2019 lapkričio 14 d. ketvirtadienis, 3:10
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Neringa ieško sprendimo: dabar investuotojai bėga neatsisukdami, žvejai neturi kur pastatyti net rūkyklos

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2016-03-01 06:30
„Neringoje parduodama nemažai objektų, tačiau gyventojai jau skambina į savivaldybę pasiteirauti: „Mere, o kaip su šiuo pastatu, nebus ko nors blogo?“, – po restorano Juodkrantėje nugriovimo, bei įpareigojimo nugriauti dalį restorano Nidoje neringiškių nuotaikas apibūdino Neringos meras Darius Jasaitis. Jo teigimu, investuotojai atvyksta pasikalbėti, tačiau palieka šį kraštą nieko nepešę – ne tik jų planuojami objektai, tačiau ir paprastos žvejų rūkyklos žuviai neberanda vietos miesto detaliajame plane. Vasario 25–26 dienomis Nidoje valdžios atstovai, Aplinkos ministerijos, Saugomų teritorijų tarnybos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistai susirinko padiskutuoti apie Kuršių nerijos ateitį. Tokio susirinkimo tikslas „UNESCO“ (o Kuršių nerija turi „UNESCO“ saugomos vertybės statusą) prašomas valdymo planas, po kurio priėmimo būtų aišku, kas už ką atsakingas.
nuotrauka
Kuršių nerija žiemą. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.


Minimos įmonės
Neringos savivaldybė,

Pirmąją dieną gyventojai ir verslo atstovai ramiai neišklausė nė vieno pranešimo – liejosi nuoskaudos dėl trūkstamos infrastruktūros vietiniams gyventojams, painiavos teisės aktuose, galimų dvigubų standartų, kai vietos gyventojas kelerius metus mina įvairių institucijų slenksčius norėdamas susiremontuoti dalį namo, o iš Vilniaus atvykę verslininkai, žiūrėk, lengvai pradeda grandiozinę „rekonstrukciją“. Jau neminint to, kad tą patį UNESCO paveldo statusą su mumis besidalijantys kaimynai rusai stato kaip nori ir ką nori.

Neringa – it vaikas, prižiūrimas 10-ies auklių

Renginio koordinatorės Giedrė Godienė ir Elena Archipovaitė pirmiausia paprašė visų užrašyti ant lapelio, ką jiems reiškia Kuršių nerija. Ant lapo sugulė lapukai su užrašais „Namai“, „Vertybė“, „Rojus“, „Svajonė“. 

Sveiki, renginio svečiai, ir vilniečiai, kurie užrašė, kad Kuršių nerija yra „rojus“, – sakydamas atidarymo kalbą šmaikštavo Neringos meras Darius Jasaitis (Neringos savivaldybės nuotr. kairėje). – Džiugu, kad Aplinkos ministerijos atstovai pagaliau išgirdo apie čia gyvenančiųjų problemą – tai teritorijų planavimas. Tikrai po 10–15 metų užtrukti sugalvojus susiremontuoti stogą ar pasistatyti verandą prie namo – nėra normalu. Net ir saugomoje teritorijoje, nacionaliniame parke. Kalbant apie valdymo planą, mano svajonė būtų, kad jis būtų kuo trumpesnis.“

D. Jasaitis vylėsi, jog naujasis valdymo planas urbanizuotų Kuršių nerijos teritorijų priežiūrą patikėtų Neringos savivaldybei (kartu su Kultūros paveldo departamento priežiūra), o jau nacionalinis parkas ar Kretingos urėdija atsakytų už likusius 96 proc. šio vertingo pusiasalio – už visus miškus, kopas bei paplūdimius.

Meras taip pat įgėlė dėl pernelyg skrupulingo pastatų saugojimo: „Saugoti ir pūdyti pastatus, kurie griūna – tai tik saugojimo imitacija. Realiam saugojimui reikalingi pinigai“, – pabrėžė jis.

Neringoje jau galioja Saugomų teritorijų, Pajūrio juostos įstatymai, „Natura 2000“, „UNESCO“ reikalavimai, Kuršių nerijos nacionalinio parko reglamentas, Miškų įstatymas. Eiliniam žmogui naršant po visus šiuos dokumentus, gali įsiskausti galva. 

