Praėjusiais metais Vilniuje daugiausia gaisrų kilo pastatuose (556), 468 kartus degė šiukšlės, liepsnojo 196 automobiliai. Kaip rodo penkerių metų statistika, daugiausia gaisrų pastatuose buvo fiksuota 2009 m. – 773, mažiausiai, nors skaičiai vis tiek dideli, – 2012 m. – 547. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnioji inspektorė Tatjana Molienė susitikime su Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkais aptarė privalomąsias priemones daugiabučiams namams.

Rakinti galima tik duris su stacionariu atrakinimu iš vidaus

„Evakuacijos keliai ir išėjimai turi būti neužkrauti, paruošti žmonėms evakuoti. Iš vidaus durys evakuaciniuose išėjimuose turi lengvai atsidaryti bet kuriuo paros metu. Draudžiama jas užkalti ar užrakinti iš lauko, – vardino reikalavimus T. Molienė. – Draudžiama užtverti, užkrauti rūsiuose praeigas, užkalti, užtverti ar užkrauti įvairiomis medžiagomis ir įrenginiais laiptines, koridorius, balkonus, liukus, angas ir kitus išėjimus, skirtus žmonėms evakuoti.“

Pareigūnė priminė apie tai, kad taip pat nevalia rakinti aukštų holų, bendrojo naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių duris. Rakinti galima tik duris, turinčias stacionarų atrakinimo iš vidaus įrenginį. Koridoriuose, laiptinėse ir ant durų evakuaciniuose išėjimuose turi būti evakuacijos kryptį nurodantys ženklai, kurių bent vienas turi būti gerai matomas iš bet kurio evakuacijos kelio taško.

Priešgaisrinės durys, vartai, liukai turi būti techniškai tvarkingi, jų sandarumo tarpikliai nepažeisti, o savaiminio užsidarymo mechanizmai – techniškai tvarkingi ir veikiantys.

Gyventojai, ypač gyvenantys senos statybos namuose, palėpėse paprastai laiko įvairius daiktus, įsirengia sandėlius, suneša šiukšles, dėl ko kyla nemažai gaisrų. Palėpės turi būti užrakintos, o raktai laikomi prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu, kaip ir rakinamų stogo liukų, durų, langų raktai. Kopėčios, skirtos patekti iš statinio laiptinės ant stogo, turi būti tvarkingos ir pritvirtintos. Rūsių langų prieduobės paprastai užkrautos įvairiomis šiukšlėmis, kurios turi būti išvalytos. Draudžiama ant prieduobių įrengti nenuimamas rakinamas grotas.

T. Molienė sakė, kad išvardinti reikalavimai yra tie, kurių laikymąsi arba nesilaikymą pirmiausia ir tikrina inspektoriai. Pasak jos, bendrijų vadovai, administratoriai dažnai teisinasi net nepagalvoję, kad į tokias, rodos, smulkmenas, svarbu atkreipti dėmesį.

Administratoriai pareigūnę teiravosi, kaip elgtis, kai įtaria, jog gyventojų butuose netinkamai naudojamos priešgaisrinės priemonės, jos išmontuojamos. Šiuo atveju galioja bendroji tvarka, kad į butą galima patekti tik pačiam savininkui sutinkant arba leidus teismui.

Kada vonioje galima rengti elektrinę pirtį

Ant pastatų įrengtus žaibolaidžius, priminė T. Molienė, būtina tikrinti sykį per 2-3 metus, priklausomai nuo jų kategorijos. Viena iš dažniausiai pasitaikančių gaisrų priežasčių yra netvarkinga elektros instaliacija, todėl tikrintojai aiškinasi, ar tinkamai eksploatuojami elektros tinklai, įrenginiai.

„Priėjimai prie elektros skydinių ir skirstomųjų spintų turi būti tvarkingi ir neužkrauti, vieno metro atstumu negalima laikyti jokių daiktų, – priminė pareigūnė. – Transformatorinės pastotės ir elektros skydinės turi būti švarios, jose negali būti laikoma jokių daiktų. Šios patalpos turi būti patikimai užrakintos, kad negalėtų patekti jokie pašaliniai asmenys.“

Kai kabeliai ir vamzdynai kerta statybines konstrukcijas, angos tarp jų ir konstrukcijų per visą konstrukcijos storį turi būti sandarinamos užpildu, kurio atsparumas ugniai yra ne žemesnis už pačios kertamos statybinės konstrukcijos atsparumą ugniai. Laidai ir kabeliai turi būti sujungiami presuojant, suvirinant, lituojant arba specialiomis jungtimis.

Namų administratoriams suabejojus, ar galima daugiabučio namo bute, vonios patalpose įrengti elektrinę pirtį, pareigūnė paaiškino, kad reikia aiškintis atskirai. Pirmiausia turi būti nustatyta, kokios leistinos elektros apkrovos konkrečiam butui, kokios techninės charakteristikos nustatytos pačiam įrenginiui.

Židinys daugiabučiame name – leidžiama, bet ne visur

Ypač svarbu, kad tinkamai būtų sutvarkyti šildymo įrenginiai, dūmtraukiai, nes tai yra dažna gaisrų priežastis. Pats paprasčiausias prevencijos būdas – palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose esančius mūrinius dūmtraukius ir mūrines sienas su dūmų kanalais – išbaltinti. Nes tai yra patikimas būdas pamatyti įtrūkimus. Prieš šildymo sezoną, o jo metu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius arba dukart per metus iš dūmtraukių ir krosnių būtina išvalyti suodžius. Namo administratorius turi patikrinti, ar nėra dūmtraukyje plyšių, ar sandarūs dūmų kanalai, tvarkinga dūmtraukio pastoginė bei viršstoginė dalis.

