67-erių moteris ilgus metus gėlynu buvusį plotelį po savo buto langais pirmame aukšte nusprendė paversti tikru daržu. Mieste gyvenanti moteris jau penktus metus valgo savo augintas salotas, ridikėlius ir kitas daržoves. „Vienais metais bandžiau auginti ir braškes, tačiau vaikai jas išskindavo dar nespėjus prinokti“, – apie daržo prie daugiabučio subtilybes pasakoja Janina.

Moteris guodžiasi, kad kaimynai niekada jai nepadėdavę prižiūrėti ties jos langais esančio žemės plotelio, nenupirkdavę nei gėlių sodinukų, nepadėdavę ravėti gėlynų. Ir išvis nesikišdavę į teritorijos priežiūrą, kol pensinio amžiaus sulaukusi moteris nepradėjo jame auginti daržovių.
Dabar, sako Janina, laiptinėje iš kaimynų sulaukianti kategoriškų pastabų ir nurodymų panaikinti daržą, įvairių grasinimų baudomis.

Galima auginti ir daržoves

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės specialistai sako, kad už daržą po langais kol kas nėra nubaustas nė vienas gyventojas.

„Tokio privataus arba savavališko daržo savivaldybė neskatina daryti ir nepropaguoja. Labiau norėtųsi, kad jeigu žmogus gyvena daugiabutyje, jis turėtų suprasti, kad tai ne privatus kiemas, ne nuosavas namas, ne nuosava žemė. Visi daugiabučio gyventojai turi tokią pačią teisę į daugiabučio aplinką“, – pasakoja Vilniaus m. savivaldybės Želdinių poskyrio vyr. specialistė Giedrė Čeponytė.

Bendruomenėje gyvuoja nerašyta taisyklė, kad žemės plotelis, esantis po langais, priklauso pirmo aukšto gyventojams. Tačiau pagal susitarimą ir pageidavimą, juo gali rūpintis ir kitų aukštų gyventojai. Specialistų teigimu, viskas priklauso nuo iniciatyvių žmonių. Praktika rodo, kad jei nė viename aukšte neatsiranda iniciatyvių žmonių, tuomet problemą išsprendžia elementari pievelė, kitu atveju – išpuoselėti gėlynai, rečiau – daržas. Tačiau, pasak Vilniaus m. savivaldybės Želdinių poskyrio vyr. specialistės Giedrės Čeponytės, daržas prie daugiabučio turi būti bendras namo gyventojų sprendimas. Tam turi visi pritarti.

„Mes to neskatiname, bet tai tikrai nėra taip, kad naikintumėme ar lieptume pašalinti patiems. Jeigu tai vyksta bendru sutarimu ir tas daržas yra prižiūrimas, mes nieko žmogui nesakome. Aišku, ta močiutė, įsirengusi lysvę prie balkono, turi suvokti, kad negali kelti nepatogumų kitiems laiptinės gyventojams, turi vengti konfliktų. Jeigu tas darželis trukdo praėjimui, susisiekimui, tuomet jau žmogus turi suprasti, kad tai yra bendro naudojimo teritorija ar vaikų žaidimų pievelė, tada negalima“, – kalba Giedrė Čeponytė.

Skatina bendruomeniškumą

Nuotraukoje – daržai Pravieniškėse

Visuomeninės organizacijos ir žaliųjų judėjimo atstovai sako, kad būtent daržas mieste ir jo priežiūra skatina bendruomeniškumą. Būtent tokiu tikslu Vilniuje jau trečius metus iš eilės organizuojamos bendruomenių talkos bendram daržui įrengti.

„Tikslas projekto – bendruomeniškumo skatinimas, suburti žmones bendrai veiklai per miestų daržus, kur jie galėtų pasodinti daržoves, kartu pabendrauti ir net galbūt spręsti kokias aktualias bendruomenei problemas. Kitas dalykas – edukacinė programa vaikams, kurie neturi kaimo ar sodo ir gali susipažinti su daržovių auginimo procesu gyvai, o ne prekybos centre“, – apie daržo mieste idėją ir jos esmę pasakoja susivienijimo Žali.lt koordinatoriaus pavaduotoja Virginija Vingrienė.

Bendruomenės daržas prieš trejus metus pirmą kartą buvo įrengtas Pilaitės mikrorajone, Kultūros centro teritorijoje, kur buvo sukastos aštuonios nedidelės lysvelės. Pasak idėjos autorių, miesto daržo aktualumą rodo tai, kad vis daugiau bendruomenių nori įsitraukti į šią veiklą.

Daržų mieste daugėja

„Pernai turėjome antrą daržą Antakalnyje, o šiemet turime – šalia barbakano, tvenkinių parke turime naujus daržus, lysves. Bendruomenės labai aktyviai įsijungia. Jau domėjosi Žirmūnų bendruomenė ir kitos“, – sparčiai plintančią idėją auginti daržoves mieste akcentuoja Virginija Vingrienė.

Biurokratinių kliūčių įrengti sostinėje bendruomenės daržą, pasak savivaldybės atstovės, nėra. Tereikia kreiptis į miesto valdžią su prašymu.

„Esu girdėjusi kalbas, kad vis daugiau bendruomenių nori tą padaryti, ir savivaldybė tam neprieštarautų, jeigu kreiptųsi bendruomenės ar susidariusi nauja bendruomenė, ta kritinė masė, kuri atsako už savo veiksmus, už savo įrengtą daržą, už jo priežiūrą ir naudojimąsi užaugintais vaisiais. Jeigu ten užaugs ir subręs. Mes tam neprieštarautumėm ir palaikytume tą iniciatyvą“, – teigia Vilniaus m. savivaldybės Želdinių poskyrio vyr. specialistė Giedrė Čeponytė.

Susivienijimo Žali.lt atstovė įsitikinusi, kad miesto aplinką puošia ne tik išpuoselėti gėlynai. Pasak V. Vingrienės, prižiūrėtas daržas taip pat gali būti savotiškas aplinkos gražinimo principas.

„Aš, kaip žalioji, galvoju, kad tai yra gražu. Man atrodo, kad daržas yra žymiai geriau, nei apleistas šabakštynas ar suverstų šiukšlių krūva“, – apie galimybes įrengti miesto daržus didesnėse teritorijose pasakoja V. Vingrienė.