2020 rugpjūčio 14 d. penktadienis, 13:39
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Paminklų mados: tai, kas vienam – visiškas „kičas“, kitam gali būti labai gražu

Birutė ŽEMAITYTĖ      2015-10-31 08:56
Kaip keičiasi drabužių, interjero ir kitos mados, taip kinta ir paminklų, kapų puošimo mados. Daugelis dar tikriausiai prisimena savotišką „didybės maniją“, kai ant artimųjų kapų buvo stengiamasi užridenti kuo didesnį akmenį, bent jau didesnį, negu kaimyno. Buvo laikotarpis, kai itin populiarūs tapo įmantrių formų, su vingiuotomis linijomis paminklai. Tačiau kokie mados vėjai bepūstų, gražūs, tvarkingi vadinamieji klasikiniai paminklai niekada neišeina iš mados.
nuotrauka
Sausio 13-osios memorialas. Architektas – M. Šaliamoras; skulptorius – S. Kuzma. M. Šaliamoro nuotr.


Minimos įmonės
Stebulė, UAB
Kaip kinta paminklų mados ir kokius paminklus bei dėl kokių priežasčių tautiečiai renkasi pastaruoju metu, kur riba tarp to, kas gražu, ir to, ką galime pavadinti rimties vietoje nederamu „kiču“, kalbamės su Lietuvos architektų sąjungos pirmininku architektu Mariumi Šaliamoru ir vienos iš grupę sostinės kapinių prižiūrinčios įmonės „Stebulė“ Rokantiškių kapinių grupės kapinių priežiūros administratoriumi Eriku Jankovskiu.

Daugėja autorinių darbų

Senesnėse kapinėse, pastebi E. Jankovskis, mirusiųjų artimieji dažniausiai renkasi vadinamuosius „ekonominės klasės“ paminklus, kuriuos tiekia vietiniai meistrai, ir atvežtus iš Kinijos. Ši tendencija ypač akivaizdi buvo per krizę ir kelerius metus po jos. Tačiau dabar ryškėja kelios naujos tendencijos.

Viena iš jų – žmonės pastebimai labiau pradėjo domėtis medžio drožyba ir kapinėse padaugėjo koplytstulpių iš ąžuolo ar kito kieto medžio. Pasak E. Jankovskio, statomi ir 2 metrų aukščio rūpintojėliai, ir kitos medžio skulptūros.

Dar viena tendencija, kurią pastebi nuolat su mirusiųjų artimaisiais bendraujantis kapinių priežiūros specialistas, pastaruoju metu atsigauna autorinių darbų paklausa.

(Dainininkės Birutės Almonaitytės-Eidukienės (1934–2004) kapavietė. Architektas M. Šaliamoras; skulptorius S. Kuzma. M. Šaliamoro nuotr.)

„Kapinėse vėl ima daugėti įdomesnių paminklų, skulptorių darbų. Tie, kurie turi daugiau pinigų, kaip ir prieš daugelį metų, vėl nori originalių darbų. Tokių paminklų pastebimai daugėja, nes žmonės mato, kad žymių skulptorių darbai, pastatyti kapinėse, pavyzdžiui, prieš 20 metų, ir šiandien atrodo gražiai ir turi savo vertę“, – sako jis.

Panašias tendencijas įžvelgia ir M. Šaliamoras. Anot architekto, žmonių, kurie nori savo artimųjų ar šeimos kapą papuošti meninę vertę turinčiu paminklu, buvo visada. Ir nors autorinius darbus, kurie yra gerokai brangesni, renkasi palyginti nedaug žmonių, pastaruoju metu kapinėse tikrai daugėja paminklų, kurie yra menininkų autoriniai darbai.

„Daug iškilių mūsų menininkų, pavyzdžiui, Stanislovas Kuzma, Chmieliauskas yra sukūrę gražių skulptūrų, kurios pastatytos kapinėse. Tikrai gražių, meninę vertę turinčių paminklų galima pamatyti Vilniaus Antakalnio, Kauno Petrašiūnų ir kitose kapinėse. Tokie kapai iš karto pastebimi, o profesionalų sukurti paminklai ilgaamžiai, – sako architektas ir priduria: – Viena iš priežasčių, dėl ko žmonės juos renkasi – menininkų darbai tapo sąlygiškai pigesni ir atsirado daugiau galinčių juos įpirkti.“

Kita vertus, pastebi pašnekovas, dažnai kartu su skulptoriais dirba ir architektai, kurie daug prisideda projektuodami antkapius, ir sukuria meninę vertę turintį kapavietės ansamblį.

