2020 birželio 2 d. antradienis, 23:58
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Neringa ieško sprendimo: dabar investuotojai bėga neatsisukdami, žvejai neturi kur pastatyti net rūkyklos

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2016-03-01 06:30
„Neringoje parduodama nemažai objektų, tačiau gyventojai jau skambina į savivaldybę pasiteirauti: „Mere, o kaip su šiuo pastatu, nebus ko nors blogo?“, – po restorano Juodkrantėje nugriovimo, bei įpareigojimo nugriauti dalį restorano Nidoje neringiškių nuotaikas apibūdino Neringos meras Darius Jasaitis. Jo teigimu, investuotojai atvyksta pasikalbėti, tačiau palieka šį kraštą nieko nepešę – ne tik jų planuojami objektai, tačiau ir paprastos žvejų rūkyklos žuviai neberanda vietos miesto detaliajame plane. Vasario 25–26 dienomis Nidoje valdžios atstovai, Aplinkos ministerijos, Saugomų teritorijų tarnybos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistai susirinko padiskutuoti apie Kuršių nerijos ateitį. Tokio susirinkimo tikslas „UNESCO“ (o Kuršių nerija turi „UNESCO“ saugomos vertybės statusą) prašomas valdymo planas, po kurio priėmimo būtų aišku, kas už ką atsakingas.
nuotrauka
Kuršių nerija žiemą. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.


Minimos įmonės
Neringos savivaldybė,

Pirmąją dieną gyventojai ir verslo atstovai ramiai neišklausė nė vieno pranešimo – liejosi nuoskaudos dėl trūkstamos infrastruktūros vietiniams gyventojams, painiavos teisės aktuose, galimų dvigubų standartų, kai vietos gyventojas kelerius metus mina įvairių institucijų slenksčius norėdamas susiremontuoti dalį namo, o iš Vilniaus atvykę verslininkai, žiūrėk, lengvai pradeda grandiozinę „rekonstrukciją“. Jau neminint to, kad tą patį UNESCO paveldo statusą su mumis besidalijantys kaimynai rusai stato kaip nori ir ką nori.

Neringa – it vaikas, prižiūrimas 10-ies auklių

Renginio koordinatorės Giedrė Godienė ir Elena Archipovaitė pirmiausia paprašė visų užrašyti ant lapelio, ką jiems reiškia Kuršių nerija. Ant lapo sugulė lapukai su užrašais „Namai“, „Vertybė“, „Rojus“, „Svajonė“. 

Sveiki, renginio svečiai, ir vilniečiai, kurie užrašė, kad Kuršių nerija yra „rojus“, – sakydamas atidarymo kalbą šmaikštavo Neringos meras Darius Jasaitis (Neringos savivaldybės nuotr. kairėje). – Džiugu, kad Aplinkos ministerijos atstovai pagaliau išgirdo apie čia gyvenančiųjų problemą – tai teritorijų planavimas. Tikrai po 10–15 metų užtrukti sugalvojus susiremontuoti stogą ar pasistatyti verandą prie namo – nėra normalu. Net ir saugomoje teritorijoje, nacionaliniame parke. Kalbant apie valdymo planą, mano svajonė būtų, kad jis būtų kuo trumpesnis.“

D. Jasaitis vylėsi, jog naujasis valdymo planas urbanizuotų Kuršių nerijos teritorijų priežiūrą patikėtų Neringos savivaldybei (kartu su Kultūros paveldo departamento priežiūra), o jau nacionalinis parkas ar Kretingos urėdija atsakytų už likusius 96 proc. šio vertingo pusiasalio – už visus miškus, kopas bei paplūdimius.

Meras taip pat įgėlė dėl pernelyg skrupulingo pastatų saugojimo: „Saugoti ir pūdyti pastatus, kurie griūna – tai tik saugojimo imitacija. Realiam saugojimui reikalingi pinigai“, – pabrėžė jis.

Neringoje jau galioja Saugomų teritorijų, Pajūrio juostos įstatymai, „Natura 2000“, „UNESCO“ reikalavimai, Kuršių nerijos nacionalinio parko reglamentas, Miškų įstatymas. Eiliniam žmogui naršant po visus šiuos dokumentus, gali įsiskausti galva. 

