – visi jie išsiskirstę po savo korpusus“, – pasakojo R. Micka. Pradinukai čia netgi turi atskirą sporto salę. Dėl aktų salės priimtas netipinis sprendimas.

„Aktų salė yra toje pačioje patalpoje, kaip ir valgykla. Pastaroji dažniausiai veikia nuo ryto iki pietų, o aktų salėje renginiai paprastai prasideda po pietų. Renginiai, rinkėjų susitikimai, repeticijos ir kiti dalykai. Aišku, yra tam tikrų nepatogumų – reikia nustumdyti stalus. Tačiau patalpa viena, ir šildyti ją reikia vieną“, – kalbėjo R. Micka.

Kiekvienas iš Balsių mokyklos korpusų turi po vidinį kiemelį, bendrą poilsio kampelį su minkštomis vietomis atsisėsti, mokyklos apšvietimo sistemoje įrengti judesio davikliai, kad būtų taupomos elektros sąnaudos. Įdomu tai, kad didžioji dauguma vaikų yra įsitraukę į popamokinių būrelių veiklą ir mokykloje praleidžia praktiškai visą darbo dieną – iki 18 valandos. 

Vis tik R. Micka pripažįsta, jog ne viskas yra tobula. Mokykla jau susiduria su pirmosiomis problemomis.

„Saulėtomis vasaros dienomis mokykla per didelius langus stipriai įšyla. Mokykloje yra įrengta rekuperacijos sistema – nes  kondicionierių statyti negalima – ir rekuperatorius tos šilumos nebeištraukia. Arba tiekia tą patį šiltą lauko orą. Na, čia tais atvejais, kai lauke yra 26–27 laipsniai šilumos. Dabar bandoma tai spręsti, įrengti kokias nors žaliuzes. Tačiau ši problema pasireiškia tik rugsėjo bei gegužės mėnesiais“, – atskleidė R. Micka.

Mokyklą „lanko“ ir suaugusieji

Šią mokyklą projektavo architekto Sigito Kuncevičiaus bendrovė.

„Mūsų mokykla atitinka tik 60 proc. to, kas padaryta, pavyzdžiui, Suomijoje. Ten mokykla turi akustinę salę, įrašų studiją. Iš vienos Helsinkio priemiesčio mokyklos transliuoja regioninė televizija! Vaikai jiems padeda, gauna praktiką, turi galimybę transliuoti kažkokias savo žinias. Kiek žinau, Vilniuje, Baltupiuose, buvo Baltupių mokyklos radijas. Įdomi idėja, nes vaikai tokiu būdu atranda savo būsimą specialybę: galbūt vaikas yra būsimas prodiuseris, žurnalistas ar radijo laidos vedėjas?“ – sakė R. Micka. 

Balsių mokykloje visi sanitariniai mazgai yra atskirti vienas nuo kito. R. Mickos teigimu, uždari bendri tualetai yra ta vieta, kur gali nutikti nemalonūs incidentai, tad geriau apie tai iš anksto pagalvoti projektuojant patalpas. Mokyklos architektas Sigitas Kuncevičius teigė, jog toks sprendimas nustebino ne tik statytojus, tačiau ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrą. Tačiau ir realybėje, ir filmuose demonstruojama, kaip mokyklos tualetuose „suvedinėjamos sąskaitos“. Todėl šioje mokykloje į tualetą gali įeiti tik vienas žmogus.

Balsių mokykloje ūkio darbus prižiūri koncesininkas, o remonto ir priežiūros darbus kompensuoja savivaldybė.

„Niekada nebūna taip, kad nėra šilto vandens ar kur nors nulūžo čiaupas. Viskas visą laiką veikia“, – tikino R. Micka.

Mokykla turi savo dujų katilinę, šildymas čia įjungiamas prieš pamokas, o po 15 val. – išjungiamas, patalpos pamažu vėsta.