Manau, jog pagrindinė problema ta, kad kai kalbame apie Kuršių nerijos pagrindines problemas, čia gyvenantys žmonės nėra šeimininkai, – pridūrė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas (I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr. dešinėje). – Ir Klaipėda, nors turi nemažą dalį Kuršių nerijos teritorijos čia taip pat ne šeimininkai. Kuršių nerija Lietuvoje lyg pagal tą posakį: „10 auklių ir vaikas be galvos“. Ji turi tiek prižiūrinčių institucijų, tačiau visos jos iš esmės diskreditavo savo vardą. O kare, kai pulkas praranda vėliavą – jis išformuojamas. Ta situacija, į kurią įstumti Neringos žmonės, verslo žmonės – Lietuvos gėda.“

A. Šulcas siūlė Neringoje realiai gyvenantiems žmonėms suteikti Kuršių nerijos valdymo teisę. Kitas kelias – subsidijuoti čia gyvenančius žmones (pasaulyje yra tokių pavyzdžių) ir tie, kurie lieka, sutinka čia gyventi, tačiau negali tvarkytis taip, kaip nori.

Dr. Romas Pakalnis: neaišku, kas atsakingas už pasaulinio lygio vertybės apsaugą

Klaipėdos vicemeras tikino, kad šiuo metu taikomi dvigubi standartai. Tokią išvadą jis padarė sužinojęs, jog UNESCO pasaulio paveldo specialistai pritarė Klaipėdos jūrų uosto planams pakoreguoti pietinio molo padėtį, gilinti uostą iki 17 metrų. Tokie darbai gali pakenkti Kuršių nerijai ir jos krantų stabilumui, tačiau apie apsaugos priemones šiuo atveju nesvarstoma. 

Toliau renginyje kalbėjęs UNESCO komisijos pirmininkas dr. Romas Pakalnis papriekaištavo valdžios atstovams dėl perdėto pesimizmo.

Nepamirškime, jog Kuršių nerija kaip objektas yra administruojamas šiandien dviejų valstybių: pietinė dalis – Rusijos federacijos, šiaurinė dalis – Lietuvos. Tačiau detalės turėtų būti sprendžiamos nacionaliniu lygmeniu, o tarpvalstybiniu aptariama tik kryptis kaip išsaugoti vertybes Kuršių nerijoje, nesiveliant į tai, kaip kas ir ką ten darys. Patikėkite, turėjome nemažos patirties mėgindami derintis su Rusijos puse. Nesakau, kad jie ten blogi žmonės, bet sistemos yra labai skirtingos.“

Dr. R. Pakalnio nuomone, šiuo metu didžiausia blogybė yra tai, jog atsakomybė už pasaulio paveldo objektų apsaugą Kuršių nerijoje – lyg ir niekam nepaskirta. Ją, pasak R. Pakalnio, turėtų dalytis savivaldybė, Vyriausybė, Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

Užšalusios Kuršių marios žiemą. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Tikiu, kad lietuviai yra protingi žmonės ir sugebės tarpusavyje susitarti“, – savo kalbą užbaigė dr. R. Pakalnis.

Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras buvo vienas iš vietos politikų paminėtų garbių svečių iš sostinės.

Turbūt daug kam mistika – kas tas valdymo planas? Sakyčiau, tai tokia tuščia knyga, kur visi turime surašyti, kas už ką atsakome. Tai – dokumentas, kurio prašo UNESCO. Ir tas prašymas labai paprastas: „susitarkite, kad visiems atskleidus pirmą ar trečią puslapį visi žinotumėte, kas už ką atsako, kad nesusidarytų situacija, kokia yra dabar ir buvo prieš 15 metų, dėl statybos leidimo sąlygų išdavimo ir kitų dalykų. Iš tiesų čia yra tiek galimybių, kurias galima skatinti ir verslas iš to gali gauti naudą, tik dėl jų reikia visiems susitarti“, – ragino V. Bezaras.

Neringiškis: tai gal jūs pasimokykite, kaip čia viską saugoti?

Per pastaruosius metus Lietuva UNESCO yra pateikusi Išskirtinės visuotinės vertybės aprašą – 2014-aisiais komisijos patvirtintas dokumentas apibrėžia, kas Kuršių nerijoje yra laikoma išskirtinės vertės objektais. Vadinasi, jog šiame krašte bus leidžiamos visos veiklos, kurios nepažeidžia šių išskirtinių vertybių.

