Neatsinaujinantys energijos šaltiniai greitai taps tiesiog per brangūs
2015-11-20 10:05
Vėjo jėgainės pakelėse šiandien jau nieko nebestebina. Kaip ir saulės baterijos ant pastatų stogų. Atsinaujinantys energijos šaltiniai užima vis didesnę rinkos dalį ir verčia sunerimti elektrinių, gaminančių elektrą gamtinėmis dujomis ar anglimi, savininkus. Žinoma, skeptikai turi paprastą argumentą: senojo tipo energiją gamina greičiau ir didesniais kiekiais. Tačiau ar taip bus dar ilgai? Panašu, kad ne.
Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje vėjo jėgainių pagaminta energija jau dabar yra pati pigiausia rinkoje. Asociatyvi morguefile.com nuotr.
Kodėl neatsinaujinantys energijos šaltiniai vis dar dominuoja?
Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje vėjo jėgainių pagaminta energija yra pati pigiausia rinkoje. Visos trys šalys tokį rezultatą pasiekė net ir be Vyriausybės subsidijų. Vietinėse rinkose vėjo elektrinės jau yra visiškai konkurencingos be išorinės pagalbos.
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Vokietija ir Jungtinė Karalystė – tai pakankamai didelės šalys, su gerai išvystyta pramone, todėl ir energijos poreikiai jose dideli. Tai, kad vėjo energija čia užima vis didesnę rinkos dalį (abiejose šalyse vien vėjo energija patenkina apie dešimtadalį viso poreikio), nuteikia labai optimistiškai. Tačiau panašu, jog tai tik pradžia.
Kalbant apie elektros energijos gamybą labai svarbi yra „talpos koeficiento“ sąvoka. Talpos koeficientas matuoja, kokią dalį savo gamybinių pajėgumų išnaudoja viena ar kita jėgainė. Pavyzdžiui labai saulėtą dieną saulės baterija gali pagaminti 100 megavatų energijos. Tačiau metuose tokių saulėtų dienų pasitaiko ne tiek ir daug. Juk keičiasi debesuotumas, metų laikai. Todėl tokio pajėgumo baterija per dieną pagamina vidutiniškai 20 megavatų energijos, o tai reiškia, kad jos talpos koeficientas yra 20 proc.
Sutikime, tai nėra labai didelis skaičius. Iki šiol tai būdavo pagrindinis skeptikų argumentas. Senojo tipo jėgainės yra daug efektyvesnės. Gamtinėmis dujomis kūrenama jėgainė paprastai turi apie 70 proc. talpos koeficientą, anglimi – apie 85 proc. Tačiau pamažu tai ima keistis.
Stebimas lūžis
Pastaraisiais metais stebimas atsinaujinančių energijos šaltinių varomų jėgainių talpos koeficiento didėjimas ir senųjų mažėjimas. Prasidėjęs procesas labai natūralus ir nuolatas smarkėjantis. Atsinaujinančių energijos šaltinių jėgainės yra geros tuo, kad jas pastačius, jos praktiškai nebereikalauja papildomų investicijų. Vėjas ir saulės šviesa juk nieko nekainuoja. Lieka tik priežiūros išlaidos. Tuo tarpu gamtinės dujos bei anglis turi būti nuolat perkami, taigi kiekvieno vato pagaminimas kainuoja pinigus.
Kitaip tariant atsinaujinanti energija yra tiesiog pigesnė. Natūralu, kad vartotojai pasirenka pigesnį variantą. Tada senojo tipo elektrinės turi šiek tiek sumažinti savo pajėgumus. Tai dar šiek tiek pakelia jų gamybos savikainą. Dėl to dar daugiau vartotojų renkasi pigesnį variantą. Augant poreikiui, atsiranda palankesnės sąlygos statyti dar daugiau vėjo bei saulės jėgainių ir tt. Procesas atrodo tiesiog nesustabdomas.
Labai svarbu ir tai, kad mažėjantis poreikis mažina senojo tipo jėgainių talpos koeficientą. Pavyzdžiui, JAV gamtinėmis dujomis kūrenamų jėgainių talpos koeficientas nukrito nuo 70 proc. iki 62 proc. Tuo tarpu saulės ir vėjo jėgainių talpos koeficientas tik nuolatos auga.
Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje vėjo jėgainių pagaminta energija yra pati pigiausia rinkoje. Visos trys šalys tokį rezultatą pasiekė net ir be Vyriausybės subsidijų. Vietinėse rinkose vėjo elektrinės jau yra visiškai konkurencingos be išorinės pagalbos.
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Vokietija ir Jungtinė Karalystė – tai pakankamai didelės šalys, su gerai išvystyta pramone, todėl ir energijos poreikiai jose dideli. Tai, kad vėjo energija čia užima vis didesnę rinkos dalį (abiejose šalyse vien vėjo energija patenkina apie dešimtadalį viso poreikio), nuteikia labai optimistiškai. Tačiau panašu, jog tai tik pradžia.