„Mokykla yra išmanioji ir jei vakare darome kokį nors renginį, nebeveikia ventiliacija, – juokiasi R. Micka. – Nes viskas yra užprogramuota tik tam laikotarpiui, kurio metu vyksta mokymosi procesas.“

Vakare, pasibaigus pamokoms, mokyklos patalpos išnuomojamos įvairiai suaugusiųjų veiklai: vyksta šokių, aerobikos, krepšinio, karatė užsiėmimai. Tokiu būdu verslininkai gali gauti finansinės naudos iš mokyklos patalpų – patalpas nuomojasi užsiėmimų organizatoriai.

„Stengiamės maksimaliai išnaudoti patalpas. Todėl mokyklos naudingumo koeficientas yra labai didelis. Taip pat formavome naują kolektyvą su nauju požiūriu į gyvenimą, mokantį įvairias kalbas, turintį patriotizmo jausmą. Yra įvairių nišų ir mes stengiamės jas išnaudoti. Pavyzdžiui, mokykloje veikia bendruomenės centras, kitaip tariant, mokyklos patalpose įsikūręs mūsų biuras. Jame priimame susidomėjusius ir svečius, buvo delegacijų ir iš Kazachstano, ir Azerbaidžano, Prancūzijos“, – kalbėjo R. Micka. Apibendrindamas kelią, kurį bendruomenei teko nueiti iki Balsiuose iškilo mokykla, R. Micka teigė, jog buvo ir pakilimų, ir nuopolių, o kartais, atėjus naujai valdžiai, visą darbą tekdavo pradėti iš naujo.

„Tačiau ateinį rugsėjo 1-ąją ir matai tiek linksmų akučių, tiek besidžiaugiančių žmonių. Tai dirbantis, veikiantis organizmas, sukurta apie 60 darbo vietų. Mokykla bendruomenei naudinga visomis prasmėmis! Ir vaikams jau nebereikia po 2 valandas sėdėti autobuse. Jie keliauja į mokyklą savarankiškai. Manau, kad didžiausias pasiekimas – jog žmonės didžiuojasi, kad čia gyvena“, – gyrė naująją mokyklą bendruomenės pirmininkas.

Jis atskleidė ir gražią Balsių mokyklos tradiciją: kiekvienas vaikas rugsėjo 1-ąją atneša gėlę mokytojai ir knygą mokyklos bibliotekai.

„Norime įskiepyti požiūrį, kad viskas yra ne valdžios, o mūsų visų“, – kalbėjo R. Micka.

Ar geram ugdymui būtina moderniausia ir brangiausia mokykla? 

Edukologijos ekspertė, darželių tinklo „Vaikystės sodas“ įkūrėja, 4-ių vaikų mama Austėja Landsbergienė teigė, jog šiuo metu tarsi įprasta, kad vaikas nenori eiti į mokyklą. Matyt, nuoširdžiai stebėtumėmės Balsių mokyklos vaikais, kurie į mokyklą skuba su entuziazmu, tačiau ar tai neturėtų būti norma?

„Viena iš ugdymo filosofijų, kuria mes vadovaujamės ir „Vaikystės sode“, yra Regio Emilia ugdymo filosofija. Jos pagrindas yra, kad aplinka yra nepaprastai svarbi. Ji – kaip trečiasis pedagogas. Pirmasis pedagogas yra tėvai, antrasis – žmogus, kuris dirba pedagoginį darbą, ir trečiasis – aplinka. Vaikui yra svarbu, kokioje aplinkoje jis gyvena. Jokiu būdu nenoriu teigti, kad tik pati nuostabiausia, moderniausia ir brangiausia aplinka yra tai, kas geriausia vaikui. Tačiau jau ir moksliniais tyrimais įrodyta, kad aplinka mus veikia“, – kalbėjo A. Landsbergienė.

Kokias įspūdingų mokyklų pavyzdžių edukologijos daktarei teko matyti, ar apie jas skaityti?