Manau, jog pagrindinė problema ta, kad kai kalbame apie Kuršių nerijos pagrindines problemas, čia gyvenantys žmonės nėra šeimininkai, – pridūrė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas (I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr. dešinėje). – Ir Klaipėda, nors turi nemažą dalį Kuršių nerijos teritorijos čia taip pat ne šeimininkai. Kuršių nerija Lietuvoje lyg pagal tą posakį: „10 auklių ir vaikas be galvos“. Ji turi tiek prižiūrinčių institucijų, tačiau visos jos iš esmės diskreditavo savo vardą. O kare, kai pulkas praranda vėliavą – jis išformuojamas. Ta situacija, į kurią įstumti Neringos žmonės, verslo žmonės – Lietuvos gėda.“

A. Šulcas siūlė Neringoje realiai gyvenantiems žmonėms suteikti Kuršių nerijos valdymo teisę. Kitas kelias – subsidijuoti čia gyvenančius žmones (pasaulyje yra tokių pavyzdžių) ir tie, kurie lieka, sutinka čia gyventi, tačiau negali tvarkytis taip, kaip nori.

Dr. Romas Pakalnis: neaišku, kas atsakingas už pasaulinio lygio vertybės apsaugą

Klaipėdos vicemeras tikino, kad šiuo metu taikomi dvigubi standartai. Tokią išvadą jis padarė sužinojęs, jog UNESCO pasaulio paveldo specialistai pritarė Klaipėdos jūrų uosto planams pakoreguoti pietinio molo padėtį, gilinti uostą iki 17 metrų. Tokie darbai gali pakenkti Kuršių nerijai ir jos krantų stabilumui, tačiau apie apsaugos priemones šiuo atveju nesvarstoma. 

Toliau renginyje kalbėjęs UNESCO komisijos pirmininkas dr. Romas Pakalnis papriekaištavo valdžios atstovams dėl perdėto pesimizmo.

Nepamirškime, jog Kuršių nerija kaip objektas yra administruojamas šiandien dviejų valstybių: pietinė dalis – Rusijos federacijos, šiaurinė dalis – Lietuvos. Tačiau detalės turėtų būti sprendžiamos nacionaliniu lygmeniu, o tarpvalstybiniu aptariama tik kryptis kaip išsaugoti vertybes Kuršių nerijoje, nesiveliant į tai, kaip kas ir ką ten darys. Patikėkite, turėjome nemažos patirties mėgindami derintis su Rusijos puse. Nesakau, kad jie ten blogi žmonės, bet sistemos yra labai skirtingos.“

Dr. R. Pakalnio nuomone, šiuo metu didžiausia blogybė yra tai, jog atsakomybė už pasaulio paveldo objektų apsaugą Kuršių nerijoje – lyg ir niekam nepaskirta. Ją, pasak R. Pakalnio, turėtų dalytis savivaldybė, Vyriausybė, Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

Užšalusios Kuršių marios žiemą. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Tikiu, kad lietuviai yra protingi žmonės ir sugebės tarpusavyje susitarti“, – savo kalbą užbaigė dr. R. Pakalnis.

Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras buvo vienas iš vietos politikų paminėtų garbių svečių iš sostinės.

Turbūt daug kam mistika – kas tas valdymo planas? Sakyčiau, tai tokia tuščia knyga, kur visi turime surašyti, kas už ką atsakome. Tai – dokumentas, kurio prašo UNESCO. Ir tas prašymas labai paprastas: „susitarkite, kad visiems atskleidus pirmą ar trečią puslapį visi žinotumėte, kas už ką atsako, kad nesusidarytų situacija, kokia yra dabar ir buvo prieš 15 metų, dėl statybos leidimo sąlygų išdavimo ir kitų dalykų. Iš tiesų čia yra tiek galimybių, kurias galima skatinti ir verslas iš to gali gauti naudą, tik dėl jų reikia visiems susitarti“, – ragino V. Bezaras.

Neringiškis: tai gal jūs pasimokykite, kaip čia viską saugoti?

Per pastaruosius metus Lietuva UNESCO yra pateikusi Išskirtinės visuotinės vertybės aprašą – 2014-aisiais komisijos patvirtintas dokumentas apibrėžia, kas Kuršių nerijoje yra laikoma išskirtinės vertės objektais. Vadinasi, jog šiame krašte bus leidžiamos visos veiklos, kurios nepažeidžia šių išskirtinių vertybių.