Kalbant apie elektros energijos gamybą labai svarbi yra „talpos koeficiento“ sąvoka. Talpos koeficientas matuoja, kokią dalį savo gamybinių pajėgumų išnaudoja viena ar kita jėgainė. Pavyzdžiui labai saulėtą dieną saulės baterija gali pagaminti 100 megavatų energijos. Tačiau metuose tokių saulėtų dienų pasitaiko ne tiek ir daug. Juk keičiasi debesuotumas, metų laikai. Todėl tokio pajėgumo baterija per dieną pagamina vidutiniškai 20 megavatų energijos, o tai reiškia, kad jos talpos koeficientas yra 20 proc.
Sutikime, tai nėra labai didelis skaičius. Iki šiol tai būdavo pagrindinis skeptikų argumentas. Senojo tipo jėgainės yra daug efektyvesnės. Gamtinėmis dujomis kūrenama jėgainė paprastai turi apie 70 proc. talpos koeficientą, anglimi – apie 85 proc. Tačiau pamažu tai ima keistis.
Stebimas lūžis
Pastaraisiais metais stebimas atsinaujinančių energijos šaltinių varomų jėgainių talpos koeficiento didėjimas ir senųjų mažėjimas. Prasidėjęs procesas labai natūralus ir nuolatas smarkėjantis. Atsinaujinančių energijos šaltinių jėgainės yra geros tuo, kad jas pastačius, jos praktiškai nebereikalauja papildomų investicijų. Vėjas ir saulės šviesa juk nieko nekainuoja. Lieka tik priežiūros išlaidos. Tuo tarpu gamtinės dujos bei anglis turi būti nuolat perkami, taigi kiekvieno vato pagaminimas kainuoja pinigus.
Kitaip tariant atsinaujinanti energija yra tiesiog pigesnė. Natūralu, kad vartotojai pasirenka pigesnį variantą. Tada senojo tipo elektrinės turi šiek tiek sumažinti savo pajėgumus. Tai dar šiek tiek pakelia jų gamybos savikainą. Dėl to dar daugiau vartotojų renkasi pigesnį variantą. Augant poreikiui, atsiranda palankesnės sąlygos statyti dar daugiau vėjo bei saulės jėgainių ir tt. Procesas atrodo tiesiog nesustabdomas.
Labai svarbu ir tai, kad mažėjantis poreikis mažina senojo tipo jėgainių talpos koeficientą. Pavyzdžiui, JAV gamtinėmis dujomis kūrenamų jėgainių talpos koeficientas nukrito nuo 70 proc. iki 62 proc. Tuo tarpu saulės ir vėjo jėgainių talpos koeficientas tik nuolatos auga.
Žinoma, senojo tipo jėgainės vis dar užima didžiąją rinkos dalį. Tačiau atotrūkis nuolatos mažėja. Panašu, kad jau labai greitai atsinaujinantys energijos šaltiniai taps nebe alternatyva, o lygiaverčiu konkurentu.
Parengta pagal Bloomberg informaciją. Vertė Povilas Sabaliauskas
Darni plėtra. Ekologija
2019-09-09 09:52
Blogas kvapas kamuoja Klaipėdos rajono, Ketvergių, Gručeikių, Toleikių ir kitų kaimų gyventojus. Jis ypač sustiprėja vasaros metu, kai tvyro karščiai, nebūna vėjų. Jau artimiausiu metu čia bus išbandytas specialus įrenginys, skirtas blogo kvapo ir dulkių šalinimui.
2019-09-03 12:26
Augant susidomėjimui savo namuose pasigaminti elektros energiją, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) specialistai pataria nesiimti savavališkų veiksmų montuojant saulės elektrines, būtinai gauti Bendrovės išduodamas prijungimo sąlygas, patikėti darbą atestuotiems ir darbą išmanantiems specialist...
2019-09-03 09:46
Lietuvoje sparčiai daugėjant renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, vis dažniau išryškėja netinkamo mikroklimato sukeliamos problemos gyvenamosiose patalpose. Gyventojams svarbu žinoti, kad po daugiabučio modernizacijos keičiasi ir buto mikroklimatas. Kadangi modernizuotas daugiabutis, gyvenamasis n...
2019-08-30 10:52
Šiemet ir kitąmet šalies nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose atsiras nemažai naujų lankymui skirtos infrastruktūros objektų. Jie bus įrengti tęsiant ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą, skirtą šalies kraštovaizdžio vertybių apsaugai ir pritaikymui jas pažinti.
2019-08-27 09:39
Nors Europa Sąjunga draudžia šalinti senas padangas sąvartynuose, tačiau nemažai jų ten dar patenka. Visgi pasaulyje atsiranda naujų sprendimų, kaip efektyviai panaudoti senas padangas.