„Vienas iš pavyzdžių – žalioji mokykla Balio saloje. Tai visiškai kitokia mokykla. Neseniai internete buvo dalinamasi vieno Tokijo darželio nuotraukomis. Jis – sukurtas itin moderniai, atsižvelgiant į vaikų poreikius daug judėti. Taip pat yra Švedijos lauko darželiai. Tai apskritai statybininkų namelį primenanti patalpa, kurioje tik pakeičiamos sauskelnės. Visą kitą laiką vaikai, nesvarbu, koks bebūtų oras, leidžia gryname ore. Dar Danijoje pastatyta viena ekologiška mokykla, viskas įrengta iš ekologinių medžiagų, San Francisko „Bright works“ mokykloje itin daug atvirų erdvių, visi stalai skirtingi, o aplinka primena namų aplinką. Tokioje mokykloje vaikai auga kūrybiškesni“, – kalbėjo A. Landsbergienė.

Kalėjimo planas ištisus šimtmečius veikia mokykloje

Paklausta, kokie architektūros ir struktūros sprendimai yra didžiausia atgyvena šiandieninėje mokykloje A. Landsbergienė teigė, jog mokyklos sukurtos kalėjimo principu – o paskui dar stebimės, jog vaikai nenori ten eiti.

„Koridorius ir celės. O celės būtinai turi būti uždarytos. Beje, aš dar puikiai prisimenu, kai mes pradinėse klasėse per pertraukas negalėdavome sėdėti ant palangių ar ant žemės. Turėdavome koridoriuje vaikščioti ratu. Vienintelė kita institucija, kurioje tai vyksta, yra kalėjimas, – kai kaliniai išvedami pasivaikščioti, kad būtų užtikrinta tvarka. Tokią praktiką iš kalėjimų perėmė mokyklos – o mes šimtmečiais to nekvestionavomeŒ“, – teigia A. Landsbergienė.

Ji priduria, jog tėvai labai myli savo vaikus ir baiminasi, kad tik jie būtų teisingai ugdomi. Todėl į bet kokią naujovę žiūrime itin konservatyviai.

„Būtent todėl inovacijos labai sunkiai skinasi kelią į švietimo įstaigas. Net patys to sąmoningai nesuprasdami, mes stabdome inovacijas. O paskui galvojame, kad yra normalu nenorėti eiti į mokyklą. Bet galbūt niekada nesusimąstėme apie to priežastis ir pasekmes? Aš manau, kad norma yra, kai vaikas nori eiti į mokyklą, o ne kai vaikas nekenčia mokyklos. Mokytis yra smagu ir mes tą patys žinome. Mes juk paprastai noriai mokomės, jei yra jauki aplinka ir geras pedagogas“, – kalbėjo A. Landsbergienė.

Ji teigė suprantanti, jog kardinalūs pokyčiai ar sienų griovimas mokyklai gali būti neįkandama prabanga.

„Bet tuomet mokiniai gali patys išpiešti tas sienas, kaip jie nori, ar ne? Vienoje tarptautinėje mokykloje mokiniai išpiešė vieną sieną valstybių vėliavomis. Kitoje man teko matyti, kaip vyresni paaugliai atsinešė nenaudojamas paletes ir jas apdengė pledais, pritempė pagalvių, nebenaudojamų knygų. Visiškai atgaivino erdvę minimaliomis sąnaudomis. Jie tiesiog turėjo laisvę. Manau, kad mokyklose pati liūdniausia – ta tuštuma ir visi tie vieniši paveikslai viduryje didžiulės sienos. Tai ir sukuria tą liūdną atmosferą. Tą galėtų pakeisti patys vaikai, jei tik turėtų laisvę keisti aplinką, kurioje gyvena“, – siūlė A. Landsbergienė. 

Balsių mokyklos architektas apie diskusiją su statytojais: kam tokiai šaliai tokia brangi mokykla?

