„Ypatingai nesidomėjau šiuo mokesčiu. Tikrai randu, kur išleisti pinigus. Tuo labiau, kad nei veterinarijos gydykloje, nei kitoje įstaigoje niekas nė žodžiu neužsiminė apie jokias rinkliavas“, – pasakojo šarpėjaus veislės kalytę daugiabutyje laikantis Justinas Arlauskas. Vaikinas prisipažino nežinantis net kam ir ar turėtų susimokėti už savo augintinę.

Turi gyvūną – mokėk

Nuo šių metų sausio 1d. Vilniaus mieste įsigaliojo nutarimas, kuriuo rinkliavos už gyvūnų laikymą ir registravimą konvertuotos į eurus. Savivaldybės teigimu, apvalinant vieni įkainiai nežymiai padidėjo, kiti sumažėjo.

Nuo šiol registruodami šunį ar katę šeimininkai turės sumokėti 12 eurų.

Už nekastruoto mažo šuns ir ne vyresnio kaip vienerių metų nekastruoto šuns laikymą daugiabučiame name kiekvieno mėnesio rinkliava siekia 2,30 €, o už kastruoto – 1,40 €. Už nekastruoto vyresnio kaip 1vienerių metų šuns laikymą – 4,30 €, o kastruoto – 2,90. 

Skiriasi ir mėnesio rinkliava už pavojingos veislės šunis ir pavojingos veislės šunų mišrūnus. Nekastruoto – 8,70 €, o už kastruotą mokestis sieks 5,80 €. Kovinio šuns ir kovinio šuns mišrūno laikymą daugiabučiame name savininkai turės sumokėti 17 €. Šie įkainiai galioja gyvūnams, kuriems laikyti Savivaldybės administracija išdavė leidimą iki 2013 metų sausio 1 d.

Kačių šeimininkams mokesčiai mažesni: už nekastruotos katės laikymą daugiabučiame name – 1,20 €, o kastruotos – 60 € centų. 

Vaida Misiūnienė, Vilniaus miesto savivaldybės administracinės veiklos skyriaus vedėjo pavaduotoja, teigia, kad surinkti pinigai iš gyvūnų šeimininkų įplaukia į bendrą savivaldybės kasą ir naudojami pagal poreikį.

„Kažkokia dalis skiriama ir gyvūnų reikmėms. Departamentui, kuris kuruoja tą sritį, yra skiriami pinigai ir tuomet jie juos naudoja pagal paskirtį. Bet bendras principas yra toks – pinigai į biudžetą, o biudžetą skirsto taryba. Jie nusprendžia prioritetus: kiek, kam ir kur skirti tų pinigų“, – sako V. Misiūnienė. 

Gyvūnų organizacijos – mokestis renkamas „šiaip sau“

Brigita Kymantaitė, Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė, mano, kad ši rinkliava yra visiškai nepagrįsta. Žmogus apmokestinamas vien dėl to, kad jis nori ir laiko augintinį. Be to, moters teigimu, papildomos infrastruktūros kurti gyvūnams nereikia. 

„Specialių šiukšliadėžių statyti nėra būtina. Aplinkos ministerija išaiškino, kad šunų ekskrementai yra bioskaidžios atliekos ir gali būti metamos į bendro naudojimo šiukšlių dėžes. Kitas dalykas, kokią infrastruktūrą galima sukurti kačių laikytojams, kurie taip pat privalo mokėti rinkliavą?“ – klausia pašnekovė.

Kalbant apie šunims skirtas specialias aikšteles, B. Kymantaitės teigimu, visada bus tokių šeimininkų ir jų augintinių, kurie liks už jos ribų. Pavyzdžiui, šeimininkė, kurios kalytė rujoja – negalės vesti savo globotinės prie kitų šunų. Taip pat bus, jei šuo nemėgsta kitų gyvūnų.

„Vieni šunys yra lėtesni, kiti aktyvesni. Be to, aikštelėje, kokia ji yra šiandien, aktyvus šuo tikrai „neišsikrauna“. Yra begalės dalykų, kuriais savivaldybė prisidengia rinkdama šį mokestį“, – įsitikinusi gyvūnų teises saugančios organizacijos vadovė.