Technologijų pamokos turėtų vykti profesinėse mokyklose

B. Sadulos vadovaujamame centre šiuo metu ruošiami apdailininkai, mūrininkai, staliai ir dar daugybės kitų amatų specialistai. 60 proc. absolventų po to dirba pagal tas specialybes, kurias įgijo. Kaip sako pašnekovas, tokius didelius skaičius ir padeda pasiekti bendradarbiavimas su verslininkais.  

„Manau, kad Panevėžyje veiklą vykdo daug stiprių, žinomų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse įmonių. Todėl stengiamės nuolat bendrauti su įmonių atstovais. Kviečiame dalyvauti Centro veikloje“, – teigia B. Sadula.

Pašnekovas įsitikinęs, kad profesinis orientavimas turėtų prasidėti 5, 6 klasėse. Vaikai turi sužinoti, pamatyti ir išmėginti kuo daugiau profesijų, specialybių, kad vėliau, atėjus laikui rinktis, galėtų tai sėkmingai padaryti.

„Centro profesijos mokytojai jau kelis metus veda technologijų pamokas mokiniams iš bendrojo lavinimo mokyklų. 7, 8 klasių mokiniai yra supažindinami su visomis technologijomis, kurios yra mūsų centre. Manau, kad tokio amžiaus vaikas jau gali susipažinti su galimomis profesijomis, o, grįžęs namo, ir padiskutuoti apie tai su savo tėvais, artimaisiais“, – teigia B. Sadula.

Profesiniam orientavimui labai padėtų ir paprasčiausios ekskursijos po įmones. Juk jaunam žmogui labai naudinga pamatyti, kaip yra organizuojamas darbas. „Manau, po kelerių metų visos įmonės priims mokinius pasižiūrėti, kas jose vyksta. Būkime atviri, šiandien dar yra daugybė labai uždarų įmonių. Visgi didelė dalis jau dabar supranta, kad svarbu pasikviesti pas save vaikus, parodyti, kaip vyksta darbas. Vaikai juk neišneš jokios komercinės paslapties. O pamatyti reikia ir vaikams, ir mokytojams“, – sako Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius.

Amatai tampa svarbesni Lietuvoje

B. Sadula šiek tiek apgailestauja dėl to, kad profesinio mokymo sistema šiandien iš esmės turi taisyti prieš pora dešimtmečių padarytas klaidas.  

„Šiandien mes turime pasekmes dėl prieš 25 metus priimtų sprendimų. Visa mokslo sistema buvo nukreipta į aukštąsias mokyklas. Amatai buvo nuvertinti. Tik apie 20 proc. jaunimo rinkdavosi profesines mokyklas. Daugelyje Europos Sąjungos šalių apie 50 proc. jaunimo mokosi profesinėse mokyklose. Per tris ar keturis metus jaunas žmogus įgyja profesinių įgūdžių, puikiai pasiruošia darbo rinkai. Vėliau praktiką atlieka įmonėje, kurios veikloje pritaiko profesinius gebėjimus. Įmonės taip „užsiaugina“ naujus darbuotojus“, – teigia B. Sadula.

Šiuo metu profesinis ugdymas, amatai tampa vis svarbesni Lietuvoje. „Aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės ryžtasi įgauti naują kvalifikaciją profesinio rengimo centruose. Tai žmonės, kažkada nežinoję, ko nori, ir neįvertinę realios darbo rinkos situacijos. Mokiniai, norintys mokytis ir rasti darbą, renkasi aiškias, konkrečias ir labai reikalingas specialybes. Per profesinį rengimą įgyja teorinių ir praktinių žinių. Tokių darbuotojų labai laukia darbdaviai, todėl siūlo ilgalaikes darbo sutartis“, – sako B. Sadula.

Panevėžio profesinio rengimo centro direktoriaus teigimu, šiandien itin populiarios automobilių mechaniko, suvirintojo specialybės. Būtent šias specialybes, kažkada atrodžiusias neprestižinėmis, renkasi į profesinio rengimo centrą atvykę asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą. Pasak direktoriaus, tai nutinka, kai žmonės realiai įvertina rinkos situaciją ir poreikius. „Jaunam žmogui turėtų būti svarbu įgyti vidurinį išsilavinimą, išmokti amato, rasti įdomų, mėgstamą darbą“, – teigia B. Sadula. 

Panevėžio profesinio rengimo centro (V. Pečinino) nuotr.

Reklama