2020 gruodžio 2 d. trečiadienis, 1:29
Reklama  |  facebook

Nukirtai medį – atsodink. Ar tokios ekologinio kompensavimo praktikos reikia Lietuvai?  1

2016-03-30 13:26
„Visi dalykai, kuriuos mieste matome per langą ir įvardijame „gamta“ yra sukurti žmogaus. Žiūrėdamas iš socialinių mokslų pozicijos, manau, kad gamta yra kūryba“, – sako Jesperas Perssonas. Švedas mokslininkas, kraštovaizdžio architektas kartu su Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų (KTU SHMMF) tyrėjais dalyvauja projekte, kuriuo kuriamos ekologinio kompensavimo gairės, rašoma KTU pranešime.
nuotrauka
Mieste kertami medžiai. Svetainės Pixabay.com nuotr.


Vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Ekologinio kompensavimo suvokimas ir praktikos: miestų infrastruktūros projektai Lietuvoje ir Švedijoje“ (EnCom), bus tiriama, kaip miestų infrastruktūros projektų vystytojai supranta ekologinio kompensavimo idėją, ir kokios egzistuoja tokio kompensavimo praktikos Lietuvoje ir Švedijoje.

Pasak projekto vadovės, KTU SHMMF Viešosios politikos ir administravimo instituto tyrėjos Aistės Balžekienės, ekologinio kompensavimo idėja – paprasta: nukirtęs medį, turėtum medį ir atsodinti. Tačiau, nors Europos Sąjungoje jau daugiau nei 20 metų galioja ekologinio kompensavimo rekomendacijos, teisinis jų įgyvendinimo mechanizmas neveikia nei Lietuvoje, nei Švedijoje.

„Manau, kad žmonės per siaurai mąsto. Švedijoje tai vadiname „ekonomizmu“, t. y. visiems rūpi tik pinigai, mažai kas galvoja apie ateitį. Man geras ekologinio kompensavimo pavyzdys būtų naujo parko ar miško pasodinimas. Deja, geriausi mūsų parkai buvo pasodinti maždaug prieš 300 metų, o ekologinio kompensavimo projektai kol kas maži – apsiribojama kokio vandens telkinio iškasimu, ar keleto medžių pasodinimu“, – švedų patirtimi dalijasi Švedijos žemės ūkio universiteto mokslininkas J. Perssonas (KTU archyvo nuotr. kairėje)

Nukirtus medį „išsiperkama“ pinigais

Šiandien, pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, pavyzdžiui, nukirtus medį išmatuojamas jo kamieno skersmuo, ir į Savivaldybės aplinkos apsaugos fondą sumokama atitinkama pinigų suma. Šio fondo lėšos naudojamos apželdinimo ir kitoms aplinkos formavimo reikmėms.

„Projekto, kurį vykdome kartu su partneriais, esmė – peržiūrėti dabar galiojančią praktiką ir pateikti rekomendacijas, kaip tai galėtų būti daroma,“ – sako A. Balžekienė.

Pasak KTU tyrėjos, ekologinis kompensavimas – tai žalos kompensavimas gamtai: „Mums vis dar atrodo keista, kad reikėtų kompensuoti žalą gamtai, tarsi vis dar nesuvoktume, kad ji nukenčia nuo mūsų poveikio.“ 

Sunaikinus ekosistemą, reikia stengtis atkurti jos vertybes

J. Perssonas, pristatydamas ekologinio kompensavimo idėją, kuria domisi jau 15 metų, teigia, kad svarbiausia čia – vertybės.

„Vertybė yra tai, ką suteikia ekosistema, kuri sunaikinama: gali būti, kad ji tiesiog gražiai atrodo, arba blokuoja triukšmą, arba yra vieta, kurioje žmonės leidžia savo laisvalaikį. Todėl visų pirma, galvojant apie ekologinį kompensavimą, reikėtų savęs klausti, kas buvo sunaikinta, ir stengtis tai kompensuoti“, – sako švedų mokslininkas.

