2020 rugsėjo 23 d. trečiadienis, 10:00
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Pastatų energetikos ekspertas G. Šiupšinskas: „Geriausia energija yra sutaupyta energija“

2020-09-08 10:31
Ar taupote energiją, vandenį kavai šildydami ant dujinės viryklės, o ne elektriniu arbatiniu? O galbūt jau renkate parašus savo daugiabučio renovacijai, nepaisydami nemažų išlaidų?
nuotrauka
Vilnius Tech Aplinkos inžinerijos fakulteto docentas Giedrius Šiupšinskas. Vilnius Tech nuotr.


Minimos įmonės
Vilnius Tech Aplinkos inžinerijos fakultetas,
„Žmonės turi įgyti gebėjimą sutaupyti energijos, neprarasdami paslaugos kokybės, o kartais ją ir pagerindami“, – sako pranešime cituojamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Aplinkos inžinerijos fakulteto docentas Giedrius Šiupšinskas. Pastatų energetikos srityje besispecializuojantis pašnekovas neabejoja, kad būtent mūsų įpročių, nuostatų keitimas kartu su įsiklausymu į specialistų balsą bei aiškia valstybės strategija turės daugiausiai teigiamos įtakos žaliosios energetikos vystymuisi šalyje.

Kodėl pastatai ir jų energetika yra svarbūs? Kodėl apie tai vertėtų nuolat kalbėti?

Kai kalbama, rašoma apie pastatų energinį efektyvumą, labai dažnai teigiama, kad pastatai, bent jau Europos mastu, suvartoja apie 40 procentų galutinės energijos – tai yra didelis kiekis. Visuomet įvardijama, kad pastatų sektorius turi labai didelį potencialą taupyti energiją. Kita vertus, didžiąją laiko dalį mes praleidžiame pastatuose, todėl jie yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis. Pastatų pagrindinė paskirtis – kad mums būtų gera gyventi, t. y. kad mes juose galėtume turėti pageidaujamas mikroklimato sąlygas. Kiekvienas žmogus yra individualus, tad optimalias mikroklimato sąlygas suprantame įvairiai: vienam šalta, kai namuose 24 laipsniai šilumos, kitam karšta, kai temperatūra siekia tik 18 laipsnių. Pastatai (juose esančios inžinerinės sistemos) turi gebėti prisitaikyti prie žmonių poreikių, jie turi užtikrinti šią pagrindinę paslaugą, kuri dažnai yra užmirštama.

Jeigu pasižiūrėtume Lietuvos atvejį, daugelis gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų neatitinka šio pagrindinio kriterijaus, neužtikrina norimų sąlygų: vienuose nėra vėdinimo, kituose nėra temperatūros reguliavimo sistemų, todėl, ypač daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojams, dažnai būna per karšta, per šalta, per trošku, per drėgna, per sausa ir pan.

Kokios pastatų energetikos pasaulinės tendencijos vyrauja? Ar ir čia, kaip daugelyje sričių, jau ryški žalioji kryptis?

Dabartinė pasaulinė tendencija – kad statydami, eksploatuodami ir netgi griaudami pastatus darytume kiek įmanoma mažiau žalos gamtai. Siekiama naudoti perdirbamas arba pažangesnes, mažiau teršiančias medžiagas, kurių gamybos metu į aplinką išskiriama mažiau CO2. Žinoma, ir medžiagoms perdirbti reikia energijos. Jos reikia ir statybos, ir eksploatavimo, ir griovimo metu. Procesas, kai pastatas yra analizuojamas įvairiais pjūviais per visą jo gyvavimo laikotarpį (nuo statybos iki nugriovimo), vadinamas gyvavimo ciklo vertinimu arba analize. Mes žiūrime į visą pastatą kaip į bendrą sistemą. Juk galime pastatyti pastatą, kuriam energijos nereikės: storu sluoksniu izoliuoti sienas, įrengti brangiausias inžinerines, energines sistemas, kurios naudosis ir kaups atsinaujinančią energiją, tačiau vien statybinių medžiagų, inžinerinių sistemų pagaminimas pareikalaus daug energijos. Kitas variantas, kai pastatui reikia šiek tiek daugiau energijos, kuri gaunama iš atsinaujinančių šaltinių (elektra iš saulės elementų, biokuras ir pan.), bet siekiama mažiau naudoti šiluminės izoliacijos sienoms šiltinti, nedėti sudėtingų sandarių langų ir pan. Tendencija yra surasti balansą tarp eksploatavimo energijos sąnaudų ir energijos sąnaudų, reikalingų pastatui pastatyti.