Balsių mokyklos architektas Sigitas Kuncevičius teigė, jog užsienio mokyklų studija ir kelionės po moderniausias užsienio mokyklas buvo daromos tam, kad „pasižiūrėtume, kiek mes atsilikę“.

Jis pripažino, jog savivaldybės programa numatė daug didesnį objektą, tačiau užsienyje jau senai nestatomos daugiau nei 700 vietų mokyklos. Balsiuose buvo planuota sutalpinti virš 1000 moksleivių. 

Galiausiai nutarta statyti mokyklą iš dviejų dalių – viena pastatyta jau dabar, o pradinė mokykla palikta ateičiai.

„Tiesiog įvertinkime mikroklimatą: vienas dalykas, kur vaikšto keli šimtai, kur – keli tūkstančiai. Kita – struktūros dalykai. Klausėte apie skirtumus nuo sovietinių mokyklų? Dažniausiai jose numatytas vienas įėjimas ir ilgas koridorius, kuriuo praeina visi mokyklos mokiniai. Mūsų vizija buvo, kad nebūtų tos koridorių sistemos, šachmatų principu būtų išdėstytos rekreacinės zonos. Kad nebūtų iššaukiamos tokios problemos, kaip didelis triukšmas ar didžiuliai srautai, kurie moksleiviams net pertraukos metu neleidžia atsipalaiduoti. O juk jei moksleivis neatsipalaiduoja, jis kitai pamokai negali susikaupti“, – svarstė architektas.

Jis paneigė „mitus“, jog ši mokykla yra skandinaviško tipo. Architektas atskleidė, jog statybininkams piešiant užsienio pavyzdžius, tiesiog lengviau buvo įtikinti juos įgyvendinti iš pirmo žvilgsnio labai neįprastus sprendimus.

„Teko piktnaudžiauti ir pasakoti statybininkams legendas, kad taip yra Skandinavijoje. Na, kadangi savam krašte pranašu nebūsi, tai sakai, kad kitur būtent taip daro“, – prisipažino S. Kuncevičius.

Jis prisimena, jog statytojai priešinosi iki paskutinio etapo.

„Teko išklausyti ir statytojų „Merko statyba“ pastabų. Tai tarptautinė kompanija, ir lėšos, skiriamos mokyklai, tarptautinės. Tad derinant apdailos medžiagas teko išgirsti komentarą: „Na, kam tokioje neturtingoje šalyje tokia prabangi mokykla?“ – atskleidė architektas.

Jis taip pat prisimena, jog sukantis iš padėties buvo nuspręsta, jog mokyklos projektas dar galės plėstis. O kol kas vietoj dviejų korpusų pastatytas vienas.

„Sugalvojome atskirti pradinę mokyklą nuo pagrindinės, 5–9 klasių. Kai buvo užsakytas techninis projektas, buvo nutarta, kad reikia mokyklą statyti etapais. Žinote, paskui susiduri su realiomis lėšomis ir galimybėmis. Todėl ir buvo pasiektas toks optimalus mokyklos dydis, kurį mes jau vadiname maksimumu. Teko girdėti, kad pirmokų jau yra per daug srautų. O kai atidarinėjome, buvo tokių pastabų iš savivaldybės: „Na, na, iš kur jūs gausit tų mokinių?“, – portalui www.statybunaujienos.lt pasakojo architektas. Dabar joje jau yra moksleivių perteklius.