„Nemažai skundų sulaukiame, kai žmonės įsirengia židinius ir juos prijungia prie ventiliacijos – dūmus pašalinti“, – pasakojo T. Molienė. Toks jungimo būdas yra draudžiamas. Židinius rengti leidžiama ne aukštesniuose negu dviejų aukštų namuose. Kituose namuose – tik viršutiniuose aukštuose.

Priešgaisrinę saugą tikrinanti įmonė turi pateikti reglamentinių veiklų sąrašą

Gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys. „Šie įrenginiai yra brangūs, o jų techninė priežiūra ir bandymai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, – sakė T. Molienė. – Kartą per metus būtina patikrinti ir gaisrinių siurblių bei čiaupų būklę.“

Statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai privalo organizuoti ir atlikti aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą ir bandymus, o jų rezultatus įforminti raštu. Priešgaisrinės saugos specialistai, atėję į vietą, netikrina priemonių – jie žiūri įrašus. Bendrijos dažnai samdo specializuotas įmones, kurios sugeba atlikti tokius darbus. Tačiau tokie įrašai, kaip: „sistema veikia, tvarkinga“, yra nepakankami. Administratorius pasiteiravus, kokie darbai tikrinant buvo atlikti, jie atsakyti negali.

„Prieš sudarant sutartį su įmone, kuri atliks patikrą, ji turi pateikti reglamentinių darbų sąrašą, kur bus surašyti visi darbai, kurie leis suvokti, kokius darbus jie atlieka ir ar gerai juos atlieka. Tuomet žurnale bus įrašai, kad pagal reglamentinių darbų sąrašą buvo atliktas patikrinimas, o sistema yra tvarkinga ir veikianti, – sakė T. Molienė. – Primenu, kad visi bandymai ir patikros turi būti atliekami ne rečiau kaip sykį per metus.“

Pareigūnė akcentavo, kad renkantis prižiūrinčią priešgaisrinę saugą įmonę, reikia tai daryti atidžiai ir reikliai, nes už betvarką ar normų pažeidimą vis tiek atsakys ne samdyta įmonė, o administratorius.

Tikrintojų patirtis rodo, kad dažnai bendrojo naudojimo patalpose nėra gaisrinių čiaupų, žarnų, švirkštų. „Kartą per metus gaisrinė žarna turi būti išvalyta hidrauliniu būdu, jeigu ji yra lanksti, turi būti perlenkiama į kitą „kantą“, pervyniojama“, – sakė pareigūnė. Esant standžioms žaroms, jų kantuoti nereikia, tik išbandyti hidrauliniu būdu, susukti.

Šiukšlių ir atliekų konteineriai – ne arčiau kaip 2 m nuo statinių

Privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi, tvarkingi. Tarpai tarp statinių turi būti laisvi ir neužkrauti. Teritorijose turi būti reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, patikrinta teritorijos gaisrinės saugos būklė, gaisrinis vandentiekis, o tikrinimo rezultatai įforminti raštu.

Nuo parėjusio lapkričio įsigaliojo naujas reikalavimas, kad šiukšlių ir atliekų konteinerius leidžiama statyti ne arčiau kaip 2 m nuo statinių.
Žiemos metu retai kas paiso privalomo reikalavimo nuvalyti sniegą nuo gaisrinių hidrantų šulinių dangčių. Ugniagesiai yra priversti gaišti laiką, ieškodami hidrantų tuomet, kai svarbi kiekviena minutė, išsaugant turtą, sveikatą, gyvybę. Sunku užtikrinti reikalavimo neužstatyti privažiavimo kelių prie gaisrinių hidrantų. Pareigūnė ragina bent jau užbrėžti geltonas linijas, ribojant automobilių statymą prie šių įrenginių.

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnioji inspektorė Tatjana Molienė administratoriams, bendrijų pirmininkams patarė remtis gerąja patirtimi. Kaip pavyzdį ji pateikė vienos administruojančios įmonės vadybininkės darbo būdą. Užtikusi priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą, ji nufotografuoja ir pakabina skelbimų lentoje. Taip pat nurodo, kad per tam tikrą laiką gyventojai susitvarkytų. Priešingu atveju, tai padarys administruojanti įmonė, tačiau sąnaudos bus padalintos visiems gyventojams. Paprastai toks būdas yra paveikus – nenorėdami mokėti papildomai, gyventojai susitvarko.

Šaltinis Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba

 

ATPK 192 straipsnis. Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas

Priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimas arba jų nevykdymas, priešgaisrinės saugos norminių aktų pažeidimas arba jų nevykdymas projektuojant ir statant statinius – užtraukia baudą piliečiams nuo 25 iki 250 litų ir pareigūnams (darbdaviams) – nuo 100 iki 2 tūkstančių litų.

Apie numatomą planinį objekto patikrinimą galima sužinoti oficialioje Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos interneto svetainėje www. vapgv.lt/prevencija/objektutikrinimoplanai patikrinimų sąraše.