Skaičiavimai rodo, kad mūsų klimato zonoje per pastato gyvavimo ciklą daugiausia energijos suvartojame jo eksploatavimo metu, o čia ypač svarbios inžinerinės sistemos. Kalbant apie gyvenamuosius pastatus, šiuo metu statomuose pastatuose įrengiamos sistemos, kurių senuosiuose pastatuose nėra. Dabartiniuose pastatuose įrengiama vėdinimo sistema, o senuosiuose vėdinamės atsidarę langus. Dabartiniai nauji namai yra sandarūs, patiria mažus šilumos nuostolius, tad šilumos reikia net keletą kartų mažiau, o tam, kad juose būtų pakankamai oro, įrengiamos mechaninės vėdinimo sistemos. Šios naujos sistemos verčia žmogų mokytis su jomis gyventi: reguliuoti temperatūrą, įjungti ir išjungti vėdinimo sistemą. Tai yra tam tikri įgūdžiai, kuriuos reikia susiformuoti per tam tikrą laiką. Reikia žmones šviesti, kad jie įprastų taupyti energiją, tuo pačiu – ir iškastinį kurą. Dažniausiai sakoma taip: geriausia energija yra sutaupyta energija.

Kaip Lietuva atrodo pasauliniame kontekste? Kiek pas mus gajos žaliosios energetikos tendencijos?

Nuo minėtųjų tendencijų Lietuva neatsilieka, bent jau kalbant apie naujuosius pastatus. Lietuvoje statomi pastatai yra sertifikuojami pagal pasaulinius standartus, o tai reiškia, kad jie, jų sistemos atitinka tam tikrus ne tik lietuviškus, bet ir tarptautinius reikalavimus. Tai suteikia pridėtinės vertės, o pastatų šeimininkams – mažesnes eksploatavimo sąnaudas.

Per pastaruosius penkerius metus šilumos kaina nukrito, nes šilumos tinklai perėjo prie biokuro, atsinaujinančio ištekliaus, ir ne už kalnų ta diena, kai mes beveik apie 90 procentų šilumos pasigaminsime iš atsinaujinančių išteklių. Kai kurie Lietuvos miestai arba miesteliai bent jau šilumos požiūriu yra žali. Nors pro kaminą rūksta dūmai, tačiau formaliai biokuras yra atsinaujinantis išteklius. Toks šuolis įvyko labai greitai, mes per trumpą laiką perėjome prie biokurą deginančių katilinių vietoje deginančių dujas – atsinaujinanti energetika ateina, Europos Sąjungos reikalavimus įvykdėme netgi su kaupu. Lietuvos planai – 2050 metais visą elektrą pagaminti savo šalyje iš atsinaujinančių šaltinių. Taip pat ir su šiluma. Deja, su dabartine infrastruktūra mes tokių tikslų nepasieksime – reikalingi pokyčiai. Didžiojoje energetikoje investicijos reikalauja planavimo, supratimo ir tai yra ilgalaikiai sprendimai – reikalingi specialistai, kurie galėtų patarti sprendimus priimantiems žmonėms. Pastatų energetikos katedra tokius žmones ruošia jau beveik 60 metų.

Taigi, šalies progresas iš dalies priklauso ir nuo mūsų universitete rengiamų specialistų?

Tiesa, ir jie svarbūs ne tik kalbant apie plačiąją energetiką, bet ir apie pastatus. Pastatai, kuriuose įrengiamos naujos sistemos, reikalauja gebėjimo jas suprojektuoti, tobulinti, įrengti ir prižiūrėti – tam taip pat reikia kvalifikuotų specialistų. Jeigu sovietiniais laikais pastatai buvo rengiami pagal vieną standartą, dabar sprendimų gali būti daug, jie gali būti įvairūs, ir tam reikia turėti gebėjimų bei žinių. Mes ruošiame tokius specialistus, kurie susipažįsta su naujausiomis pastatų sistemomis, išmoksta ieškoti geriausių sprendimų.