Kuršių nerijos gyventojų ir politikų susitikimas. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Tiesa, 2015-ais metais atvykęs UNESCO ekspertas Lietuvai pareiškė šiek tiek pastabų, pagal kurias ketinama šį dokumentą koreguoti.

Turite išnaudoti šį statusą. Išskleidžiu pasaulio žemėlapį – nuostabu! Tarp 1000 vertingiausių pasaulio objektų Lietuvoje yra trys taškai. Vienas – ant Vilniaus senamiesčio, antras – Kernavė, trečias taškas – Kuršių nerija. O juk turistas, atvažiuodamas, pirmiausia ir žiūri, kur yra UNESCO objektai. Net nesvarbu, ar jis gamtą myli“, – išskirtinės teritorijos vertę turizmo skatinimui priminė V. Bezaras. 

Nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato paveldo programų vadovė Renata Kepežinskienė skaitydama savo pranešimą detaliau paaiškino, kas laikoma išskirtine visuotine vertybe.

Tai – tokia vertybė, kurios neriboja pasaulio valstybių sienos, ji svarbi visos žmonijos ateities ir dabarties kartoms.
Pasaulio paveldo komitetas yra nustatęs 10 kriterijų (6 – kultūros paveldo vertybėms, 4 – gamtos), kuriais remiantis nematerialūs dalykai ir materialūs objektai priskiriami išskirtinėms visuotinėms vertybėms.
Kuršių nerijos gamta. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Kuršių nerija yra laikoma išskirtinio smėlio kopų kraštovaizdžio, kuriam grėsmę kelia gamtos stichijos, pavyzdžiu.
Kultūriniais elementais Kuršių nerijoje laikomos pašto kelio liekanos, prekybinės gyvenvietės, tradiciniai žvejų kaimai, užpustytas archeologinis paveldas (palaidoti kaimai, – red. past.).

Vis tik girdėdami gana sausus apibrėžimus, Neringos gyventojai subruzdo: jie priekaištavo, kad atvažiavę vilniečiai moko, kaip reikėtų saugoti gamtos vertybes, nors verčiau patys to iš vietinių pasimokytų.

Vis tik ne kopos, o drastiškas su visais leidimais pastatytų itin brangių statinių griovimas pastaruoju metu yra šios teritorijos galvos skausmas.

„Pradėjome nuo kažkokių nesuprantamų dalykų. Kažkas yra netvarkoje. Centrinės valdžios aparato atstovai atėję sako: „Turime užmiršti tai, kas buvo, žvelgti į ateitį ir tartis“. Na, negalime užmiršti. Neva sukursime naują planą ir visi pasidarys laimingi, – piktinosi Neringos gyventojas. – Man yra skaudu, kad mes n metų niekaip negalime susitarti. Atvažiuoja iš Vilniaus žmonės. Jie galvoja, kad čia gyvena nesusipratėliai. Čia gyvenantys žmonės geriausiai supranta, kaip ją saugoti. Iš Vilniaus turi atvažiuoti UNESCO, Saugomų teritorijų tarnybos, ministerijų vadovai ir mokytis. Jau tiek institucijų, kad skęstame tame reguliavime. Kodėl nekalbame apie dokumentus, kurie aukština ir saugo vietos savivaldą?“

Verslas bijo investuoti, gyventojai – pirkti pastatus

Neringos meras D. Jasaitis prakalbo apie teisės aktų suderinamumą ir aiškumą: reikėtų pagaliau priimti sprendimą, kas atsakingas už vienokio ar kitokio leidimo išdavimą, o ne diskutuoti apie UNESCO komisijai būtino pateikti dokumento gaires.

Kas yra Neringa? Šviežios žuvies kvapas, žvejų parplaukimas, galimybė įsigyti šviežios ir rūkytos žuvies. O ką pridarėme su teisės aktais? Žvejų nebėra! Rūkyklos neturime kur pastatyti, nes pagal visus tuos kultūros paveldo reikalavimus, nuosava rūkykla turi atitikti gamyklos reikalavimus! Atstumas nuo gyvenamųjų namų – po 100 metrų. Tada atsiduria į mišką, rezervatą, kitą gyvenamąjį plotą“, – prie pasipiktinimo prisijungė ir meras D. Jasaitis, pridūręs, kad įvairiais draudimais vietiniai yra dusinami, o paskui su jais neva gražiai kalbamasi.