Kuršių nerijos gyventojų ir politikų susitikimas. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Tiesa, 2015-ais metais atvykęs UNESCO ekspertas Lietuvai pareiškė šiek tiek pastabų, pagal kurias ketinama šį dokumentą koreguoti.

Turite išnaudoti šį statusą. Išskleidžiu pasaulio žemėlapį – nuostabu! Tarp 1000 vertingiausių pasaulio objektų Lietuvoje yra trys taškai. Vienas – ant Vilniaus senamiesčio, antras – Kernavė, trečias taškas – Kuršių nerija. O juk turistas, atvažiuodamas, pirmiausia ir žiūri, kur yra UNESCO objektai. Net nesvarbu, ar jis gamtą myli“, – išskirtinės teritorijos vertę turizmo skatinimui priminė V. Bezaras. 

Nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato paveldo programų vadovė Renata Kepežinskienė skaitydama savo pranešimą detaliau paaiškino, kas laikoma išskirtine visuotine vertybe.

Tai – tokia vertybė, kurios neriboja pasaulio valstybių sienos, ji svarbi visos žmonijos ateities ir dabarties kartoms.
Pasaulio paveldo komitetas yra nustatęs 10 kriterijų (6 – kultūros paveldo vertybėms, 4 – gamtos), kuriais remiantis nematerialūs dalykai ir materialūs objektai priskiriami išskirtinėms visuotinėms vertybėms.
Kuršių nerijos gamta. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Kuršių nerija yra laikoma išskirtinio smėlio kopų kraštovaizdžio, kuriam grėsmę kelia gamtos stichijos, pavyzdžiu.
Kultūriniais elementais Kuršių nerijoje laikomos pašto kelio liekanos, prekybinės gyvenvietės, tradiciniai žvejų kaimai, užpustytas archeologinis paveldas (palaidoti kaimai, – red. past.).

Vis tik girdėdami gana sausus apibrėžimus, Neringos gyventojai subruzdo: jie priekaištavo, kad atvažiavę vilniečiai moko, kaip reikėtų saugoti gamtos vertybes, nors verčiau patys to iš vietinių pasimokytų.

Vis tik ne kopos, o drastiškas su visais leidimais pastatytų itin brangių statinių griovimas pastaruoju metu yra šios teritorijos galvos skausmas.

„Pradėjome nuo kažkokių nesuprantamų dalykų. Kažkas yra netvarkoje. Centrinės valdžios aparato atstovai atėję sako: „Turime užmiršti tai, kas buvo, žvelgti į ateitį ir tartis“. Na, negalime užmiršti. Neva sukursime naują planą ir visi pasidarys laimingi, – piktinosi Neringos gyventojas. – Man yra skaudu, kad mes n metų niekaip negalime susitarti. Atvažiuoja iš Vilniaus žmonės. Jie galvoja, kad čia gyvena nesusipratėliai. Čia gyvenantys žmonės geriausiai supranta, kaip ją saugoti. Iš Vilniaus turi atvažiuoti UNESCO, Saugomų teritorijų tarnybos, ministerijų vadovai ir mokytis. Jau tiek institucijų, kad skęstame tame reguliavime. Kodėl nekalbame apie dokumentus, kurie aukština ir saugo vietos savivaldą?“

Verslas bijo investuoti, gyventojai – pirkti pastatus

Neringos meras D. Jasaitis prakalbo apie teisės aktų suderinamumą ir aiškumą: reikėtų pagaliau priimti sprendimą, kas atsakingas už vienokio ar kitokio leidimo išdavimą, o ne diskutuoti apie UNESCO komisijai būtino pateikti dokumento gaires.

Kas yra Neringa? Šviežios žuvies kvapas, žvejų parplaukimas, galimybė įsigyti šviežios ir rūkytos žuvies. O ką pridarėme su teisės aktais? Žvejų nebėra! Rūkyklos neturime kur pastatyti, nes pagal visus tuos kultūros paveldo reikalavimus, nuosava rūkykla turi atitikti gamyklos reikalavimus! Atstumas nuo gyvenamųjų namų – po 100 metrų. Tada atsiduria į mišką, rezervatą, kitą gyvenamąjį plotą“, – prie pasipiktinimo prisijungė ir meras D. Jasaitis, pridūręs, kad įvairiais draudimais vietiniai yra dusinami, o paskui su jais neva gražiai kalbamasi.