Paprastai inžinerinės sistemos kiek nuvertinamos, nes yra nematomos. Jų svarbą suprantame tik tada, kai kažkas sugenda. Taigi, sistemų veikimo supratimas, gebėjimas užsakovui pasakyti jų privalumus ir trūkumus bei pasiūlyti geriausią sprendimą yra labai svarbu. Dar reiktų prisiminti posakį, kad, norint turėti ir pigų, ir gerą daiktą, teks įsigyti du. Kitaip tariant, pigiausias spendimas nėra pats geriausias, o optimalaus spendimo paieška yra sudėtinga. Kartais brangesnis sprendimas per kelerių metų laikotarpį gali sutaupyti 10–20 proc. energijos ir taip atsipirkti.

Daugeliu atvejų žaliosios energetikos sprendimai yra brangūs. Taip yra todėl, kad energijos poreikis dažnai su žalios energijos gamyba nesutampa. Pavyzdžiui, saulės elektrinė gamina elektrą, kai saulė šviečia, bet juk elektros mums reikia ir naktį. Tai brangina sprendimus, nes reikia ieškoti, kur energiją padėti, kur ją akumuliuoti, iškyla vietos ir inžinerinių sprendimų klausimai ir t. t. Daugelis šalių su tuo susiduria. Danai seniai nusprendė, kad plėtos žaliąją energetiką, ir dabar pas juos vėjas gamina apie 40 proc. metinio elektros poreikio. Kuo didesnė dalis atsinaujinančių išteklių yra mūsų energijos balanse, tuo daugiau iššūkių mes patiriame.

Kokias pastatų energetikos srities problemas Lietuvoje turėtume spręsti?

Lietuvoje didžioji dalis pastatų yra seni, statyti iki 1993 metų. Per metus, esant didžiausiam ekonomikos augimui, Lietuvoje būdavo papildomai pastatoma tik 1–2 procentai naujų pastatų. Visi kiti pastatai yra seni ir su jais reikia gyventi, juos modernizuoti. Deja, daugelis daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų nemano, kad turi pasirūpinti savo privačiais būstais, o siekia tai perkelti valstybei. Jeigu jūs turite automobilį, puikiai žinote, kad, nuvažiavus tam tikrą kilometrų skaičių, tepalus reikia keisti. Analogiškai ir su pastatais – jie taip pat dėvisi ir tam tikras jų dalis reikia atnaujinti. Kai keičia tepalus, niekas neskaičiuoja, per kiek laiko tai atsipirks, o pastatų renovacija, daugelio požiūriu, būtinai turi atsipirkti. Tiesiog reikia suprasti, kad, jei gyveni, turi išlaidų, ir nebūtinai visos jos turi atsipirkti. Nors ir turime tokių problemų, mažai specialistų apie tai šneka, arba kalba tie žmonės, kurie ne iki galo supranta situaciją, ją nušviečia neteisingai.

Kitas dalykas yra viešosios paskirties pastatai, kurie priklauso savivaldybėms: mokyklos, darželiai, ligoninės ir pan. Mažai kas kalba apie jų vėdinimo klausimą, nors bent jau didžiuosiuose miestuose mokyklos yra perkrautos, 20–30 proc. viršijami projektiniai pajėgumai, o vėdinimo sistemų nėra. Beveik nėra jokių rimtų tyrimų, kokią įtaką tai turi moksleivių sveikatai. Bėda ta, kad tokios vėdinimo sistemos netaupo energijos, tad daugelis nenori jų turėti. Visgi, tikėtina, kad mokyklose atsiradus mechaninėms vėdinimo sistemoms, sumažėtų teršalų koncentracija klasėse, todėl gerokai sumažėtų moksleivių apsilankymų poliklinikose – taip valstybiniu mastu būtų sutaupoma pinigų. Juk sveikata kainuoja, ir mes už tai daug mokame.

Kaip manote, kuria kryptimi toliau turėtų vystytis pastatų energetikos sritis?

Pasaulinė statistika rodo, kad kiekvienais metais energijos poreikis auga – ne veltui dažnai esame vadinami vartotojų visuomene. Turime sutaupyti energijos jos nevartodami: tai sietina su mūsų įpročiais, kuriuos galime keisti netgi labai mažais žingsneliais. Sakykime, jei norime pasidaryti kavos, dažniausiai įjungiame elektrinį arbatinuką. Visgi, jei pagalvotume, kiek pastangų, kuro reikia, kad tą elektrą pasigamintume, kad ji patektų į mūsų pastatą, kokie yra nuostoliai, o mes tą brangią elektrą išnaudojame tiesiog vandeniui pašildyti, galbūt norėtume ieškoti alternatyvaus sprendimo. Juk vandens šildymas ant dujinės viryklės, o ne elektriniu virduliu, leistų sutaupyti energijos. Žmonės turi gebėti sutaupyti energijos, neprarasdami paslaugos kokybės, o kartais ją ir pagerindami. Taigi, grįžtu prie tos pačios tezės: geriausia energija yra sutaupyta energija. Tai reikalauja mažiausiai pastangų ir yra vienas iš pigiausių būdų, nuo kurio turėtume ir pradėti. 