Kitaip tariant, jeigu tam, kad pastatytume prekybos centrą, reikia sunaikinti parką, kuris bendruomenei buvo ir kultūrinė vertybė, ir laisvalaikio leidimo vieta, ir tam tikrų gyvūnų gyvenamoji vieta, reikėtų kompensuoti šias vertybes, sukuriant projektą, kuris atliktų visas šias funkcijas.

Miško ekosistema. Svetainės Pixabay.com nuotr.

Sena, bet vis neįgyvendinama idėja

Pasak švedų mokslininko, kraštovaizdžio architekto, nors ekologinio kompensavimo idėja yra pakankamai nauja – Švedijos įstatymuose ji atsirado 1991-aisiais – jo pėdsakų galima atrasti ir anksčiau.

„1940–1950 m., statant hidroelektrines, buvo siekiama kompensuoti žuvininkystei, todėl buvo veisiamos žuvys. Na, o dar anksčiau, XVII a., egzistavo įstatymas, jog nukirtus vieną karaliaus medį, reikia pasodinti du“, – pasakoja J. Perssonas.

Mokslininkas teigia diskusijose su valdžios atstovais pastebintis požiūrį – daryti tik tiek, kiek liepia įstatymas ir ne daugiau – apie „gamtos kūrimo“ projektus nė nekalbama. Paprašytas įvardyti sėkmingą ekologinio kompensavimo atvejį, po ilgokos pauzės J. Perssonas atsako: „Nežinau tokio“.

Vietoj medžių – gėlės?

Prieš porą metų Kaune, tarp dviejų universitetų buvo atkurtas Studentų skveras. Jo idėja – suteikti vietai tokį vaizdą, koks matyti 1930–1935 metų nuotraukose. Idėjai įgyvendinti buvo iškirsta aštuoniolika medžių. Vietoj jų atsirado gėlynai, suoliukai.

Paklaustas, kam mieste reikalingi medžiai, J. Perssonas nusišypso: „Apie juos galėčiau kalbėti ilgai.“ Pasak jo, medžiai reikalingi mikroklimatui kurti, juose gyvena paukščiai ir vabzdžiai, jie padeda valyti orą, palaikyti požeminių vandenų balansą, gerina dirvožemį. Be to, gražiai atrodo.

Trūksta įstatyminės bazės

Ekologinis kompensavimas, pasak švedų mokslininko, efektyviausiai įgyvendinamas Vokietijoje. Ši šalis buvo ekologinio kompensavimo direktyvų Europos Sąjungoje diegimo iniciatorė. Deja, kol kas įstatymai tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje leidžia jas apeiti.

J. Perssono teigimu, sprendimo teisė, kaip kompensuoti sunaikintas gamtos vertybes, paliekama projekto vykdytojams. Pavyzdžiui, statant vėjo jėgaines, ekologinis kompensavimas vyksta tik savanoriškais pagrindais, nes nėra įstatyminės bazės, skirtos būtent šiai sričiai.

„Būtent todėl yra svarbūs tarptautiniai tyrimai, pagal juos sukauptos mokslo žinios bei pasiūlymai, kuriuos galima pritaikyti bet kurioje Europos ar pasaulio šalyje. Keista – tiek daug kalbama apie tvarumą ir ekologiją, tačiau ekologinio kompensavimo mastai yra nepastebimai maži. Turėtume vykdyti didelius projektus, kurti naują gamtą“, – mano J. Perssonas, Švedijos žemės ūkio universiteto tyrėjas.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

Marija
2016-03-30 14:50
Visiškai sutinku.Mūsų aplinkos apsaugos ministerija kepa tokius įstatymus,kad nukirtus medį ,jo nereikia atsodinti.Savivaldybės lengva ranka dalina leidimus medžiams kirsti.Vilnius vis plinka ir plinka...Gėlės vietoje medžių-absurdas.