Juk nebūtume čia ir atėję, jei viskas būtų gerai“, – toliau diskutuoti kvietė diskusijos moderatorė Giedrė Godienė.

„Per šimtmečius daug kas pasikeitė: kitoks ir miškas, ir jo saugojimo būdai, kitokie žmonės su kitokiu gyvenimo būdu čia gyvena, – kalbėjo kitas neringiškis. – Tačiau tai visiškai neatsispindi jokiuose planavimo dokumentuose. Savivaldybė turi turėti savo taisykles – o mums jas diktuoja ir centrinė valdžia, ir nacionalinis parkas. Mūsų krašte – kaip toj Trišalėj taryboj: pas vienus – pinigai, pas kitus – valdžia, pas trečius – idėjos. Kai reikia susitart – laimi tas, kurie turi didesnę valdžią tais metais.“

Kuršių nerijos valdymo ir nacionalinio parko plano tikslai. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Reikia eiti paprastinimo keliu. Dabar ką nors legaliai padaryti yra be galo sudėtinga“, – pritarė ir Klaipėdos vicemeras A. Šulcas. – Klaipėdoje tas pats: yra idėjų atstatyti Kalno smuklę (o dokumentai tai leistų) – ir verslas bijo, ir mes bijom. Bijom atsidurti Juodkrantės situacijoje. Dėti ten pinigus – rizikinga.“

Čia D. Jasaitis įsiterpė, jog kai kurie gyventojai, planuodami įsigyti nekilnojamojo turto Kuršių nerijoje, paskabina į savivaldybę ir klausia:  Mere, o kaip su šiuo pastatu, nebus ko nors blogo?“

Taip pat verslininko juristas pripažino, jog tą dieną, kai potencialūs investuotojai atvyko į Kuršių neriją su ketinimais investuoti į stambų naują objektą, Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė straipsnis apie griaunamą Juodkrantės restoraną. Pastatą, kuris buvo pastatytas turint visus statybos ledimus. Nenuostabu, jog investuotojai tik apsisuko ant kulno ir išvažiavo.

Tuo metu V. Bezaras priminė, jog nacionalinio parko statusas ir taisyklės galioja dar 12 proc. Lietuvos teritorijos. Taigi, ir tokie patys griežti įstatymai.

Išeitis: tik Kuršių nerijai galiojantis įstatymas

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis patikslino, jog gyvenimą ir statybą šioje vietovėje reglamentuoja 6 teisės aktai. Kuršių nerijoje egzistuoja ir urbanistiniai ir gamtiniai draustiniai, o nacionalinis parkas čia įkurtas prieš 25-erius metus.

Šie dokumentai lemia jūsų gyvenimą ir į juos reikia baksnoti rodant mums, valstybės tarnautojams, jei juose kažkas yra negerai“, – paragino A. Stanislovaitis.

Jis teigė, kad naujasis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas yra pradėtas rengti ir visi, turintys pastabų ar pasiūlymų, gali kreiptis į nacionalinio parko direkciją.

Vietovės dvasios nesudėsi į jokius teisės aktus. Juo labiau kad ją jau praradome kelis kartus: praradome prieškario dvasią, vėliau – praradome sovietinę dvasią, – įsiterpė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser (Nacionalinio parko nuotr. kairėje). – Tačiau 400 metų čia vyksta tie patys dalykai: žvejyba ir svečių priėmimas. Man taip pat labai aktualu, ką jūs kalbate – ir kažkoks Gordijaus mazgo išrišimas juk turi būti. Manau, kad geriausia išeitis – suvesti visus teisės aktus į vieną – Kuršių nerijos įstatymą. Atskirą šitai teritorijai, kuri yra kitokia nei visa Lietuva. Bet kurioje srityje. Imame miškus, girdime: „visai Lietuvai gerai, tik jums viskas netinka. Statyba – ir vėl jums kažkas netinka“. Manau, kad Kuršių nerijos įstatymas galėtų būti valdymo plano tąsa. Nes ši teritorija ir gamtiškai, ir kultūriškai yra visiškai kitokia, negu visa Lietuva.

D. Jasaitis šią idėją palaikė, tik papildė radikalesniu pasiūlymu – panaikinti visus kitus Kuršių neriją atskirai reglamentuojančius teisės aktus.