„Nedėkite to akmens – man krūtinę spaus“

Nors ne vienam teko girdėti artimuosius sakant „ant mano kapo tokio didelio akmens tai jau nedėkite, nes krūtinę prispaus“, didelių, iš natūralaus akmens padarytų paminklų mada apsisukdama vis grįžta. Pavyzdžiui, sostinės Rokantiškių kapinėse yra ir labai masyvių paminklų iš natūralaus akmens, pastatytų prieš kelis dešimtmečius, ar net tarybiniais laikais, ir naujų.

„Tada akmenis vežė iš Ukrainos ir jie nebuvo labai brangūs. Bet man ir dabar kelia nuostabą, kaip juos tais laikais atgabeno ir pastatė, nes kai kurie iš jų sveria apie 2 tonas“, – stebisi kapinių priežiūros administratorius E. Jankovskis.

Pasak jo, dabar, po tam tikros pertraukos, paminklų iš natūralaus akmens paklausa vėl didėja: „Mes tokiais paminklais neprekiaujame, tačiau žmonės labai domisi galimybėmis pastatyti ant savo artimųjų kapo paminklą iš natūralaus akmens, kurio viena pusė nušlifuojama, o kita paliekama natūrali. Tačiau dabar jau nekalbama apie akmenis iš Ukrainos – norima paminklų iš lietuviškų riedulių. O tie, kuriems toks paminklas per brangus, renkasi šlifuotą akmens plokštę.“

Būna taip, kad žmonės nori padaryti gražiai ir gerai, tačiau biudžetas neleidžia. Tačiau nereikėtų stengtis žūt būt įgyvendinti savo pirminį sumanymą. „Jei per brangu, gal geriau atsisakyti skulptūrinės grupės ir apsiriboti veido bareljefu, jei gražaus didelio akmens neįperkate, galima pasirinkti kuklesnį“, – siūlo architektas M. Šaliamoras, raginantis kapinėse mažiau lenktyniauti, o įvertinus savo finansines galimybes pasirinkti ir pastatyti artimiesiems kuklesnį, bet subtilų paminklą.

(Rašytojos Jurgos Ivanauskaitės (1961–2007) kapavietė. Architektas M. Šaliamoras; skulptorius S. Kuzma. M. Šaliamoro nuotr.)

„Yra žmonių, kuriems svarbu, kad būtų brangus akmuo, bet labai taupo ir „nuplonina“ tą akmenį – iš karto matyti, kad norėta iškilmingo paminklo, bet nei skulptoriaus, nei kitų specialistų samdė. Išeina toks ekonominis prabangos variantas. Tas „ekonominis variantas“, kai paima akmenį ir suraiko kaip riekę, ir kokią tulpę su kryžium iškala, man nelabai patinka. Tie antkapiai atrodo kažkokie „kulinariniai“. Kuklumas, santūrumas visada yra gražiau, negu „kaip dievas davė“: nupjovė, nuskilo kažkur – dar pripjovė. Iš karto matyti, kad „atsitiktinis“ akmenukas stovi. Aš skatinčiau kapinėse naudoti labiau simbolines, nepriraitytas formas, nes galima pasitarus su specialistais kukliai ir labai elegantiškai suprojektuoti ir sutvarkyti artimųjų kapus“, – dalijasi mintimis M. Šaliamoras.

Mados keičiasi, tradicijos išlieka

Nereikėtų stebėtis, kad paminklų ir kapaviečių puošybos mados, kaip ir visos kitos, nuolat kinta. Joms įtakos turi ir tradicijos, ir kultūrinė aplinka, finansinės galimybės, ir tai, kaip mirusiųjų artimieji suvokia grožį.

Antai naujajame Rokantiškių kapinių kvartale yra ir paminklų – paukščių, ir angelų, ir koplytstulpių su „mūkelėm“. Yra ir modernių, ir senoviško stiliaus paminklų. O senuose kvartaluose, pastebi E. Jankovskis, prieš kelis dešimtmečius pastatytus paminklus iš vadinamosios „kroškos“ – betono, kurio paviršius padengtas natūralia granituote, arba paprastai sakant, aplipdytas granito gabalėliais ir nušlifuotas, keičia nauji. Dažniausiai taip elgiamasi tada, kai į seną šeimos kapą palaidojamas dar vienas giminaitis. Taip pat užsakomos naujos, kokybiškesnės sienelės, rombai gėlėms.

