Pagal naująją koncepciją, projektas turėtų būti įgyvendintas PPP principu. Partnerystės tikslas – sukurti gyventojų poreikius atitinkančią daugiafunkcę infrastruktūrą. Šeškinėje turėtų turėtų atsirasti ne tik pats stadionas, bet ir kultūros ir ugdymo inkubatorius, sporto muziejus, komerciniai objektai.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pritarus penktadienį patvirtinto projekto įgyvendinimui, Finansų ministerija pateiks tvirtinti Vyriausybei atitinkamą nutarimo projektą.

„Tokio masto projektai ir turi būti įgyvendinti PPP principu“

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius (nuotraukoje) portalui Statybunaujienos.lt sakė palankiai vertinantis planus pradėti PPP tipo partnerystę.

„Tokio masto projektai ir turi būti įgyvendinti PPP principu – derinant viešąją ir privačią iniviatyvą. Vienai savivaldybei paprasčiausiai nepakaks kompetencijų ir patirties. Pasaulinė praktika irgi rodo, kad tokie projektai būna įgyvendinami tik partnerystės dėka. Nei vien verslo, nei vien valdžios institucijos tokio dydžio sporto ir pramogų kompleksų projektų įgyvendinti negali. Čia net ir diskusijų neturėtų būti. Be to šis projektas yra labai kompleksiška. Sportas ir pramogos yra tik viena jo dalis. Norima turėti ir muziejų, ir darželį, ir tt.. Akivaizdu, kad dalis tų funkcijų turės būti pelningos, todėl reikės išsistudijuoti visas galimybes. Patirtis rodo, kad sporto dalis paprastai būna subsidijuojama kitų pelningai veikiančių objektų sąskaita. Taigi reiks surasti tinkamą finansinį modelį, o tam reikalingas kompetencijas turi tik privatus sektorius“, – dėstė jis.

Siūlo pasinaudoti sukaupta patirtimi 

Anot LNTPA direktoriaus, vystant Nacionalinio stadiono projektą tikrai nereikia išradinėti dviračio. Juk galima pasinaudoti atitinkama patirtimi, kurios pasaulyje sukaupta sočiai. „Manau, kad visa reikalinga geroji praktika pasaulyje jau yra sukurta. Šis objektas tikrai nėra kažkoks ypatingas. Tai, kad šiuo projektu domėjosi ir užsienio kompanijos, šitai tik įrodo. Juk čia važiavo ir kiniečiai, ir prancūzai ir begalė kitų kompanijų. Vadinasi, projektas yra įdomus ir gali būti įgyvendintas. Gal trukdė finansavimo stilius ar politinės valios trūkumas“, - kalbėjo jis.

Pašnekovas patikino, kad jau dabar projektu susidomėjusiųjų netrūksta, tad optimizmui pagrindo yra. „Susidomėjusiųjų tikrai yra. Galiu tai patvirtinti. Aišku, negaliu įvardinti konkrečių kompanijų, bet jos tikrai domisi. Jos ketintų veikti ne vienos, bet koncorciume su kitomis įmonėmis. Galbūt su įmonėmis iš užsienio. Tikrai yra tų, kurie norėtų ir galėtų įgyvendinti šį projektą. Tai tikrai lietuvių jėgoms. Nematau priežasčių, kodėl tai galėtų nepavykti“, – teigė M. Statulevičius.