2020 gruodžio 4 d. penktadienis, 13:26
Reklama  |  facebook

Neringa ieško sprendimo: dabar investuotojai bėga neatsisukdami, žvejai neturi kur pastatyti net rūkyklos

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2016-03-01 06:30
„Neringoje parduodama nemažai objektų, tačiau gyventojai jau skambina į savivaldybę pasiteirauti: „Mere, o kaip su šiuo pastatu, nebus ko nors blogo?“, – po restorano Juodkrantėje nugriovimo, bei įpareigojimo nugriauti dalį restorano Nidoje neringiškių nuotaikas apibūdino Neringos meras Darius Jasaitis. Jo teigimu, investuotojai atvyksta pasikalbėti, tačiau palieka šį kraštą nieko nepešę – ne tik jų planuojami objektai, tačiau ir paprastos žvejų rūkyklos žuviai neberanda vietos miesto detaliajame plane. Vasario 25–26 dienomis Nidoje valdžios atstovai, Aplinkos ministerijos, Saugomų teritorijų tarnybos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistai susirinko padiskutuoti apie Kuršių nerijos ateitį. Tokio susirinkimo tikslas „UNESCO“ (o Kuršių nerija turi „UNESCO“ saugomos vertybės statusą) prašomas valdymo planas, po kurio priėmimo būtų aišku, kas už ką atsakingas.
nuotrauka
Kuršių nerija žiemą. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.


Minimos įmonės
Neringos savivaldybė,

Pirmąją dieną gyventojai ir verslo atstovai ramiai neišklausė nė vieno pranešimo – liejosi nuoskaudos dėl trūkstamos infrastruktūros vietiniams gyventojams, painiavos teisės aktuose, galimų dvigubų standartų, kai vietos gyventojas kelerius metus mina įvairių institucijų slenksčius norėdamas susiremontuoti dalį namo, o iš Vilniaus atvykę verslininkai, žiūrėk, lengvai pradeda grandiozinę „rekonstrukciją“. Jau neminint to, kad tą patį UNESCO paveldo statusą su mumis besidalijantys kaimynai rusai stato kaip nori ir ką nori.

Neringa – it vaikas, prižiūrimas 10-ies auklių

Renginio koordinatorės Giedrė Godienė ir Elena Archipovaitė pirmiausia paprašė visų užrašyti ant lapelio, ką jiems reiškia Kuršių nerija. Ant lapo sugulė lapukai su užrašais „Namai“, „Vertybė“, „Rojus“, „Svajonė“. 

Sveiki, renginio svečiai, ir vilniečiai, kurie užrašė, kad Kuršių nerija yra „rojus“, – sakydamas atidarymo kalbą šmaikštavo Neringos meras Darius Jasaitis (Neringos savivaldybės nuotr. kairėje). – Džiugu, kad Aplinkos ministerijos atstovai pagaliau išgirdo apie čia gyvenančiųjų problemą – tai teritorijų planavimas. Tikrai po 10–15 metų užtrukti sugalvojus susiremontuoti stogą ar pasistatyti verandą prie namo – nėra normalu. Net ir saugomoje teritorijoje, nacionaliniame parke. Kalbant apie valdymo planą, mano svajonė būtų, kad jis būtų kuo trumpesnis.“

D. Jasaitis vylėsi, jog naujasis valdymo planas urbanizuotų Kuršių nerijos teritorijų priežiūrą patikėtų Neringos savivaldybei (kartu su Kultūros paveldo departamento priežiūra), o jau nacionalinis parkas ar Kretingos urėdija atsakytų už likusius 96 proc. šio vertingo pusiasalio – už visus miškus, kopas bei paplūdimius.

Meras taip pat įgėlė dėl pernelyg skrupulingo pastatų saugojimo: „Saugoti ir pūdyti pastatus, kurie griūna – tai tik saugojimo imitacija. Realiam saugojimui reikalingi pinigai“, – pabrėžė jis.

Neringoje jau galioja Saugomų teritorijų, Pajūrio juostos įstatymai, „Natura 2000“, „UNESCO“ reikalavimai, Kuršių nerijos nacionalinio parko reglamentas, Miškų įstatymas. Eiliniam žmogui naršant po visus šiuos dokumentus, gali įsiskausti galva. 