A. Feser savo ruožtu priminė, jog vertybės bet kuriame dokumente turi išlikti absoliučiu prioritetu.

Kitą renginio dieną buvo priimtos tam tikros gairės būsimam Kuršių nerijos valdymo planui. Pabrėžta, jog šiame krašte reikia stiprinti vietos bendruomenių įtaką, suteikti galimybę vietos gyventojams užsidirbti ir oriai gyventi, nauji projektai (ar netgi statinių remontas) būtų aptariami su bendruomene, visuomene, būtų saugomos visos šiuo metu apibrėžtos gamtos ir kultūros vertybės.
Tiesa, nuskambėjo idėja, jog Kuršių nerijoje turėtų iškilti komunikacijų centras, kur vyktų išskirtinės verslo konferencijos. 
Beje, reikia ir lėktuvų nusileidimo tako dėl galimybės atvykti ir išvykti aukšto lygio pareigūnams.

Vis tik modernus konferencijų centras – kol kas tik idėjų lygmenyje. Tuo metu miesto valdžia jau yra patvirtinusi kitus du naujus įdomius statinius. Apie juos – jau netrukus kituose portalo statybunaujienos.lt straipsniuose.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Savivaldybėse

nuotrauka
2020-06-02 16:30
Šiuolaikinis miestas neįsivaizduojamas be medžių, krūmų, žolynų ar gėlynų, nes želdiniai mieste kuria teigiamas emocijas, suteikia pavėsį, slopina triukšmą, valo orą ir sukurią realią naudą miesto gyventojams. Kita vertus, reikia paisyti tam tikros tvarkos, siekiant sukurti jaukią ir patogią erdvę m...
nuotrauka
2020-06-02 12:36
UAB „Biržų ranga“, su kuria Biržų rajono savivaldybės administracija pernai pasirašė statybos darbų rangos sutartį dėl techniniame projekte „Astravo dvaro sodybos parko Astravo g. 17A, Biržuose, sutvarkymas“ numatytų darbų įgyvendinimo, tvarko Astravo dvaro sodybos parką. tas pats rangovas gražina i...
nuotrauka
2020-06-02 11:58
Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė siūlymui Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme įtvirtinti papildymą, prisidėsiantį prie siekio padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu.
nuotrauka
2020-06-02 09:19
Šių metų pradžioje pristačiusi visiems atvirą trimatį Vilniaus žemėlapį, miesto savivaldybė sėkmingai naudojasi juo ir pati – tiek planuodama pokyčius, tiek tikrindama projektų kokybę.
nuotrauka
2020-05-29 08:27
AB „Grigeo Klaipėda“ Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos departamentui pateikė paraišką Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimui pakeisti. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą, prašydama, kad būtų sustabdyti nesavalaikiai veiksmai, siekian...
nuotrauka
2020-05-27 15:53
Šią savaitę pradėta valstybinės reikšmės kelio – pagrindinės Tauralaukio gatvės – rekonstrukcija, praneša Klaipėdos m. savivaldybė. Tai paskutinis likęs nesutvarkytas, keletą metų savo valandos laukęs įvažiavimo į Klaipėdą kelias, kurio rekonstrukcija svarbi ne tik Tauralaukio gyventojams, bet ir vi...
nuotrauka
2020-05-27 13:08
„BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ ir Kauno rajono savivaldybė pasirašė 15 metų viešosios ir privačios partnerystės (PPP) sutartį, pagal kurią fondas iki 2022 m. rudens įsipareigojo atnaujinti švietimo infrastruktūros objektus Mastaičiuose, Kačerginėje ir Zapyškyje.
nuotrauka
2020-05-27 08:17
Druskininkų savivaldybė ir bendrovė „Druskininkų Hermis“ pasirašė žemės nuomos sutartį, kurioje numatyta atvirų ir uždarų teniso kortų įrengimas Mizarų gatvėje, šalia aerodromo.
nuotrauka
2020-05-26 14:41
Jonavoje šiais metais prasidės pėsčiųjų tilto per Žeimių gatvę statybos – gavusi Vyriausybės finansavimą, Jonavos rajono savivaldybė antradienį, gegužės 26 d., pasirašė sutartį dėl statybos darbų su viešojo pirkimo konkurso laimėtoja AB „Kauno tiltai“.
nuotrauka