Juk nebūtume čia ir atėję, jei viskas būtų gerai“, – toliau diskutuoti kvietė diskusijos moderatorė Giedrė Godienė.

„Per šimtmečius daug kas pasikeitė: kitoks ir miškas, ir jo saugojimo būdai, kitokie žmonės su kitokiu gyvenimo būdu čia gyvena, – kalbėjo kitas neringiškis. – Tačiau tai visiškai neatsispindi jokiuose planavimo dokumentuose. Savivaldybė turi turėti savo taisykles – o mums jas diktuoja ir centrinė valdžia, ir nacionalinis parkas. Mūsų krašte – kaip toj Trišalėj taryboj: pas vienus – pinigai, pas kitus – valdžia, pas trečius – idėjos. Kai reikia susitart – laimi tas, kurie turi didesnę valdžią tais metais.“

Kuršių nerijos valdymo ir nacionalinio parko plano tikslai. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Reikia eiti paprastinimo keliu. Dabar ką nors legaliai padaryti yra be galo sudėtinga“, – pritarė ir Klaipėdos vicemeras A. Šulcas. – Klaipėdoje tas pats: yra idėjų atstatyti Kalno smuklę (o dokumentai tai leistų) – ir verslas bijo, ir mes bijom. Bijom atsidurti Juodkrantės situacijoje. Dėti ten pinigus – rizikinga.“

Čia D. Jasaitis įsiterpė, jog kai kurie gyventojai, planuodami įsigyti nekilnojamojo turto Kuršių nerijoje, paskabina į savivaldybę ir klausia:  Mere, o kaip su šiuo pastatu, nebus ko nors blogo?“

Taip pat verslininko juristas pripažino, jog tą dieną, kai potencialūs investuotojai atvyko į Kuršių neriją su ketinimais investuoti į stambų naują objektą, Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė straipsnis apie griaunamą Juodkrantės restoraną. Pastatą, kuris buvo pastatytas turint visus statybos ledimus. Nenuostabu, jog investuotojai tik apsisuko ant kulno ir išvažiavo.

Tuo metu V. Bezaras priminė, jog nacionalinio parko statusas ir taisyklės galioja dar 12 proc. Lietuvos teritorijos. Taigi, ir tokie patys griežti įstatymai.

Išeitis: tik Kuršių nerijai galiojantis įstatymas

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis patikslino, jog gyvenimą ir statybą šioje vietovėje reglamentuoja 6 teisės aktai. Kuršių nerijoje egzistuoja ir urbanistiniai ir gamtiniai draustiniai, o nacionalinis parkas čia įkurtas prieš 25-erius metus.

Šie dokumentai lemia jūsų gyvenimą ir į juos reikia baksnoti rodant mums, valstybės tarnautojams, jei juose kažkas yra negerai“, – paragino A. Stanislovaitis.

Jis teigė, kad naujasis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas yra pradėtas rengti ir visi, turintys pastabų ar pasiūlymų, gali kreiptis į nacionalinio parko direkciją.

Vietovės dvasios nesudėsi į jokius teisės aktus. Juo labiau kad ją jau praradome kelis kartus: praradome prieškario dvasią, vėliau – praradome sovietinę dvasią, – įsiterpė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser (Nacionalinio parko nuotr. kairėje). – Tačiau 400 metų čia vyksta tie patys dalykai: žvejyba ir svečių priėmimas. Man taip pat labai aktualu, ką jūs kalbate – ir kažkoks Gordijaus mazgo išrišimas juk turi būti. Manau, kad geriausia išeitis – suvesti visus teisės aktus į vieną – Kuršių nerijos įstatymą. Atskirą šitai teritorijai, kuri yra kitokia nei visa Lietuva. Bet kurioje srityje. Imame miškus, girdime: „visai Lietuvai gerai, tik jums viskas netinka. Statyba – ir vėl jums kažkas netinka“. Manau, kad Kuršių nerijos įstatymas galėtų būti valdymo plano tąsa. Nes ši teritorija ir gamtiškai, ir kultūriškai yra visiškai kitokia, negu visa Lietuva.