Šaltinis – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Vilnius Tech)

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Inžinerinės sistemos

nuotrauka
2020-08-28 11:44
Vasarą, gulėdami ant lieptelio prie ežero, turbūt daugelis pasvajoja apie tai, kaip būtų galima vasaros šilumą ir energiją išsaugoti žiemos šildymo laikotarpiui. Pasak KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) dėstytojo dr. Artūro Barono, toks uždavinys išsprendžiamas tiek teoriškai, tiek praktiš...
nuotrauka
2020-03-31 10:51
Mokslininkai jau seniai yra įrodę, kad biurų pastatuose, kurie vėdinami prasčiau, žmonės serga dažniau. Tas pats galioja ir namams bei butams. Šiandieninės pandemijos akivaizdoje, siekiant likti sveikiems bei nesukelti pavojaus kitiems, norime paraginti daugiau dėmesio skirti patalpų vėdinimui ir at...
nuotrauka
2019-11-29 10:39
Tauragės savivaldybėje už 900 tūkst. eurų atnaujintas gatvių apšvietimas. „Enefit“ per 4 mėnesius pakeitė daugiau kaip 3,5 tūkst. gatvės šviestuvų mieste ir jo apylinkėse. Įdiegti nauji išmanūs LED gatvės šviestuvai, palyginti su iki tol naudotais šviestuvais, elektros energijos sunaudoja du kartus...
nuotrauka
2019-11-29 09:02
Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) šilumos gamybos objektuose užsienio ekspertai užbaigė dūmų automatinių monitoringo sistemų (AMS) bandymus. Bandymai parodė, kaip rašoma pranešime, jog bendrovės AMS veikia stabiliai ir yra parengtos operatyviai reaguoti į dūmų emisijų pokyčius.
nuotrauka
2019-11-15 10:22
Neretai to paties pastato gyventojai skundžiasi, jog vieni gyvena pernelyg karštai ir priversti atverti langus, o kitų butuose pernelyg vėsu. AB „Panevėžio energija“ teigia, kad tai daugelio senos statybos daugiabučių namų problema, jos priežastis – seni, neturintys šiuolaikinių šilumos reguliavimo ...
nuotrauka
2019-11-11 11:23
Saulės kontrolės sistemos yra ne tik funkcionali, bet ir estetiška priemonė pastatų dizainui ir architektūrai kurti. Naudojant šias sistemas, galima reguliuoti vidaus mikroklimatą, temperatūrą, šviesos srautą. Saulės kontrolės sistemos, priešingai nei lauko žaliuzės, yra modernus sprendimas, leidžia...
nuotrauka
2019-10-24 11:12
Ignas Rėksnys – vilnietis verslininkas, jau daugiau kaip 20 metų parduodantis interjero sprendimus. Tiesa, jis ir savo paties namams kurti skyrė ypatingai daug dėmesio, tad posakis „batsiuvys be batų“ jam negalioja.
nuotrauka
2019-10-03 13:17
Po ypač šiltos vasaros į Lietuvą sugrįžo vėsūs, rudeniški orai, tačiau tokius karščius veikiausiai galėsime pamiršti tik iki kito šiltojo sezono. Mokslininkai tikina, kad alinančios karščio bangos kasmet dažnės. Tad tikėtina, kad dėl besikeičiančio klimato vis daugiau žmonių namuose įsirengs vėsinim...
nuotrauka
2019-09-26 13:28
Šilumos tiekimo įmonės nuolat cirkuliuoja karštą tinklų vandenį iki pastato įvado, nes šilumos punkte visus metus ruošiamas buitinis karštas vanduo. Jeigu pastato vidaus šildymo sistema paruošta, paleisti šildymą paprasta – tereikia atsukti keletą sklendžių, fiksuoti prietaisų parodymus. Tą turi atl...
nuotrauka
2019-05-22 13:03
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi vartotojo ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ginčą dėl teikiamų apmokėti sąskaitų, pasisakė, kad pastatas laikomas atjungtu nuo centralizuoto šildymo sistemos tik surašius statybos užbaigimo aktą ir iki to momento pagrįstai reik...
nuotrauka
2019-05-20 11:47