Manau, jog pagrindinė problema ta, kad kai kalbame apie Kuršių nerijos pagrindines problemas, čia gyvenantys žmonės nėra šeimininkai, – pridūrė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas (I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr. dešinėje). – Ir Klaipėda, nors turi nemažą dalį Kuršių nerijos teritorijos čia taip pat ne šeimininkai. Kuršių nerija Lietuvoje lyg pagal tą posakį: „10 auklių ir vaikas be galvos“. Ji turi tiek prižiūrinčių institucijų, tačiau visos jos iš esmės diskreditavo savo vardą. O kare, kai pulkas praranda vėliavą – jis išformuojamas. Ta situacija, į kurią įstumti Neringos žmonės, verslo žmonės – Lietuvos gėda.“

A. Šulcas siūlė Neringoje realiai gyvenantiems žmonėms suteikti Kuršių nerijos valdymo teisę. Kitas kelias – subsidijuoti čia gyvenančius žmones (pasaulyje yra tokių pavyzdžių) ir tie, kurie lieka, sutinka čia gyventi, tačiau negali tvarkytis taip, kaip nori.

Dr. Romas Pakalnis: neaišku, kas atsakingas už pasaulinio lygio vertybės apsaugą

Klaipėdos vicemeras tikino, kad šiuo metu taikomi dvigubi standartai. Tokią išvadą jis padarė sužinojęs, jog UNESCO pasaulio paveldo specialistai pritarė Klaipėdos jūrų uosto planams pakoreguoti pietinio molo padėtį, gilinti uostą iki 17 metrų. Tokie darbai gali pakenkti Kuršių nerijai ir jos krantų stabilumui, tačiau apie apsaugos priemones šiuo atveju nesvarstoma. 

Toliau renginyje kalbėjęs UNESCO komisijos pirmininkas dr. Romas Pakalnis papriekaištavo valdžios atstovams dėl perdėto pesimizmo.

Nepamirškime, jog Kuršių nerija kaip objektas yra administruojamas šiandien dviejų valstybių: pietinė dalis – Rusijos federacijos, šiaurinė dalis – Lietuvos. Tačiau detalės turėtų būti sprendžiamos nacionaliniu lygmeniu, o tarpvalstybiniu aptariama tik kryptis kaip išsaugoti vertybes Kuršių nerijoje, nesiveliant į tai, kaip kas ir ką ten darys. Patikėkite, turėjome nemažos patirties mėgindami derintis su Rusijos puse. Nesakau, kad jie ten blogi žmonės, bet sistemos yra labai skirtingos.“

Dr. R. Pakalnio nuomone, šiuo metu didžiausia blogybė yra tai, jog atsakomybė už pasaulio paveldo objektų apsaugą Kuršių nerijoje – lyg ir niekam nepaskirta. Ją, pasak R. Pakalnio, turėtų dalytis savivaldybė, Vyriausybė, Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

Užšalusios Kuršių marios žiemą. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Tikiu, kad lietuviai yra protingi žmonės ir sugebės tarpusavyje susitarti“, – savo kalbą užbaigė dr. R. Pakalnis.

Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras buvo vienas iš vietos politikų paminėtų garbių svečių iš sostinės.

Turbūt daug kam mistika – kas tas valdymo planas? Sakyčiau, tai tokia tuščia knyga, kur visi turime surašyti, kas už ką atsakome. Tai – dokumentas, kurio prašo UNESCO. Ir tas prašymas labai paprastas: „susitarkite, kad visiems atskleidus pirmą ar trečią puslapį visi žinotumėte, kas už ką atsako, kad nesusidarytų situacija, kokia yra dabar ir buvo prieš 15 metų, dėl statybos leidimo sąlygų išdavimo ir kitų dalykų. Iš tiesų čia yra tiek galimybių, kurias galima skatinti ir verslas iš to gali gauti naudą, tik dėl jų reikia visiems susitarti“, – ragino V. Bezaras.

Neringiškis: tai gal jūs pasimokykite, kaip čia viską saugoti?

Per pastaruosius metus Lietuva UNESCO yra pateikusi Išskirtinės visuotinės vertybės aprašą – 2014-aisiais komisijos patvirtintas dokumentas apibrėžia, kas Kuršių nerijoje yra laikoma išskirtinės vertės objektais. Vadinasi, jog šiame krašte bus leidžiamos visos veiklos, kurios nepažeidžia šių išskirtinių vertybių.