Darni plėtra

nuotrauka
2020-10-09 11:04
Energetikos ministerija ir Visagino savivaldybė pasirašė sutartį dėl saulės jėgainės įrengimo Visagine. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas projektas yra skiriamas sušvelninti neigiamus socialinius ir ekonominius Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo padarinius Visagino, Zarasų...
nuotrauka
2020-09-17 08:15
Vyriausybė pritarė įstatymo projektų paketui, kuriuo bus sukurta aiški ir skaidri reguliacinė aplinka vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtrai. Teisės aktų projekte, kuriam dar turės pritarti Seimas, numatyta, kad jūrinio vėjo energetikos aukcionas įvyks 2023 m. Nepriklausomų ekspertų atliktas verti...
nuotrauka
2020-09-16 15:33
Vilnius sistemiškai peržvelgia naujai projektuojamų statinių parkavimo koeficientų zonas miesto centrinėse dalyse. Vilniaus miesto Taryba patvirtino projektą, inspiruotą Stoties rajono atnaujinimo Naujamiesčio ir Naujininkų teritorijose planų – siekiant čia išlaikyti nedidėjančius eismo srautus, nus...
nuotrauka
2020-09-16 12:32
Jau artimiausiu metu ant MRU Studentų namų stogų Vilniaus Didlaukio gatvėje bus sumontuotos pirmosios saulės energijos jėgainės, kurios gamins ir tieks elektros energiją čia gyvenantiems universiteto studentams.
nuotrauka
2020-09-15 08:33
Termoizoliacinę medžiagą – polistireninį putplastį arba EPS – „Ukmergės gelžbetonio“ gamykla į rinką tiekia jau 25-erius metus. Pastaruoju metu gamykla pradėjo teikti naują paslaugą: iš statybviečių surenka ir perduoda EPS atraižas, kad būtų perdirbtos ir panaudotos antrąkart. Tai dar vienas žingsni...
nuotrauka
2020-09-08 09:04
Vis didesnis poreikis ir dėmesys miesto želdynams koreguoja Vilniaus miesto savivaldybės struktūrą. Želdynų skyrius stiprinamas naujais ekspertais ir nuo rugpjūčio 10 d. įtraukiamas į Vyriausiojo miesto architekto skyriaus struktūrą. Tai leis miesto želdynus planuoti strategiškai ankstyviausioje mie...
nuotrauka
2020-09-01 10:23
5,6 mln. tonų – tokį į aplinką išmesto anglies dvideginio kiekį per visą savo veiklos istoriją nuo įkūrimo 1941-aisiais užfiksavo stogo langų ir jų priedų gamintoja – „VELUX Grupė“. Tačiau bendrovė pasiryžo net tik suskaičiuoti poveikį aplinkai, bet ir imtis radikalių pokyčių: iki šimtojo veiklos ju...
nuotrauka
2020-08-20 16:18
Į atsinaujinančią energetiką aktyviai investuojantis koncernas „Achemos grupė“ įkūrė jūrinės vėjo energetikos projektams įgyvendinti skirtą bendrovę „Smeltės vėjų jėgainės“. Jos veiklai vadovaus Paulius Petraška, vadovavimo patirtį sukaupęs kitoje koncerno bendrovėje „Renerga“, valdančiai 117,5 MW v...
nuotrauka
2020-08-12 13:55
Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo pašonėje jau keletą mėnesių zuja sunkioji technika ir dešimtys darbininkų. Praeityje kariškiams priklausiusioje 30 hektarų aviacijos gamyklos teritorijoje iki šių metų pabaigos bus sukurta modernaus pramonės parko infrastruktūra būsimiems investuotojams.
nuotrauka
2020-07-23 13:17
Vilniaus miesto savivaldybė imasi lyderystės pirmą kartą tokiu reikšmingu mastu suvienyti energytech sektoriaus žaidėjus. To rezultatas – startuojanti tvarios ir pažangios energetikos laboratorija „Intelligent Energy Lab“, kuri pirmą kartą Lietuvoje savivaldybės lygmenyje atvers kelią į atvirą platf...
nuotrauka
2020-07-17 15:02
Šiandien, liepos 17 d., įsigaliojo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių pataisos. Šie pakeitimai susiję ir su kvapų kontrolės stiprinimu.
