Gerina gyvenimo sąlygas kitų saugumo sąskaita

Vilmantas Jankūnas, VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorius sako, kad tai ne vienkartinis atvejis, o nuolat besikartojanti problema. Daugiabučių namų gyventojams avarinės kopėčios trukdo, todėl jas nupjauna ir nuima. Be to, žmonės užtaiso balkonuose esančius atsarginius išėjimus, nes nenori, kad per juos patektų pašaliniai asmenys.

Renovacijos procesuose ir taip daug problemų, o dėl gyventojų noro apsisaugoti nuo pašalinių asmenų, ne vienas rangovas susiduria dar ir su šia. Paklaustas, kaip tokią situaciją vertina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, renovacijos procesus administruojančios įmonės direktorius sako, kad atsakymai būna standartiniai: „Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, jie [kopėčios ir atsarginiai išėjimai, red. past.] turi būti.“

Aurimas Gudžiauskas, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Prevencijos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas (nuotraukoje kairėje) pritaria savo kolegoms, kurie bendrauja su rangovais: „Daugiabučių namų modernizavimas yra vykdomas pagal parengtus projektus, kuriuose turi būti aptartos visos gaisrinės saugos priemonės, taip pat ir avariniai išėjimai“.

Specialistas teigia susidūręs su šia problema. Anot jo, ne tik nupjautos priešgaisrinės kopėčios yra galvos sopulys. Atsiranda tokių gudragalvių, kurie išgriauna balkono sieną ir taip padidina kambario plotą. Tokiu atveju neįmanoma padaryti avarinių išėjimų, nes pateksi tiesiai į butą.

Tokie žmonės, pasak p. Gudžiausko, rūpinasi tik savimi, savo saugumu, savo gerove, negalvodami, kokių pasekmių tai gali turėti kaimynams, viso namo gyventojams, ištikus nelaimei.

„Kita vertus, namą administruojančios bendrovės turėtų prižiūrėti, kad taip neįvyktų. Naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybės, todėl, jei matoma, kad kaimynas nupjovė kopėčias ar vyksta kažkokie statybos darbai, galima rašyti skundą“, – sako p. Gudžiauskas.

Pasislėpti nuo ugnies galima ir balkone

A. Gudžiauskas paaiškino, kad kopėčios yra tvirtinamos namo gyventojų saugumui užtikrinti, tačiau jos ne visada yra privalomos. Jei name yra du išėjimai, dvi laiptinės, tuomet dar vienas papildomas išėjimas nėra reikalingas.

„Jeigu nėra tų kopėčių, apsunkinamas žmonių gelbėjimas iš degančių pastatų. Negalėdami pasiekti rankinėmis kopėčiomis, turime važiuoti su automobiliais, kurie turi specialias kopėčias. Aukštuose namuose ieškome alternatyvų, kaip žmogus galėtų gelbėtis nuo ugnies, jei būtų užblokuota pagrindinė laiptinė. Tam tokie išėjimai ir reikalingi“, – konstatuoja specialistas.

Be to, kaip avarinis išėjimas gali būti ir balkonas. Tačiau tik toks, kuris tęsiasi bent pusantro metro siena, kurioje nėra langų.

„Tokiu būdu žmogus gali nuo ugnies pasislėpti tiesiog stovėdamas balkone ir laukti, kol ugniagesiai jį nukels gaisrinėmis kopėčiomis“, – sakė p. Gudžiauskas.

Renovacijos pabaigą atitolina „pamiršti“ priešgaisriniai reikalavimai

Nupjautos kopėčios ar užsandarinti liukai gali turėti liūdnų pasekmių ne tik gaisro atveju, bet ir renovuojant namą.

„Jeigu projekte buvo numatyta, kad turi būti avarinis išėjimas ir kopėčios, renovacijos metu jos turi būti atstatomos“, – sakė p. Gudžiauskas, kalbėdamas apie gyventojų savavališkai nupjautas kopėčias ar užsandarintus avarinius išėjimus.

Specialistas teigia, kad dar prieš pradedant renovacijos darbus, projektą tikrina ekspertai. Jie atsižvelgia ir į priešgaisrinės saugos reikalavimus, kurie turi būti nurodyti pateiktame projekte. Gavus visus pritarimus – pradedama renovacija. Gaisrininkai į visą procesą įsijungia tik galutiniame etape – jie tikrina, ar viskas įrengta pagal projektą.

Tačiau esti atvejų, kai pabaigus renovaciją paaiškėja, jog, pavyzdžiui, neliko pagal projektą privalomų priešgaisrinių kopėčių. A. Gudžiauskas mano, kad rangovai gali gudrauti: projektas sau, namas ir jo renovacija – sau. 

„Paprastai ekspertai projektus patikrina, žiūrėdami, kad visi priešgaisrinės saugos reikalavimai būtų numatyti. Galbūt rangovai neįgyvendina to, kas buvo numatyta. Galbūt apskritai projektuose nutylima apie avarinius išėjimus. Bet tai nereiškia, kad tuos išėjimus galima panaikinti, nupjauti kopėčias“, – pabrėžia Prevencijos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas. Tokie bandymai „pamiršti“ kopėčias, atsarginius išėjimus tik atima laiko ir pareikalauja papildomų sąnaudų, nes priešgaisriniai reikalavimai privalo būti įgyvendinti. 

Iškilus problemoms ar klausimams dėl gaisrinės saugos įgyvendinimo modernizuojamame pastate, galima kreiptis į teritorinį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM padalinį. Konsultacijas gaisrinės saugos klausimais taip pat galima gauti ir tel. (8 5) 271 6880.