Kuršių nerijos gyventojų ir politikų susitikimas. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Tiesa, 2015-ais metais atvykęs UNESCO ekspertas Lietuvai pareiškė šiek tiek pastabų, pagal kurias ketinama šį dokumentą koreguoti.

Turite išnaudoti šį statusą. Išskleidžiu pasaulio žemėlapį – nuostabu! Tarp 1000 vertingiausių pasaulio objektų Lietuvoje yra trys taškai. Vienas – ant Vilniaus senamiesčio, antras – Kernavė, trečias taškas – Kuršių nerija. O juk turistas, atvažiuodamas, pirmiausia ir žiūri, kur yra UNESCO objektai. Net nesvarbu, ar jis gamtą myli“, – išskirtinės teritorijos vertę turizmo skatinimui priminė V. Bezaras. 

Nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato paveldo programų vadovė Renata Kepežinskienė skaitydama savo pranešimą detaliau paaiškino, kas laikoma išskirtine visuotine vertybe.

Tai – tokia vertybė, kurios neriboja pasaulio valstybių sienos, ji svarbi visos žmonijos ateities ir dabarties kartoms.
Pasaulio paveldo komitetas yra nustatęs 10 kriterijų (6 – kultūros paveldo vertybėms, 4 – gamtos), kuriais remiantis nematerialūs dalykai ir materialūs objektai priskiriami išskirtinėms visuotinėms vertybėms.
Kuršių nerijos gamta. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Kuršių nerija yra laikoma išskirtinio smėlio kopų kraštovaizdžio, kuriam grėsmę kelia gamtos stichijos, pavyzdžiu.
Kultūriniais elementais Kuršių nerijoje laikomos pašto kelio liekanos, prekybinės gyvenvietės, tradiciniai žvejų kaimai, užpustytas archeologinis paveldas (palaidoti kaimai, – red. past.).

Vis tik girdėdami gana sausus apibrėžimus, Neringos gyventojai subruzdo: jie priekaištavo, kad atvažiavę vilniečiai moko, kaip reikėtų saugoti gamtos vertybes, nors verčiau patys to iš vietinių pasimokytų.

Vis tik ne kopos, o drastiškas su visais leidimais pastatytų itin brangių statinių griovimas pastaruoju metu yra šios teritorijos galvos skausmas.

„Pradėjome nuo kažkokių nesuprantamų dalykų. Kažkas yra netvarkoje. Centrinės valdžios aparato atstovai atėję sako: „Turime užmiršti tai, kas buvo, žvelgti į ateitį ir tartis“. Na, negalime užmiršti. Neva sukursime naują planą ir visi pasidarys laimingi, – piktinosi Neringos gyventojas. – Man yra skaudu, kad mes n metų niekaip negalime susitarti. Atvažiuoja iš Vilniaus žmonės. Jie galvoja, kad čia gyvena nesusipratėliai. Čia gyvenantys žmonės geriausiai supranta, kaip ją saugoti. Iš Vilniaus turi atvažiuoti UNESCO, Saugomų teritorijų tarnybos, ministerijų vadovai ir mokytis. Jau tiek institucijų, kad skęstame tame reguliavime. Kodėl nekalbame apie dokumentus, kurie aukština ir saugo vietos savivaldą?“

Verslas bijo investuoti, gyventojai – pirkti pastatus

Neringos meras D. Jasaitis prakalbo apie teisės aktų suderinamumą ir aiškumą: reikėtų pagaliau priimti sprendimą, kas atsakingas už vienokio ar kitokio leidimo išdavimą, o ne diskutuoti apie UNESCO komisijai būtino pateikti dokumento gaires.

Kas yra Neringa? Šviežios žuvies kvapas, žvejų parplaukimas, galimybė įsigyti šviežios ir rūkytos žuvies. O ką pridarėme su teisės aktais? Žvejų nebėra! Rūkyklos neturime kur pastatyti, nes pagal visus tuos kultūros paveldo reikalavimus, nuosava rūkykla turi atitikti gamyklos reikalavimus! Atstumas nuo gyvenamųjų namų – po 100 metrų. Tada atsiduria į mišką, rezervatą, kitą gyvenamąjį plotą“, – prie pasipiktinimo prisijungė ir meras D. Jasaitis, pridūręs, kad įvairiais draudimais vietiniai yra dusinami, o paskui su jais neva gražiai kalbamasi.