Tačiau pagrindinės Lietuvos kapinėse pastebimos tendencijos, sako M. Šaliamoras, yra dvi: „Viena – prabangesnių, skulptūrų, akmeninių paminklų, neretai uždengiant visą kapą, tradicija, kuri atkeliavo iš klasikinių civilizacijų, iš miesto kultūros, kur karaliai turėdavo sarkofagus, o aplinka prabangi, bet nereikalaujanti daug priežiūros, tradicija. Tai – brangus kapas, kur nėra žemės, o gėlės padedamos ant akmens arba įrengtas tik labai kuklus gėlynėlis. Kita tradicija, kuri greičiausiai atkeliavo iš lietuviškos pagoniškos kultūros, – gamtinė: kapas, gausiai apsodintas gėlėmis, o paminklui naudojamos lengvos savaime sunykstančios medžiagos, pavyzdžiui, medis. Tai simboliška – kryžius turi natūraliai sunykti, kaip išnyksta žmogus.“

Savotiškas šių tradicijų „vidurkis“ – kai dalis kapo puošiama želdynais, o kita dalis – akmenimis. Jei artimieji nori įrengti kapavietę solidžiai – kad reikėtų mažiau priežiūros ir atrodytų iškilmingai, renkasi variantą, kur daugiau akmens, o tie, kuriems artimesni simboliniai dalykai, gamtos filosofija – daugiau medžio ir augalų.

Madų atsiradimas ir išnykimas ar transformacija, primena architektas, susijęs ir su naudojamomis medžiagomis bei žmonių išradingumu. Tai labai akivaizdžiai atskleidžia žvakelės, kurias per Vėlines uždegame ant artimųjų kapų. Seniau jas, kad vėjas neužpūstų, dangstydavome įvairiausiais namie iš parankinių medžiagų pasigamintais gaubtais, o prieš kurį laiką jas pakeitė žvakutės stikliuose indeliuose. Taigi žvakės uždegimas mirusiojo atminimui kaip simbolis išliko, tačiau dabar jau gana keistai atrodytų ant kapo pastatyta ir uždegta tradicinė žvakė.

„Nors žvakelės kaip simbolio uždegimas apaugo pragmatizmu, šiuo pokyčiu aš asmeniškai džiaugiuosi, nes kai dega daug vėjo neužpučiamų žvakių, kapinės vakare labai gražiai atrodo“, – prisipažįsta M. Šaliamoras.

O kitomis laikinomis madomis, kurios jau traukiasi, architektas džiaugiasi. Anot jo, nors kai kuriems žmonėms dažniau atvažiuoti sutvarkyti kapą sudėtinga, ir galima suprasti žmones, kurie kapus dengė sintetine žole, tokios kapavietės primena nevykusias dekoracijas. Keistai jam atrodo ir dirbtinės gėlės, kurios mūsų kultūrai visai nebūdingos, tačiau prieš kurį laiką kone masiškai „žydėjo“ vidury žiemos ant sniego.

Buvo ir kitų „laikinų“ madų. Viena iš jų – kalti ant paminklinio akmens palaidotojo portretą, kita – klijuoti fotoportretus. „Atsiranda koks nors meistras, kuris tai pradeda daryti, ir visi vienas nuo kito „užsikrečia. Paskui ateina kita mada. Pavyzdžiui, statyti akmeninius kryžius, kurie imituoja medžio kamieną su nukirstom šakom“, – vardija architektas.


(Kęstučio Genio (1928–1996) – aktoriaus, režisieriaus ir poeto – kapavietė. Architektas M. Šaliamoras; skulptorius S. Kuzma. M. Šaliamoro nuotr.)

Plonytė riba tarp simbolio, meno ir kičo

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas prisipažįsta, kad kai kurie paminklai – pavyzdžiui, vienose garsiose kapinėse Milane esantys paminklai, kuriuose pavaizduotos meilės scenos, karvės, artojai, briedžiai, arba kitose aptiktas paminklas-pingvinas – glumina ir jį patį. Tačiau M. Šaliamoras ragina nebūti labai kritiškais vertinant keistai atrodančius paminklus, nes tai, kas mums gali atrodyti „visiškas kičas“, kitam miela ir gražu.

„Tikrai būna keistų ir net juokingų antkapių ir paminklų, bet mes nežinome mirusiojo ir jo šeimos istorijos, nežinome motyvų, kodėl buvo pasirinkti tokie simboliai. Kartais antkapis paverčiamas savotiška enciklopedija ir ant jo surašomi visi velionio žemiškieji nuopelnai. Tai taip pat nedera su filosofiniu mirties suvokimu, bet artimieji tikriausiai galvojo kitaip. Kita vertus, kartais ir liaudies meistrų skulptūros būna „ant kičo ribos“, bet po kurio laiko tie keisti objektai tampa net savotiškai įdomūs“, – dalijasi mintimis architektas apgailestaudamas, kad kartais siekiant įprasminti mirusiojo pomėgius, prarandamas saiko jausmas.