D. Jasaitis šią idėją palaikė, tik papildė radikalesniu pasiūlymu – panaikinti visus kitus Kuršių neriją atskirai reglamentuojančius teisės aktus.

A. Feser savo ruožtu priminė, jog vertybės bet kuriame dokumente turi išlikti absoliučiu prioritetu.

Kitą renginio dieną buvo priimtos tam tikros gairės būsimam Kuršių nerijos valdymo planui. Pabrėžta, jog šiame krašte reikia stiprinti vietos bendruomenių įtaką, suteikti galimybę vietos gyventojams užsidirbti ir oriai gyventi, nauji projektai (ar netgi statinių remontas) būtų aptariami su bendruomene, visuomene, būtų saugomos visos šiuo metu apibrėžtos gamtos ir kultūros vertybės.
Tiesa, nuskambėjo idėja, jog Kuršių nerijoje turėtų iškilti komunikacijų centras, kur vyktų išskirtinės verslo konferencijos. 
Beje, reikia ir lėktuvų nusileidimo tako dėl galimybės atvykti ir išvykti aukšto lygio pareigūnams.

Vis tik modernus konferencijų centras – kol kas tik idėjų lygmenyje. Tuo metu miesto valdžia jau yra patvirtinusi kitus du naujus įdomius statinius. Apie juos – jau netrukus kituose portalo statybunaujienos.lt straipsniuose.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Savivaldybėse

