Kaip praneša Kauno apylinės teismas, nustatyta, kad 2018 m. birželio 14 d., apie 14.45 val., R. B. vadovaujamos brigados nariui – nukentėjusiajam, pasilipus ant kopėčių, atremiant jas į gretimai esančio, su neatjungtos 10 kv įtampos narvelio Nr. 29 L-400 išorinę sieną, taip priartėjus mažesniu kaip 0,6 m atstumu prie 10 kv įtampą turinčių dalių ir valant narvelio Nr. 28 L-200 vidų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, jis turėjo kontaktą su arčiausiai jo darbo vietos esančia ir įtampą turinčia srovine dalimi – pereinamuoju izoliatoriumi, kuris įtaisytas virš narvelio 29 L-400. Nukentėjusysis nukrito nuo kopėčių ir galva trenkėsi į betoninę transformatoriaus aikštelę, taip patyrė II ir III laipsnio nudegimus įvairiose kūno vietose – 8 proc. kūno ploto, bei kitus sužalojimus. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas, kaip pranešama, įvertinęs byloje esančius įrodymus pripažino, kad kaltinamasis R. B., būdamas darbų vadovu, nevertino rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai keičiantis darbų vykdymo sąlygoms objekte ir nekontroliavo, kaip darbuotojai vykdo jiems pavestus darbus. Jis nesiėmė jokių veiksmų: pasikeitus darbo sąlygoms nei nurodyme, nei kitame darbo dokumente, nenumatė saugių darbų atlikimo būdų, t. y., neužtikrino, kad dirbdamas darbuotojas nepriartėtų nesaugiu atstumu prie elektros įtampą turinčių dalių. Taip pat nenumatė ir tinkamų naudoti darbo priemonių. Be to, neparinko tinkamų patekimo į darbo vietas aukštyje priemonių bei nenustatė saugių darbų atlikimo technologinių būdų, nei nurodyme, nei darbų atlikimo technologinėje kortoje, nenumatė jokių darbo priemonių, kurios apsaugotų darbuotoją nuo elektros srovės kontakto (tokių kaip izoliaciniai skydai, širmos ir pan.)., taip pat nenumatė jų panaudojimo, dėl to pakankamai neapsaugojo nukentėjusiojo darbo vietos kolektyvinėmis saugos priemonėmis, neaprūpino darbuotojo tinkamomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, nenumatė jokių paaukštinimo priemonių, saugių jų panaudojimo būdų, todėl jo vadovaujami darbuotojai savo nuožiūra turėjo naudoti šiuo atveju netinkamas paaukštinimo priemones – kopėčias, kurios dėl savo aukščio buvo nesaugios, jas darbuotojai naudoti galėjo tik iš tos pusės, kur buvo pajungta įtampa, rašoma Teismo pranešime.

R. B. kaltės nepripažino, duodamas parodymus nurodė, kad, jo nuomone, už šį nelaimingą atsitikimą yra atsakingas ne jis, bet darbų vykdytojas arba pats nukentėjusysis. Teismas konstatavo, jog yra visiškai įrodyta, kad šio nelaimingo atsitikimo darbe būtina sąlyga ir pagrindine priežastimi buvo įmonės darbų vadovo R. B. veiksmai.

Teismas patvirtino nukentėjusiųjų ir civilinio atsakovo (įmonės) sudarytą taikos sutartį ir civilinį procesą dėl ieškinių nutraukė.

Proceso dalyviai nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali apskųsti Kauno apygardos teismui.