Dar vienas dalykas, kurį pastebi M. Šaliamoras, neretai rajonų kapinaitėse žvelgdamas į paminklą žinai, kur jį statant dirbo velionio artimieji: jei kokiame nors servise ar mašinų traktorių stotyje (MTS), tai tvorelė bus sukurpta iš dantračių, jei darbas susijęs su laivais – suvirinta iš grandinių.

„Ką turėjo, iš to ir kalė žmonės, virino ir kryžius, ir tvoreles. Atrodo, jie visai negalvojo, kaip atrodys visuma, svarbu, kad būtų tie „privalomi atributai“, – apgailestauja jis.

Vis dėlto, pastebi M. Šaliamoras, tokie „persūdymai“ būdingi ne tik Lietuvai. O kukliausios kapinės protestantų, liuteronų, nes jie daugiau dėmesio skiria mirties kaip reiškinio filosofinei prasmei: „Pavyzdžiui, amerikiečių kapinės kuklios, estų – ramios, o Graikų ortodoksų vienuoliai mirusiųjų vardų, išskyrus šventuosius, nerašo. Kiti bevardžiai guli, tarsi pabrėžiant, kad kūnas jokios vertės neturi, vertę turi kiti dalykai.“

Pasak pašnekovo, taip skirtinguose pagarbos velioniui išraiškos būduose atsispindi vertybiniai, kultūriniai tautų skirtumai. Kartu tai ir asmens saviraiškos, jausmų išreiškimo būdas, todėl nereikia smerkti, kad kiekvienas daro taip, kaip širdis liepia, nes kapas ir turėtų atspindėti šeimos tradicijas arba jos ir tame kape palaidotojo vertybes.

„Savaime suprantama, kad lankydami artimųjų kapus pasmalsaujame, kaip atrodo gretimi kapai, ir kai kada pasakome, kad tas ar anas „nelabai skoningas“. Bet tai yra mūsų kultūros dalis. Vilnius yra barokinis, mes tokie lyg ir šiaurės pietiečiai, ir nereikia to gėdintis, bet reikia puoselėti keliant į aukštesnę kokybę, – ragina architektas M. Šaliamoras ir priduria: – Man tai patinka lietuviškos kapinės – jos savitos, gražios ir įdomios.“
 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra

nuotrauka
2020-08-12 13:55
Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo pašonėje jau keletą mėnesių zuja sunkioji technika ir dešimtys darbininkų. Praeityje kariškiams priklausiusioje 30 hektarų aviacijos gamyklos teritorijoje iki šių metų pabaigos bus sukurta modernaus pramonės parko infrastruktūra būsimiems investuotojams.
nuotrauka
2020-07-23 13:17
Vilniaus miesto savivaldybė imasi lyderystės pirmą kartą tokiu reikšmingu mastu suvienyti energytech sektoriaus žaidėjus. To rezultatas – startuojanti tvarios ir pažangios energetikos laboratorija „Intelligent Energy Lab“, kuri pirmą kartą Lietuvoje savivaldybės lygmenyje atvers kelią į atvirą platf...
nuotrauka
2020-07-17 15:02
Šiandien, liepos 17 d., įsigaliojo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių pataisos. Šie pakeitimai susiję ir su kvapų kontrolės stiprinimu.
nuotrauka
2020-07-08 10:26
„Vilniaus vandenys“ jau beveik dvejus metus dalį nuotekų dumblo, kuris susidaro išvalius nuotekas, džiovina ir panaudoja energetinių želdinių tręšimui. Per šį pusmetį bendrovė sukaupė ir išdžiovino beveik 3 tonos dumblo, kuris jau naudojamas kaip trąša.
nuotrauka
2020-07-08 09:05
Bus remiami su itin novatoriškomis technologijomis, procesais ar produktais susiję pakankamai brandūs projektai, skirti atsinaujinančiųjų išteklių energijai, energijos kaupimo technologijoms, saugiam CO2 surinkimui ir geologiniam saugojimui ar panaudojimui.
nuotrauka
2020-07-03 10:00
Pasibaigus terminui teikti paraiškas kompensacijai mažos galios (iki 10 kW) saulės jėgainėms, gaminančioms elektrą namų ūkio reikmėms, įsirengti su paskola, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gavo 941 gyventojo prašymą už beveik 3 mln. eurų.
nuotrauka
2020-06-25 16:44
Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas ir įtvirtino draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti arba naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).
nuotrauka
2020-06-18 12:49
Lietuvoje šiemet pradės veikti pirmoji nutolusi saulės jėgainė su greta įrengtais bičių aviliais. Šis Utenoje pagal tarptautines aplinkosaugininkų rekomendacijas įgyvendintas 1 megavato (MW) elektrinės projektas ne tik gamins žaliąją elektros energiją, bet ir prisidės prie bičių populiacijos bei bio...
nuotrauka
2020-06-05 13:00
Šiandien, birželio 5 d., minima Pasaulinė aplinkosaugos diena. Ta proga galime pažvelgti, koks aplinkosaugos vaidmuo mūsų šalyje ir kaip jis keitėsi per atkurtosios nepriklausomybės trisdešimtmetį. Ar idėja, kurstyta žaliųjų ir gamtos mylėtojų judėjimo laužuose, buvusi svarbia atgimimo ir kovos už l...
nuotrauka
2020-06-05 10:24
Kaune imtasi griežtesnių metodų siekiant nustatyti Girstupio upelio ir jo intako Gričiupio taršos šaltinius bei nubausti su tuo susijusius asmenis. Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, mestos papildomos pajėgos ir speciali įranga: Lietuvos geologijos tarnybos specialistai naujos kartos georada...
nuotrauka
2020-06-02 16:30
Šiuolaikinis miestas neįsivaizduojamas be medžių, krūmų, žolynų ar gėlynų, nes želdiniai mieste kuria teigiamas emocijas, suteikia pavėsį, slopina triukšmą, valo orą ir sukurią realią naudą miesto gyventojams. Kita vertus, reikia paisyti tam tikros tvarkos, siekiant sukurti jaukią ir patogią erdvę m...
nuotrauka
2020-05-19 08:59
Aplinkos ministerija skyrė Kaunui beveik 4 milijonų eurų finansavimą iš Klimato kaitos programos. Ši suma bus paskirstyta 77 mieste veikiančioms įstaigoms, kurios atitiko Valstybės skelbto konkurso kriterijus. Lėšas numatyta investuoti į aplinkai draugiškų saulės elektrinių įrengimą ant visuomeninės...
nuotrauka
2020-05-07 13:51
Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos skyrė daugiau kaip 10 mln. eurų subsidijas atsinaujinantiems energijos ištekliams (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir kt.) panaudoti visuomeniniuose ir įvairių socialinių grupių asmenims skirtuose gyvenamuosiuose pastatuose. Ši suma paski...
nuotrauka
2020-05-04 10:52
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, siekdama tapti efektyvesne, lankstesne, inovatyvius sprendimus taikančia valstybės institucija, startuoja su veiklos žalinimo iniciatyva. Institucijos ir jos darbuotojų pavyzdžiu bus siekiama darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo – neigiamo poveikio apli...
nuotrauka
2020-04-29 08:53
Aplinkos ministerija, siekdama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir COVID-19 pandemijos ekonominius padarinius, sudarys lankstesnes sąlygas gyventojams įsigyti saulės elektrines.
nuotrauka
2020-04-21 13:44
Europos Sąjunga puikiai supranta, kad norint, jog gamintojai pereitų prie gamtą labiau tausojančių technologijų ar produktų, būtina ne vien juos spausti teisinėmis priemonėmis ar šviesti vartotojus. Būtina skatinti ir skiriant dideles investicijas į priemones, užtikrinančias žiedinės ekonomikos, tva...
nuotrauka
2020-04-21 10:01
Praeitą savaitę Aplinkos ministerija paskelbė skyrusi finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti. Tarp gavusių finansavimą – AB „Šiaulių energija“ projektas „Saulės fotovoltinės jėgain...
nuotrauka
2020-04-20 09:20
Aplinkos ministerija skirs kompensacines išmokas individualių gyvenamųjų namų savininkams, keičiantiems iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais.
nuotrauka
2020-04-17 08:48
Aplinkos ministerija skyrė finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti.
nuotrauka
2020-04-14 07:18
Bendrovė „Ignitis gamyba“ Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) pradeda įgyvendinti eksperimentinės ant vandens plūduriuojančios saulės jėgainės įrengimo pirkimą. Balandžio 9 d. buvo paskelbtas pirkimo konkursas dėl 60 kW plūduriuojančios saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...