2019-08-19 11:03
Elektrą iš saulės kitų metų pabaigoje gaminsis per 10 tūkst. gyventojų – tai penkiskart didesnis gaminančių vartotojų skaičius, nei šiuo metu. Tokiam proveržiui kelią atvėrė nutolusių saulės elektrinių įteisinimas ir numatoma finansinė parama jų įrengimui. Gyventojai, kurie pasigamina elektros iš sa...
2019-08-14 14:36
Palangos paplūdimiuose triūsia nauja ir moderni smėlio valymo mašina „BeachTech Marina“. Ekonomiškai ir tyliai dirbanti savaeigė technika kol kas neturi analogo Baltijos jūros regione.
2019-08-13 10:41
Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta. Statybos paslaugų koncerno YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha ...
2019-08-09 11:08
Atliekų tvarkymo įmonė „Ekonovus“ pirmoji šalyje pradeda dirbti su dujinėmis šiukšliavežėmis, kurios ne tik mažiau terš orą, bet ir veiks kur kas tyliau nei dyzelinės jų „kolegės“.
2019-08-09 10:27
Vos viena paplūdimyje numesta nuorūka gali užteršti net penkis kubinius metrus vandens. Vandens, kuriame, pasiilgę jūros, maudomės ne tik mes patys, bet ir mūsų vaikai. Specialistai neabejoja – jei kiekvienas apie tai susimąstytų, nuorūkų, o taip pat – ir kitų smulkių atliekų paplūdimiuose būtų ger...
2019-08-08 13:24
Populiarėjantis „zero waste“ (nulinių atliekų – liet.) judėjimas įsitvirtina mados ir ekologiškų pakuočių srityse. Dabar tendencijos persikelia ir į kitas gyvenimo sritis – jos ryškios ir namų interjero dizaino sprendimuose. Įkvėpta šio judėjimo entuziastų, internetinė parduotuvė Pigu.lt, bendradarb...
2019-08-05 10:40
Įgyvendinant taikos sutartį tarp Energetikos ministerijos ir Vokietijos kompanijos „Danpower“, bendrovė neatlygintinai perduos 100 elektromobilių stotelių. Transporto kompetencijų agentūra rūpinsis šių stotelių visoje Lietuvoje įrengimu.
2019-07-30 13:45
„Modus Group” pradeda naują saulės jėgainių parkų plėtros etapą Lenkijoje. Kaimyninėje rinkoje grupė iki 2020 metų pradžios planuoja įrengti 41 saulės jėgainių parką, kurių bendra galia sieks 41 megavatų (MW). Į šiuos žaliosios energetikos projektus bendrovė numato investuoti apie 36 mln. eurų. Fina...
2019-07-30 10:42
Pirmieji šeši šių metų mėnesiai buvo itin rezultatyvūs Lietuvoje veikiantiems vėjo jėgainių parkams. Žiemą ir pavasarį šalyje vyravę orai buvo palankūs elektros energijos gamybai vėjo jėgainėse, jos apsukas pastebimiau sulėtino tik birželį. Nepaisant to, bendras pusmečio rezultatas – beveik trečdali...
2019-07-30 10:06
Chaotiška miestų plėtra turi neigiamos įtakos natūralioms ekosistemoms. Integruotas požiūris į urbanizaciją, saugant gamtinius išteklius, skatina investuoti į ekosistemų atkūrimą, taip padeda padidinti miestų atsparumą gamtinėms nelaimėms, mažinti oro taršą ir kitą miestų neigiamą poveikį aplinkai b...
2019-07-22 09:41
Siekiant valstybės strateginių tikslų atsinaujinančioje energetikoje ir tam išnaudoti jūrinio vėjo potencialą Baltijos jūroje, Energetikos ministerijos užsakymu Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko išsamią jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje analizę.
2019-07-18 15:45
AB „Kauno energija“ priklausančioje Noreikiškių katilinėje pradedamas įrengti naujas biokuro katilas, įgalinsiantis katilinę lanksčiau ir ekonomiškiau veikti vasaros režimu.
2019-07-16 13:15
Nuo vakar, liepos 15 d., iki rugsėjo 16 d. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima juridinių asmenų paraiškas paramai, skirtai atsinaujinantiems energijos ištekliams panaudoti visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose.
2019-07-11 13:04
Kauno rajono savivaldybė ketina teikti paraiškas projektui, kuris įgalintų įrengti saulės jėgaines ant Garliavos sporto centro ir penkių ugdymo įstaigų stogų. Prisijungti prie projekto kviečiamos ir sveikatos įstaigos.
2019-07-10 15:36
Atsižvelgiant į didelį gyventojų susidomėjimą ir gausų paraiškų skaičių, Energetikos ministerija papildomai skyrė Europos Sąjungos (ES) lėšų nedidelės galios saulės elektrinėms įsirengti bei seniems šilumos gamybos įrenginiams pasikeisti.
| www.julija.eu