„Panašaus projekto Vilniuje nesu matęs. Vieta yra ypatinga: vos keli kilometrai iki centro, namai nuo judrios gatvės nutolę apie kilometrą, o aplinkui visiška ramybė - pušynas ir upė. Užmiesčio gyvenimo kokybė ir komfortas pačiame mieste“, – sako projekto architektas Gediminas Ratavičius.

„Levandų krante" iškils 22 namai ir kotedžai

Kvartalo vystytojai ir statytojai bendrovė „KIV" į projektą iš viso ketina investuoti apie 3 mln. eurų. „Šią unikalią vietą atradome senokai, bet projekto vystymui sutrukdė prasidėjusi krizė. Realius darbus pradėjome prieš trejus metus. Tuomet gamtos kampelis aplinkinių buvo paverstas šiukšlynu, o dabartinis vaizdas kaip diena ir naktis skiriasi nuo to, ką radome pradžioje", - prisimena „KIV" vadovas Kristijonas Balčiūnas.

Apleista teritorija buvo išvalyta, išvežtos šiukšlių tonos, atlikti ekogeologiniai grunto ir gruntinio vandens tyrimai, ir į švarią teritoriją nutiestos visos reikalingos komunikacijos: vandentiekis, kanalizacija, dujotiekis, elektra. Taip pat, nutiesta nauja gatvė, kuriai savivaldybė suteikė Levandų gatvės pavadinimą. „Tai natūraliai padiktavo gražų ir gaivų kvartalo pavadinimą - „Levandų krantas",- sako K. Balčiūnas.

Iš viso kvartale iškils 22 namai ir kotedžai. Šiuo metu yra pastatyti 7 individualūs namai ir 10 kotedžų (du iš jų dar baigiami). Netrukus bus pradėtas trečias statybų etapas, kurio metu bus pastatyti dar 5 kotedžai.

„Projektuodami, galvojome apie erdvę bendruomenei: vientisa architektūra, tokio paties dydžio būstai. Čia nėra socialinės gradacijos, panašūs žmonių interesai ir finansiniai pajėgumai. Jau dabar pastebime, kad kuriasi bendruomenė iš šeimų, kurios įsirengia jau ne pirmus namus",- sako architektas G. Ratavičius.

Namų eksterjerą padiktavo supantis miškas

Savita kvartalo vieta padiktavo unikalius architektūrinius sprendimus. Kotedžai - tai erdvūs apie 170 kv. cm. ploto dvibučiai namai, sujungti per vieną bendrą sieną. Kiekvienas jų yra dviejų aukštų, turi garažą ir nuosavą apie 3 arų žemės plotą.

„Patys pastatai išdėstyti taip, kad tarp jų būtų kuo didesni atstumai. Priešpriešiniai namai pastumti į šoną, jog pro langus atsivertų vaizdas ne į kitą namą, o į upę arba pušyną. Toks jausmas lyg aplinkui nebūtų kaimynų",- sako architektas.

Įvažiavimas yra iš šiaurinės pusės, kiekvienas namas turi rytinį ir vakarinį apšvietimą. Fasadai ir stogai dengti niekada neregėtu deriniu iš čerpių ir skardos.

„Derinį padiktavo supančio miško „barkodas". Pušyne tarpai tarp medžių yra pilki šešėliai: plonesnė pušis, storesnė pušis, didesnis tarpas tarp pušų, mažesnis, ir tie šešėliai sužaidžia. Be to, pušų kamienai yra oranžiniai, o žievės piešinys yra artimas čerpiniam piešiniui. Mes tą „barkodą" perkeliam į fasadus",- pasakoja G. Ratavičius.