Juk nebūtume čia ir atėję, jei viskas būtų gerai“, – toliau diskutuoti kvietė diskusijos moderatorė Giedrė Godienė.

„Per šimtmečius daug kas pasikeitė: kitoks ir miškas, ir jo saugojimo būdai, kitokie žmonės su kitokiu gyvenimo būdu čia gyvena, – kalbėjo kitas neringiškis. – Tačiau tai visiškai neatsispindi jokiuose planavimo dokumentuose. Savivaldybė turi turėti savo taisykles – o mums jas diktuoja ir centrinė valdžia, ir nacionalinis parkas. Mūsų krašte – kaip toj Trišalėj taryboj: pas vienus – pinigai, pas kitus – valdžia, pas trečius – idėjos. Kai reikia susitart – laimi tas, kurie turi didesnę valdžią tais metais.“

Kuršių nerijos valdymo ir nacionalinio parko plano tikslai. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Reikia eiti paprastinimo keliu. Dabar ką nors legaliai padaryti yra be galo sudėtinga“, – pritarė ir Klaipėdos vicemeras A. Šulcas. – Klaipėdoje tas pats: yra idėjų atstatyti Kalno smuklę (o dokumentai tai leistų) – ir verslas bijo, ir mes bijom. Bijom atsidurti Juodkrantės situacijoje. Dėti ten pinigus – rizikinga.“

Čia D. Jasaitis įsiterpė, jog kai kurie gyventojai, planuodami įsigyti nekilnojamojo turto Kuršių nerijoje, paskabina į savivaldybę ir klausia:  Mere, o kaip su šiuo pastatu, nebus ko nors blogo?“

Taip pat verslininko juristas pripažino, jog tą dieną, kai potencialūs investuotojai atvyko į Kuršių neriją su ketinimais investuoti į stambų naują objektą, Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė straipsnis apie griaunamą Juodkrantės restoraną. Pastatą, kuris buvo pastatytas turint visus statybos ledimus. Nenuostabu, jog investuotojai tik apsisuko ant kulno ir išvažiavo.

Tuo metu V. Bezaras priminė, jog nacionalinio parko statusas ir taisyklės galioja dar 12 proc. Lietuvos teritorijos. Taigi, ir tokie patys griežti įstatymai.

Išeitis: tik Kuršių nerijai galiojantis įstatymas

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis patikslino, jog gyvenimą ir statybą šioje vietovėje reglamentuoja 6 teisės aktai. Kuršių nerijoje egzistuoja ir urbanistiniai ir gamtiniai draustiniai, o nacionalinis parkas čia įkurtas prieš 25-erius metus.

Šie dokumentai lemia jūsų gyvenimą ir į juos reikia baksnoti rodant mums, valstybės tarnautojams, jei juose kažkas yra negerai“, – paragino A. Stanislovaitis.

Jis teigė, kad naujasis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas yra pradėtas rengti ir visi, turintys pastabų ar pasiūlymų, gali kreiptis į nacionalinio parko direkciją.

Vietovės dvasios nesudėsi į jokius teisės aktus. Juo labiau kad ją jau praradome kelis kartus: praradome prieškario dvasią, vėliau – praradome sovietinę dvasią, – įsiterpė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser (Nacionalinio parko nuotr. kairėje). – Tačiau 400 metų čia vyksta tie patys dalykai: žvejyba ir svečių priėmimas. Man taip pat labai aktualu, ką jūs kalbate – ir kažkoks Gordijaus mazgo išrišimas juk turi būti. Manau, kad geriausia išeitis – suvesti visus teisės aktus į vieną – Kuršių nerijos įstatymą. Atskirą šitai teritorijai, kuri yra kitokia nei visa Lietuva. Bet kurioje srityje. Imame miškus, girdime: „visai Lietuvai gerai, tik jums viskas netinka. Statyba – ir vėl jums kažkas netinka“. Manau, kad Kuršių nerijos įstatymas galėtų būti valdymo plano tąsa. Nes ši teritorija ir gamtiškai, ir kultūriškai yra visiškai kitokia, negu visa Lietuva.

