Tvarkant namus – nepamiršti ir kiemo

Kaip pastebi atliekų tvarkytojai, gyventojai intensyviausiai namus tvarkosi rudenį arba pavasarį. Tuomet atliekami ir baigiami remonto darbai, atnaujinamas interjeras, tvarkomi sandėliukai bei rūsiai. Būtent tuomet pastebima ir daugiausia ne vietoje – kieme ar prie komunalinių atliekų konteinerių – paliktų remonto atliekų, nebereikalingų baldų. Šalia jų savo vietą atranda ir nebereikalingi įrankiai, buities prietaisai, nebedėvimi drabužiai ar suplyšę batai.

„Stambiosios, savavališkai ne vietoje paliktos atliekos teršia aplinką ir bjauroja kiemų vaizdą. Skaičiuojame, kad per metus sostinėje iš viso surenkame apie 5600 tonų stambiųjų atliekų, 86 proc. jų aptinkame tiesiog kiemuose. Labiausiai šiuos skaičius išpučia po remonto likusios statybinės medžiagos, baldai – jų gyventojai išmeta daugiausia“, – „Ecoservice“ pranešime cituojamas Vitalij Andrejev, bendrovės projektų vadovas.
 
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad tokias atliekas ne vietoje išmetantys gyventojai gali ne tik supykdyti kaimynus, bet ir rizikuoja užsitraukti pinigines baudas. Šios gali siekti net iki 600 eurų ir gerokai patuštinti piniginę.

„Tam, kad kiemai būtų švarūs ir tvarkingi turėtume stengtis visi kartu. Kviečiame gyventojus atliekomis pasirūpinti tinkamai – pagal nustatytas taisykles yra net keletas skirtingų variantų, tad kiekvienas tikrai gali pasirinkti sau patogiausią ir priimtiniausią. Taip pat raginame papasakoti apie egzistuojančias galimybes tiems, kurie jų galbūt dar nežino“, – dėsto V. Andrejev.

Kur dėti stambiąsias atliekas: trys variantai

Stambiųjų atliekų atsikratyti norintys gyventojai tai gali padaryti trimis būdais: išvežti jas į didelių gabaritų atliekų aikšteles, atliekų vežėjų rūšiavimo bazes arba tiesiog išsikviesti vežėjus į namus.

„Pasirinkus pastarąjį variantą, sutartu laiku atvykę specialistai gali išvežti senus baldus, medinius langus, lentas, tekstilės atliekas, kilimus, buitinę techniką ar netgi panaudotas padangas bei dviračius. Kitaip tariant – kone viską, kas liko po remonto darbų ar generalinio namų tvarkymo. Tokiu būdu gyventojams padedame išlaikyti švarią bei tvarkingą aplinką ir sutaupyti laiko“, – sako V. Andrejev.

Tie gyventojai, kurie atliekomis nusprendžia pasirūpinti savarankiškai, jas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo (priėmimo) aikšteles. Šiuo metu visoje Lietuvoje jų veikia net 95 – kiekvienoje apskrityje bent po keletą. Vien Vilniaus apskrityje tokių aikštelių yra 19.

Į aikšteles gyventojai gali pristatyti nebereikalingus baldus, tekstilės gaminius, buitinę techniką, lengvųjų automobilių padangas, statybines medžiagas. Taip pat priimamos buityje susidarančios pavojingos atliekos: naudojimui netinkami buitinės chemijos gaminiai, dažai, lengvųjų automobilių akumuliatoriai, tepalai, skiedikliai.