Balsių bendruomenės nuotraukos

Statybunaujienos.lt




NT projektai

nuotrauka
2021-02-26 14:44
Vakarinis aplinkkelis suteikė naujos gyvybės jo kaimynystėje esantiems seniai suformuotiems sostinės mikrorajonams. Justiniškėse, Talino g., 2,84 ha sklype suprojektuotas modernus 5-6 aukštų daugiabučių kvartalas. Jį projektuoja NT plėtros kompanija REWO.
nuotrauka
2021-02-15 12:46
Bendrovė „Baltic Asset Management“ investuoja 4 mln. eurų į dviejų mažaaukščių gyvenamųjų namų projektą Naujininkuose. Naujos statybos projektas „Ramu Du“ įsikurs Brolių g. 16 ir nekilnojamojo turto rinką Vilniuje papildys 56 butais.
nuotrauka
2021-02-11 09:07
Nekilnojamo turto plėtros įmonės „Eika“ plėtojamame projekte „Mindaugo Baltas lapas“ (Vilniuje) pradedami III etapo butų pardavimai. Pirmajame etape pardavus visus butus, o ir antrajame likus nedideliam butų kiekiui, III projekto etapas pasiūlą Naujamiestyje papildys dar 51 butu.
nuotrauka
2021-02-10 11:36
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros sektoriuje veikiantiems verslams dabar itin tinkamas metas imtis drąsių pokyčių: keisti pastatų funkcijas, diegti inovacijas, plėsti tvarumo projektus. Tuo tarpu geriausia valdžios pagalba šiuo metu būtų tiesiog galimybė veikti. Tokiomis įžvalgomis dalinasi Lietuvos ...
nuotrauka
2021-02-05 13:28
Į ilgametę patirtį turinčių „Capital“ NT brokerių Arūno Pranevičiaus, Justo Pranskaičio ir Manto Sladkevičiaus akiratį pateko šiuo metu Vilniuje populiariausi pirminės rinkos projektai. Ekspertai pateikė savo profesionalų vertinimą bei pasidalino asmeniniais bei pirkėjų įspūdžiais.
nuotrauka
2021-02-02 14:56
Sostinės Naujamiesčio laukia permainos – Algirdo g. esančiame tuščiame sklype netrukus pradės kilti unikalus gyvenamasis pastatas. Vilniaus miesto savivaldybei viešinimui pateikti šio statinio projektiniai pasiūlymai. Beveik 0,5 ha ploto sklype suprojektuotame daugiabutyje planuojama įrengti 96 butu...
nuotrauka
2021-02-02 13:17
„Rinvest“ Vilniaus Lazdynėlių rajone pradeda antrąjį kotedžų ir daugiabučių komplekso „Riverland“ statybų etapą. Projektas išsiskirs laisvalaikio erdvėmis ir sieks atliepti pasikeitusius rinkos poreikius – atlikta apklausa rodo, kad kas trečias vilnietis, rinkdamasis naujus namus, pirmiausia atkreip...
nuotrauka
2021-02-02 08:56
SEB banko duomenimis, pernai gyventojams būstui suteiktų paskolų suma padidėjo 7 proc., o paskolų skaičius ūgtelėjo 3 procentais. Pandeminiais metais būsto paskolų smukimas buvo pastebimas tik pavasarį, pirmojo karantino metu. Antrasis karantinas rudenį ir vėlesnis jo sugriežtinimas pastebimos įtako...
nuotrauka
2021-02-01 12:24
„Citus“ analitikų išankstiniais duomenimis, šių metų sausio mėnuo Vilniuje „uždarytas“ su daugiau nei 700 rezervuotų naujų būstų (butų ir kotedžų) pirminėje rinkoje. Palyginimui, rekordiniu greičiu startavusiais 2020 m. sausį rezervuota 556, sėkmingiausiais, vertinant visus metus, 2019–aisiais – 507...
nuotrauka
2021-01-26 08:11
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Omberg“ Vilniuje suplanavo naują gyvenamųjų dangoraižių tipo modernų projektą „Skylum“, į kurį investuoja 28,5 mln. eurų. Pagal geriausius užsienio pavyzdžius plėtojami du 20-ies aukštų išskirtinės architektūros daugiabučiai prisidės prie naujo Vilniaus dangorai...