D. Jasaitis šią idėją palaikė, tik papildė radikalesniu pasiūlymu – panaikinti visus kitus Kuršių neriją atskirai reglamentuojančius teisės aktus.

A. Feser savo ruožtu priminė, jog vertybės bet kuriame dokumente turi išlikti absoliučiu prioritetu.

Kitą renginio dieną buvo priimtos tam tikros gairės būsimam Kuršių nerijos valdymo planui. Pabrėžta, jog šiame krašte reikia stiprinti vietos bendruomenių įtaką, suteikti galimybę vietos gyventojams užsidirbti ir oriai gyventi, nauji projektai (ar netgi statinių remontas) būtų aptariami su bendruomene, visuomene, būtų saugomos visos šiuo metu apibrėžtos gamtos ir kultūros vertybės.
Tiesa, nuskambėjo idėja, jog Kuršių nerijoje turėtų iškilti komunikacijų centras, kur vyktų išskirtinės verslo konferencijos. 
Beje, reikia ir lėktuvų nusileidimo tako dėl galimybės atvykti ir išvykti aukšto lygio pareigūnams.

Vis tik modernus konferencijų centras – kol kas tik idėjų lygmenyje. Tuo metu miesto valdžia jau yra patvirtinusi kitus du naujus įdomius statinius. Apie juos – jau netrukus kituose portalo statybunaujienos.lt straipsniuose.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Savivaldybėse