Danų įmonė JKF POLSKA jau daugiau nei 60 metų nuosekliai didina savo indėlį į geresnės aplinkos kūrimą visame pasaulyje. Iš galvanizuoto metalo lakštų ir nerūdijančio plieno filtrus, separatorius, pneumotransporto ortakius bei vakuuminio ištraukimo sistemas gaminanti bendrovė savo produktus pristato...
nuotrauka
2019-04-15 13:52
Siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų, Energetikos ministerija pasirašė susitarimą su įmone „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl priemonių, kurios padės taupyti energiją, įgyvendinimo.
nuotrauka
2019-04-01 07:29
Viena didžiausių Šiaulių regiono pramonės įmonių – vėdinimo sistemos įrangos gamintoja „Salda“ – tęsia 2017 metais pradėtą verslo modelio transformaciją ir atsisako mažmeninės prekybos veiklos. Nuo šiol Lietuvos klientai „Saldos“ gaminius galės įsigyti pas prekybos partnerius.
nuotrauka
2019-01-16 07:35
Pramonės plėtra, miestų augimas ir gyventojų tankumo didėjimas ne tik liudija žmonijos pažangą, bet ir kelia nemažai iššūkių. Viena iš nepageidaujamų žmogaus veiklos pasekmių – tarša kvapais. Deja, dauguma kvapų šalinimo ar dezinfekcijos sprendimų ne tik daug kainuoja, bet daro žalą aplinkai. UAB „A...
nuotrauka
2018-12-13 13:12
Žiemą naujakurių galvosūkiu tampa drėgmės lygis namuose ir namų vėdinimas. Vieni jų kaip tik šiuo metu planuoja užbaigti vidaus apdailą, kiti, jau įsikūrę, po vėsesnės nakties rytą pasitinka aprasojusiais ar net iš vidaus apšalusiais langais. Ką gi daryti, ar tikrai palikti pravirus langus – geriaus...
nuotrauka
2018-10-17 15:56
Lietuvą ištiko paradoksas. Modernizuoti daugiabučiai namai tapo kur kas šiltesni, sąskaitos už šildymą sumažėjo, tačiau butuose tapo drėgna, ėmė veistis pelėsis. Modernizavimas, turėjęs suteikti komfortiškas gyvenimo sąlygas, iš tiesų sukūrė naujų problemų.
nuotrauka
2018-10-17 07:30
Tyrimai rodo, kad žmonės iki 90 proc. laiko praleidžia uždarose patalpose, tad nenuostabu, kad šviežio, vėsaus oro poreikis ir efektyvus technologijų bei gamtos resursų panaudojimas tampa vis aktualesnis. Sveikas patalpų mikroklimatas leidžia žmonėms geriau jaustis ir produktyviau dirbti bet kuriuo ...
nuotrauka
2018-10-12 10:59
„Lietuvos geležinkelių“ ir Lenkijos PKP Polskie Linie Kolejowie S.A. (PKP PLK), kuri yra Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja, delegacijos dalyvavo bendroje pasienio geležinkelio ruožo Baltstogė (Lenkijos Respublika) - Kaunas (Lietuvos Respublika) apžiūroje ir per dvi dienas aptarė projek...
nuotrauka
2018-09-05 10:08
„Lietuvos energijos“ grupei priklausanti bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paskelbė ikiprekybinį pirkimą, kurio dalyvius kviečia sukurti sistemą, padėsiančią be žmogus įsikišimo nustatyti elektros oro linijų būklę. Įgyvendinus tokį sprendimą, tinklo gedimai būtų aptinkami ir pašalinam...
nuotrauka
2018-05-30 11:34
„Patalpų vėdinimo esmė yra paprasta – oro pritekėjimas į vidų ir jo ištekėjimas į išorę. Jeigu viena iš dalių neveikia – patalpa nevėdinama. O oro cirkuliaciją galima atlikti ir su rekuperacine sistema, ir kitomis technologijomis ar būdais“, – sako Robertas Grigalis, nekilnojamojo turto plėtros įmon...

Statybunaujienos.lt » Inžinerinės sistemos

nuotrauka

„Grinda“ išaugo Vilniaus rūbą

Vilniaus „Grinda“ užbaigė sostinės judrios T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją. Įgyvendinant šį projektą, pirmą kartą Lietuvoje panaudoti inovatyvūs sprendimai aukš...