nuotrauka
2021-01-14 14:38
Bendrovė „Newsec“ tarpininkavo sudarant biuro nuomos sandorį – sparčiai augantis žaidimų startuolis „Eneba“ nuomosis biuro patalpas Kaune iš bendrovės „Inoversa“. Pasirašyta ilgalaikė nuomos sutartis, objekto ploto nuoma bus vykdoma etapais.
nuotrauka
2021-01-14 14:21
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ gavo statybos leidimą daliai gyvenamojo projekto „Jomanto parkas“ Vilniaus Baltupių rajone ir pradėjo pirmojo etapo statybos darbus. Šiame projekte iš viso bus įrengti 236 butai, investicijos į jį sieks 16.5 mln. eurų.
nuotrauka
2021-01-07 13:05
Pasibaigę 2020-ieji nekilnojamojo turto (NT) rinkai buvo palyginti aktyvūs - bendras įregistruotų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius nedaug atsiliko nuo ganėtinai aktyvių 2019 metų, o atskirose NT objektų kategorijose netgi fiksuotas išaugęs sandorių skaičius, skelbia Registrų centras. Bendra gyven...
nuotrauka
2021-01-07 10:32
Kylant pragyvenimo lygiui, sostinėje auga ne tik nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų galimybės, bet ir poreikiai – besirenkantys ekonominės klasės būstą neretai reikalauja prestižiniams projektams būdingų sprendimų. Tai trina ribas tarp būsto klasių, kurias aiškiau identifikuoja nebent kaina.
nuotrauka
2021-01-06 10:34
Dešiniojoje Vilniaus Neries krantinėje, šalia sostinės senamiesčio, darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ užbaigė antrąjį „Raitininkų sodo“ namų statybų etapą, kuriuo užbaigiamas šiuolaikiškas miesto centre įsikūręs, tačiau gamtos supamas gyvenamųjų namų projektas. Išskirtinio gyv...
nuotrauka
2021-01-06 09:39
Sostinėje statomam 62 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos centrui „Vilnius OUTLET“ bankas „Luminor“ ir Šiaulių bankas skolina 44 mln. eurų. Sindikuotos paskolos sutartį bankai pasirašė su projektą įgyvendinančia įmone „Trečioji kregždė“. Bankai skolina lygiomis dalimis – po 22 mln. eurų. Bendra ...
nuotrauka
2021-01-04 08:44
Pilaitėje, šalia Buivydiškių tvenkinių, REWO pradeda naujo gyvenamųjų namų projekto plėtros darbus. Tai bus butai su atskirais įėjimais ir kiemeliais bei mažaaukščiai, 3 aukštų daugiabučiai, atitinkantys jaunų žmonių ir jaunų šeimų poreikius. Plėtojamos teritorijos plotas - 2,5 ha.
nuotrauka
2020-12-30 10:30
Šeškinė – puikiai išvystyta infrastruktūra išsiskiriantis Vilniaus rajonas, iš kurio greitai ir patogiai pasiekiamas ne tik sostinės centras, bet ir kiti rajonai. Šeškinės rajono patrauklumą dar labiau padidins kitais metais numatomi pradėti Šiaurinės gatvės, sujungsiančios Vakarinį aplinkkelį ir Fa...
nuotrauka
2020-12-23 15:03
Nekilnojamojo turto (NT) rinka 2020 metus dar ilgai prisimins kaip „(ne)linksmuosius kalnelius“ – nuo euforijos metų pradžioje, rinkos stagnacijos pirmojo karantino metu iki optimizmo šuolio vasarą ir atsargios metų pabaigos.
nuotrauka
2020-12-22 10:53
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ ir Prancūzijos sporto reikmenų parduotuvių tinklas „Decathlon“ pasirašė patalpų nuomos sutartį – „Decathlon“ parduotuvė Klaipėdoje bus pradėta statyti kitąmet.

Statybunaujienos.lt » NT projektai