nuotrauka
2019-11-13 15:34
Šiaulių miesto savivaldybėje pagaliau pasirašyta sutartis dėl Kaštonų alėjos atnaujinimo. Konkursą laimėjusi bendrovė norėtų pradėti darbuotis jau artimiausiu metu, kad iki šalčių spėtų atlikti demontavimo ir kitus paruošiamuosius darbus. Alėjos rekonstrukcija turėtų būti baigta 2020-ųjų rudenį.
nuotrauka
2019-11-13 15:32
Kuršėnuose vietoj anuometinio „univermago“ kyla biblioteka. UAB „Telšių meistras“ statybininkai rekonstruoja seną pastatą ir keičia jo paskirtį į kultūros. Projektą parengė „Atamis“.
nuotrauka
2019-11-13 09:52
Kėdainių rajono savivaldybės vadovai tariasi su ministerija, kad užsitikrintų 2014 m. pradėtos Šviesiajai gimnazijai paskirto trečiojo pastato (Didžioji g. 60) rekonstrukcijos tęstinumą.
nuotrauka
2019-11-12 10:27
Savivaldybių pateiktais duomenimis, šiuo metu už parduotus savivaldybių būstus jos yra sukaupusios apie 13,2 mln. eurų. Šios lėšos turi būti naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai – tai reiškia, už jas turi būti įsigyjama naujų socialinių būstų, kurių visoje Lietuvoje laukia 10,5 tūkst. šeimų ar ...
nuotrauka
2019-11-12 09:44
Naugarduko gatvės atkarpa tarp Švitrigailos ir Pylimo gatvių tampa draugiškesnė dviratininkams. Lapkričio 12 d. pradedamos ženklinti dviračių juostos, kad šiomis gatvėmis galėtų saugiai važiuoti ne tik automobiliai, bet ir dviračiai. Susiaurinta gatvės važiuojamąja dalimi bus galima važiuoti 30 km/v...
nuotrauka
2019-11-11 10:15
Netrukus Plungės visuomenei UAB „Uostamiesčio projektas“ specialistai pristatys bendruomeninių vaikų globos namų (Gandingos g. 11B) statybos projektą.
nuotrauka
2019-11-08 10:53
Netarši gamyba, inovacijas kuriantys aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir pasaulinio lygio įmonės – visa tai netolimoje ateityje tilps 30 hektarų teritorijoje netoli Kauno centro, greta Europos prospekto. Ieškoma bendrovė, kitąmet įrengsianti investuotojų pritraukimui reikalingą Aleksoto inovacijų ...
nuotrauka
2019-11-08 08:38
Seimas nusprendė svarstyti pateiktą įstatymo „Dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti“ pataisą, neleidžiančią pernuomoti bet kokio savivaldybės suteikiamo būsto.
nuotrauka
2019-11-07 13:47
Dėl nustatytų chromo koncentracijos dirvožemyje viršijimų lapkričio 7 d. sušauktas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Jo metu pristatyti taršos tyrimų rezultatai, chromo poveikis sveikatai, papildytos rekomendacijos gyventojams, tartasi su kontroliuojančiomis institucijomis dėl tolimesnių veik...
nuotrauka
2019-11-07 09:05
Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomo aplinkos monitoringo metu atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad šiaurinėje miesto dalyje esančiuose Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamuosiuose mikrorajonuose chromo koncentracija dirvožemyje viršijo leistinas ribines vertes iki 12 kartų.
nuotrauka
2019-11-06 16:12
Vieną iš pilkų Juozapavičiaus prospekto namų Kaune sienų papuošė naujas gatvės meno kūrinys. Kaip dalijasi Kauno miesto savivaldybė, menininko Žygimanto Amelyno piešinys „Žiema baigės“ – tai dar vienas programos „Kauno akcentai“ projektas.
nuotrauka
2019-11-06 12:25
Vienos iš mažiausių Klaipėdos rajone Agluonėnų seniūnijos ateities negalima spalvinti niūriomis spalvomis – Agluonėnai ir jų apylinkės nuo seno turi rekreacinės teritorijos vardą, nesustoja ir naujos statybos. Tačiau klausimų dėl ateities agluonėniškiai turi – ir dėl užželiančios Agluonos užtvankos,...
nuotrauka
2019-11-06 08:55
Panevėžyje statybininkai įrenginėja naują fontaną, laiptus ties J. Miltinio dramos teatru, ardo plyteles šiaurinėje aikštės dalyje – tarp viešbučio „Panevėžys“ ir dramos teatro. Kaip teigia projekto vadovė Vita Bubliauskaitė, jei leis orai, dar šiemet bus pakeista trinkelių danga šalia teatro.
nuotrauka
2019-11-05 09:41
Viename seniausių Vilniaus rajonų prasideda „Žirmūnų trikampiu“ vadinamo didžiulio kvartalo tvarkybos darbai. Iki 2022 metų čia bus įrengti nauji pėsčiųjų ir dviračių takai su apšvietimu, sporto aikštelė, skveras su poilsio zona, vaikų žaidimų ir sporto aikštelėmis, atsinaujins apšvietimas, eismo re...
nuotrauka
2019-11-04 11:30
Nuo tarpukario vienu iš Kauno simbolių laikomi legendiniai Kauko laiptai vėl žavi kauniečius ir miesto svečius. Nors unikalų statinį rekonstruojantiems rangovams įmonei „HSC Baltic“ dar liko užbaigti keletą nedidelių darbų, kauniečiai jau dabar gali įvertinti centrinę miesto dalį ir Žaliakalnį jungi...
nuotrauka
2019-10-31 11:07
Šventosios uosto atstatymo planai įgauna aiškius kontūrus – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė Vilniuje pasirašė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl Šventosios uosto II etapo darbų finansavimo.
nuotrauka
2019-10-30 14:27
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Tarybos posėdžio metu finansų ministras Vilius Šapoka su šalies savivaldybių merais aptarė ateinančių metų savivaldybių finansavimo klausimus.
nuotrauka
2019-10-30 13:39
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) praneša, kad teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu pareikšti Pagėgių savivaldybės administracijos vyriausiajai architektei Ernestai Maier.
nuotrauka
2019-10-30 08:51
UAB „Ignalinos šilumos tinklams“ suteikus paskolą, Vidiškių katilinėje buvo pastatytas naujas 1 MW galios biokuro katilas.
nuotrauka
2019-10-29 14:50
Prieš pat Visų šventųjų dieną Panevėžio miesto savivaldybės gyventojams pristato ilgai lauktą kapinių skaitmeninimo projektą. Nuo šiol rasti Kristaus Karaliaus katedros, Šilaičių, Pašilių ir senosiose kapinėse palaidotų artimųjų kapavietes bus žymiai paprasčiau. Savivaldybė – viena iš nedaugelio šal...

Statybunaujienos.lt » Savivaldybėse