Incidentas institucijų nesudomino

Kaip paaiškėjo, ne vieną gyvybę galėjęs nusinešti įvykis sudomino tik Valstybinę darbo inspekciją. „Įvykio metu darbuotojai nenukentėjo, tačiau siekiant išvengti panašių atvejų ir tuo labiau – nelaimingų atsitikimų darbe, kai nukenčia darbuotojai, atliekamas išsamus įvykio aplinkybių, jo priežasčių tyrimas, po kurio su įvykiu susijusi įmonė turės parengti atitinkamas prevencijos priemones, kad panašūs atvejai nesikartotų“, – informavo VDI atstovė Audronė Guigaitė.

Nors Kalnų parke tąkart buvo sulaukta ir policijos pareigūnų, tačiau jokių sankcijų bendrovė iš policijos nesulaukė. Taip pat buvo nuspręsta nepradėti ir ikiteisminio tyrimo – nėra nusikalstamos veikos požymių.

Telefonu kalbintas STS atstovas įvykio prisiminti nenorėjo ir nuo detalesnių komentarų susilaikė. „Išsiaiškinome su Darbo inspekcija, buvo atliktas vidinis tyrimas“, – portalui Statybunaujienos.lt lakoniškai komentavo jis. Įvardinti galimų incidento priežasčių įmonės atstovas taip pat nesutiko.

Laikinos konstrukcijos nieko nedomina

Išsiaiškinti, kokie reikalavimai keliami masiniuose renginiuose naudojamoms konstrukcijoms, nuo kurių priklauso didelė dalis jo dalyvių saugumo – nelengvas uždavinys. Kaip teigia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Vida Aliukonienė, renginių metu naudojamos konstrukcijos – kilnojamas daiktas, o ne statinys.

„Pastoliai ir ekraną laikančios metalo konstrukcijos turėjo būti tinkamai parinktos (apskaičiuota jų laikymo galia, įvertinus visas konkrečioje situacijoje galimas apkrovas), pagamintos ir sumontuotos pagal gamintojo pateiktą ar projektuotojo parengtą schemą. Šie ir atsakomybės klausimai turėjo būti aptarti organizatorių ir paslaugos teikėjų sutartyje. Sutartyje gali būti numatytos įvairios sąlygos (tarp jų – ir konstrukcijų ekspertizė), kurių įsipareigoja laikytis ją pasirašiusios šalys. Derinimo su valstybės institucijomis teisės aktai nenumato, nebent įrenginiai būtų priskirtini potencialiai pavojingiems“, – teigė pašnekovė.

Leidimus masiniams renginiams išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tačiau ir ji pasitiki gera renginio organizatorių valia – jokių specialių leidimų ir projektų laikinoms konstrukcijoms miesto valdžia taip pat nereikalauja.

Tai patvirtino Gintaras Leperskas, Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento laikinasis Administracinės veiklos skyriaus vedėjas. „Konstrukcijos neturi turėti projektų ir jos nėra iš anksto derinamos derinant renginį. Konstrukcijų naudojimo saugumas yra renginio organizatorių atsakomybė, – teigė savivaldybės atstovas. – Tad už žalos atlyginimą yra atsakingas renginio organizatorius. Savivaldybė suteikia teisę organizuoti renginį, bet nevertina renginio metu naudojamos įrangos, kurią pasirenka ir savo sprendimu naudoja renginio organizatorius“.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidimo Moksleivių dainų šventės metu neįžvelgė ir baudos STS neskyrė. Nors Savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 579 eurų,

Jei renginio metu būtų sužaloti jo dalyviai, sutrikdyta jų sveikata ar patirta kitokia žala, dėl jos atlyginimo tektų nemažai pavargti ir, tikėtina, įsivelti į netrumpą teismų maratoną aiškinantis, kas iš tiesų atsakingas. Žalos atlyginimą aptariamu atveju reglamentuoja Civilinis kodeksas, kuriame visa atsakomybė tenka renginio organizatoriams. Kaip viskas klostytųsi toliau – priklausytų nuo renginio organizatorių ir paslaugos teikėjų sudarytos sutarties niuansų ir vingrybių.

Eksperto komentaras

Įvertinti galimas įvykio priežastis paprašėme ekspertų. Stambiausio Europoje pastolių ir kitų surenkamų konstrukcijų bei kopėčių gamintojo „Wilhelm Layher GmbH&Co“ atstovybės Baltijos šalyse, UAB „Layher Baltic“, direktorius Viktor Voroncov, pamatęs nuotraukas, įvardijo kelis dalykus, galėjusius nulemti didelę nelaimę.

„Pirma, matosi, kad pastolių viduje viskas surūdiję. Matyt, buvo pasirinktas nekokybiškas metalas. Neaišku, ar buvo cinkavimas. Jei buvo, tikėtina, kad atliktas prastai. Iš nekokybiško metalo pagamintos dalys neatlaikė svorio ir vietose, kur aprūdijo, tiesiog „užsilenkė“. Antras dalykas, ko gero, buvo neįvertintas balastas ant konstrukcijos – arba jo ten iš viso nebuvo, netinkamai sujungtos vertikalės. Viską įvertinus neatrodo, kad darbas būtų atliktas profesionaliai“, – aiškina V. Voroncov. Anot jo, profesionalumas šiuo atveju labai svarbus, nes toks bokštas gali nukristi ir ant žmonių minios.

Pašnekovas džiaugiasi, kad tokie įvykiai Lietuvoje visgi reti. UAB „Layher Baltic“ direktorius sako pastebintis, kad saugumo normų laikymasis Lietuvos statybų sektoriuje ir pramogų versle kol kas suprantamas skirtingai.

„Statybų sektoriuje visi dirba kaip Vokietijoje, Prancūzijoje – preciziškai laikydamiesi taisyklių, o pramogų versle kol kas laimi kaina – visi nori kuo pigiau. „Kuo pigiau“ kartais gali baigtis tragiškai“, – sako specialistas.

V. Voroncov pabrėžia, kad statant laikinas konstrukcijas renginiams reikia įvertinti daugybę dalykų, nors niekas oficialiai to ir nereikalauja. „Kas statant scenas skaičiuoja vėjo apkrovas? Turbūt niekas. Kaip žinome, Lietuvoje šią vasarą siautė ne vienas škvalas, todėl tokie dalykai yra labai svarbūs. Kiekviena masinių renginių metų naudojama konstrukcija turi būti pritaikyta indvidualiam atvejui. Variantas, kai turi daug detalių ir keliauji su jomis per renginius, nėra pats saugiausias. Pramogų verslui dar tikrai reiktų pasitempti“, – situaciją apibendrina įmonės atstovas. 

Portalo Statybunaujienos.lt skaitytojų nuotr.