nuotrauka
2020-12-03 12:43
Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei svarstyti Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymui, kuris įsigalios 2021 m. sausio 1 d., įgyvendinti skirto nutarimo projektą.
nuotrauka
2020-12-02 12:03
Pirmą kartą 14 Lietuvos savivaldybių įteiktas Europos Tarybos ženklas (ELoGE) už nepriekaištingą valdymą ir gerojo valdymo principų diegimą.
nuotrauka
2020-12-01 10:44
Prieš metus architektūrinės idėjos konkursą laimėjusi „Alberto tilto“ kūrėjų komanda baigė dar vieną etapą – Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo architekto skyrius pritarė pėsčiųjų tilto tarp Upės ir A. Goštauto gatvės projektiniams pasiūlymams. Tolesnis šio projekto likimas priklausys nuo plėt...
nuotrauka
2020-11-30 08:11
Viena ryškiausių Kauno erdvių – Rotušės aikštė – po kelerių metų pakeis savo senąjį rūbą, tačiau išsaugos jai būdingą istorinio laikmečio dvasią ir autentiškus architektūrinius elementus.
nuotrauka
2020-11-27 15:27
Aplinkos ministerija skyrė beveik 1 mln. eurų iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) programos lėšų gyventojų būstams prijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų.
nuotrauka
2020-11-26 13:13
Apie miestų plėtrą ir modernizavimą dažnai kalbama kaip apie visą teritoriją apimantį reiškinį, bet dažnai užmirštama, kad kone visais atvejais miestas yra skirtingų istorinės, kultūrinės reikšmės zonų darinys. Šančiai – išskirtinė Kauno miesto teritorija, kurią, pasak šančiškių, reikia išsaugoti ir...
nuotrauka
2020-11-26 08:22
Vilniaus miesto savivaldybė ir Kultūros ministerija baigė derybas su ispanų architektūros studija „Arquivio architects“, pernai tarptautiniame architektūros konkurse pripažinta geriausio Nacionalinės koncertų salės projekto autore.
nuotrauka
2020-11-24 16:33
Šiaulių apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, susijusią su galimomis korupcinėmis nusikalstamomis veikomis UAB „Raseinių vandenys“. Prieš teismą stos buvęs savivaldybės bendrovės vadovas S. B., šiuo metu bendrovėje tebedirbantis nuotekų tvarkymo inžinier...
nuotrauka
2020-11-24 12:03
Ankstų antradienio, lapkričio 24 d., rytą šešios negabaritinės krovininės mašinos į Jonavą atgabeno naująjį pėsčiųjų tiltą per Žeimių gatvę.
nuotrauka
2020-11-24 08:48
Siekdama pristabdyti į Klaipėdos pajūrio kopas besikėsinančias jūros bangas ir krante išsaugoti smėlį, uostamiesčio savivaldybė kasmet imasi prevencinių veiksmų kopoms apsaugoti. Šiemet jau baigiami kopų sutvirtinimo šakų pynimais ir šakų klojiniais darbai.
nuotrauka
2020-11-23 08:53
Leidžiantis laiptais žemyn nuo Mindaugo gatvės Senamiesčio link, netoli MO muziejaus, pakeliui bus ir senoji Vilniaus vandenvietė, nuo 1501 iki 1914 metų tiekusi vandenį miestui iš čia buvusių natūralių Vingrių šaltinių. Šie šaltiniai slepiasi po žeme, o teritorija šalia senosios vandenvietės apaugu...
nuotrauka
2020-11-23 08:42
Klaipėdos miesto savivaldybė ruošiasi nuo kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiančio Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įgyvendinimui. Šis įstatymas tiesiogiai palies ne tik tuos, kuriems tenka pareiga užtikrinti jo įgyvendinimą – savivaldybės administraciją, miesto Tarybą, bet ir nekilnojamoj...
nuotrauka
2020-11-20 10:01
Aplinkos ministerija skyrė Europos Sąjungos fondų lėšų dar dviem naftos produktais užterštoms teritorijoms, kuriose anksčiau buvo naftos bazės, sutvarkyti.
nuotrauka
2020-11-19 11:22
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia susipažinti su dešimčia Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisyklių – principais, kurie miesto administracijos suformuluoti pastaraisiais metais, stebint modernios visuomenės poreikius, vertinant lūkesčius miesto plėtrai, diskutuojant su specialistais. Šių ta...
nuotrauka
2020-11-18 15:33
Įgyvendinant Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą, Lietuvos regionuose plečiamas „Verslios Lietuvos“ vystomų bendradarbystės centrų „Spiečius“ tinklas. Pasibaigus savivaldybių atrankai paaiškėjo, kad nauji „Spiečiai“ jau kitų metų pradžioje pradės veikti Utenoje, Birštone, Plungėje, Rokiškyje, Ukm...
nuotrauka
2020-11-18 15:22
Vilniaus miesto savivaldybė ir Mykolo Romerio universitetas ketina suvienyti savo patirtį, žinias ir išteklius – steigs Mykolo Romerio universiteto progimnaziją sostinėje. Sprendimui pritarė miesto tarybos nariai. Naują mokslo įstaigą, kurią lygiomis teisėmis valdytų ir savivaldybė, ir MRU, ketinama...
nuotrauka
2020-11-17 10:16
Nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvos savivaldybėse ne visada valdomas efektyviai, kryptingai ir kompleksiškai, todėl neužtikrinama maksimali nauda visuomenei, rodo Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos (AAI) – parengta ataskaita, kurioje pateikti apibendrinti savivaldybių kontrolė...
nuotrauka
2020-11-17 08:27
Skirtingas Kauno miesto erdves praturtins daugiau kaip 800 naujų medelių. Keliose seniūnijose sodinimo darbai jau baigti, kitose – bus atlikti iki lapkričio pabaigos. Kitą pavasarį miestą papuoš ir daugiamečiai gėlynai bei kiti dekoratyviniai želdiniai. Savivaldybė suplanavusi medžiais „įrėminti“ ne...
nuotrauka
2020-11-16 13:34
Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė statybos darbų rangos sutartį su bendrove „Conresta" dėl lopšelio-darželio Verkių seniūnijoje, Bajoruose, statybos. Statybos darbų vertė siekia 5 mln. eurų su PVM. Darbai, įskaitant ir darbo projekto rengimą, turės būti atlikti per 12 mėnesių nuo ...
nuotrauka
2020-11-16 13:29
Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė statybos rangos darbų sutartį su bendrove „Eikos statyba“ dėl japoniško sodo įrengimo darbų. Lvovo, Geležinio Vilko bei Linkmenų gatvių sankirtoje esanti 5 ha ploto nenaudojama teritorija Vilniaus japonišku sodu, pagal rangos sutartį, virs iki 202...

Statybunaujienos.lt » Savivaldybėse

nuotrauka

Siūlo sprendimą, kaip paprastai atsikratyti statybinių atliekų ir kitų rakandų

Antrasis karantinas suteikė progą daugiau laiko skirti namams – išsivalyti juos nuo nereikalingų daiktų, susitvarkyti sandėliuką ar baigti užsitęsusius remonto darbus. „Ecoservice“ ekspertai...