nuotrauka
2020-07-08 10:26
„Vilniaus vandenys“ jau beveik dvejus metus dalį nuotekų dumblo, kuris susidaro išvalius nuotekas, džiovina ir panaudoja energetinių želdinių tręšimui. Per šį pusmetį bendrovė sukaupė ir išdžiovino beveik 3 tonos dumblo, kuris jau naudojamas kaip trąša.
nuotrauka
2020-07-08 09:05
Bus remiami su itin novatoriškomis technologijomis, procesais ar produktais susiję pakankamai brandūs projektai, skirti atsinaujinančiųjų išteklių energijai, energijos kaupimo technologijoms, saugiam CO2 surinkimui ir geologiniam saugojimui ar panaudojimui.
nuotrauka
2020-07-03 10:00
Pasibaigus terminui teikti paraiškas kompensacijai mažos galios (iki 10 kW) saulės jėgainėms, gaminančioms elektrą namų ūkio reikmėms, įsirengti su paskola, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gavo 941 gyventojo prašymą už beveik 3 mln. eurų.
nuotrauka
2020-06-25 16:44
Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas ir įtvirtino draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti arba naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).
nuotrauka
2020-06-18 12:49
Lietuvoje šiemet pradės veikti pirmoji nutolusi saulės jėgainė su greta įrengtais bičių aviliais. Šis Utenoje pagal tarptautines aplinkosaugininkų rekomendacijas įgyvendintas 1 megavato (MW) elektrinės projektas ne tik gamins žaliąją elektros energiją, bet ir prisidės prie bičių populiacijos bei bio...
nuotrauka
2020-06-05 13:00
Šiandien, birželio 5 d., minima Pasaulinė aplinkosaugos diena. Ta proga galime pažvelgti, koks aplinkosaugos vaidmuo mūsų šalyje ir kaip jis keitėsi per atkurtosios nepriklausomybės trisdešimtmetį. Ar idėja, kurstyta žaliųjų ir gamtos mylėtojų judėjimo laužuose, buvusi svarbia atgimimo ir kovos už l...
nuotrauka
2020-06-05 10:24
Kaune imtasi griežtesnių metodų siekiant nustatyti Girstupio upelio ir jo intako Gričiupio taršos šaltinius bei nubausti su tuo susijusius asmenis. Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, mestos papildomos pajėgos ir speciali įranga: Lietuvos geologijos tarnybos specialistai naujos kartos georada...
nuotrauka
2020-06-02 16:30
Šiuolaikinis miestas neįsivaizduojamas be medžių, krūmų, žolynų ar gėlynų, nes želdiniai mieste kuria teigiamas emocijas, suteikia pavėsį, slopina triukšmą, valo orą ir sukurią realią naudą miesto gyventojams. Kita vertus, reikia paisyti tam tikros tvarkos, siekiant sukurti jaukią ir patogią erdvę m...
nuotrauka
2020-05-19 08:59
Aplinkos ministerija skyrė Kaunui beveik 4 milijonų eurų finansavimą iš Klimato kaitos programos. Ši suma bus paskirstyta 77 mieste veikiančioms įstaigoms, kurios atitiko Valstybės skelbto konkurso kriterijus. Lėšas numatyta investuoti į aplinkai draugiškų saulės elektrinių įrengimą ant visuomeninės...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra

nuotrauka

Siūlo sprendimą, kaip paprastai atsikratyti statybinių atliekų ir kitų rakandų

Antrasis karantinas suteikė progą daugiau laiko skirti namams – išsivalyti juos nuo nereikalingų daiktų, susitvarkyti sandėliuką ar baigti užsitęsusius remonto darbus. „Ecoservice“ ekspertai...
nuotrauka

Statote namą? Tai gali praversti: kaip sumažinti šiluminių tiltelių įtaką

Statydami energiškai efektyvų namą visų pirma siekiame maksimaliai sumažinti galimus energijos nuostolius, įrengti efektyvią izoliaciją ir užtikrinti patikimą pastato sandarumą.