2020-05-25 08:36
Kėdainių rajono savivaldybė trumpiau nei per metus sugebėjo įrodyti savo nuosavybės teises ir Kauno apylinkės teismo sprendimu atgauti valstybės saugomas nekilnojamąsias kultūros vertybes – du pastatus pačioje Kėdainių senamiesčio širdyje.
nuotrauka
2020-05-22 13:37
Dūmų detektoriai yra patikrinta priemonė, padedanti išvengti gaisro pasekmių ir žūčių. Karantino laikotarpiu ypatingai svarbu izoliuotis saugioje aplinkoje. Laiko namuose praleidžiame kur kas daugiau nei įprasta, todėl dūmų detektorius gyvenamojoje aplinkoje yra privalomas. Deja, priešgaisrinės apsa...
nuotrauka
2020-05-22 08:38
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Viešųjų pirkimų komisijos ginčą dėl koncesijos sutarties sudarymo sustabdymo, nusprendė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
nuotrauka
2020-05-21 08:37
Garliavoje, šalia Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos, UAB „Kelminta“ statybininkai rekonstruoja sporto aikštyną. Darbai bus baigti dar šįmet, tad Kauno rajonas turės natūralių matmenų, tarptautinius standartus atitinkantį futbolo stadioną.
nuotrauka
2020-05-20 08:38
Parengtas Klaipėdos miesto ekonomikos skatinimo ir COVID-19 krizės suvaldymo planas, pranešė uostamiesčio savivaldybė. Jame – esami ir būsimi žingsniai, reikalingi tiek tolimesnei koronaviruso plitimo prevencijai, tiek ekonomikos gyvybingumui, darbo vietų ir klaipėdiečių pajamų išsaugojimui.
nuotrauka
2020-05-19 14:01
Aplinkos ministerija kviečia savivaldybes ir vandentvarkos įmones parengti paraiškas finansavimui, skirtam gyventojų būstus prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, ir teikti jas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA).
nuotrauka
2020-05-19 13:53,      papildyta 2020-05-22 08:44, papildyta teismo pranešimu
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai atlikdami ikiteisminį tyrimą, šiandien, gegužės 19 d., sulaikė dėl kyšininkavimo įtariamą Kelmės rajono savivaldybės merą Vaclovą Andrulį.
nuotrauka
2020-05-19 11:17
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendina didžiulės apimties projektą „Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymas“. Jo sutarties vertė – daugiau kaip 5,5 mln. Eur. Tai pirmasis toks projektas Klaipėdoje, kuris iš esmės atnaujins Rumpiškės kvartalo daugiabučių namų g...
nuotrauka
2020-05-19 08:59
Aplinkos ministerija skyrė Kaunui beveik 4 milijonų eurų finansavimą iš Klimato kaitos programos. Ši suma bus paskirstyta 77 mieste veikiančioms įstaigoms, kurios atitiko Valstybės skelbto konkurso kriterijus. Lėšas numatyta investuoti į aplinkai draugiškų saulės elektrinių įrengimą ant visuomeninės...
nuotrauka
2020-05-18 14:30
Gegužės 18 d., minint popiežiaus Jono Pauliaus II 100-ąsias gimimo metines, Vilnius baigia dėlioti akcentus jo vardo aikštės sutvarkymo projekte. Birželio 9 d. numatytas viešas projektinių pasiūlymų pristatymas. Architektai pristatys planus, kaip atnaujinti aikštę, garbingą popiežiaus vardą gavusią ...
nuotrauka
2020-05-18 11:53
Baigti Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stadiono rekonstrukcijos darbai. Atnaujintas aikštynas tarnaus ne tik minėtos gimnazijos ir greta įsikūrusios Marijos Tiškevičiūtės mokyklos bendruomenių, bet ir vietos gyventojų sporto bei aktyvaus laisvalaikio reikmėms.

Statybunaujienos.lt » Savivaldybėse

nuotrauka

„Išjungti“ žmogui kenksmingus organizmus galima ir šviesos jungikliu?

Pastaruoju metu tam tikrais daiktais išmokome naudotis „be rankų“. Durų rankeną įmanoma nuspausti alkūne taip pat lengvai kaip ir įjungti šviesą, o pirkinių krepšelį prekybos centre – suimti...