Tinkamai pastatytas pasyvus namas tik 2 proc. brangesnis už įprastą

Bendrovė UAB „Sipkonas“ pranešė vystanti pirmąjį 10-ies pasyvių namų kvartalą „Berželis“, šiaurės Lietuvos regione, ramioje Panevėžio r. vietoje, Lėvens upės pakrantėje. Vos 6 km iki miesto centro statomi 130 kv. m, 80 kv. m, namai ir kotedžai su 100 kv. m butais. Teigiama, kad šios gyvenvietės namai sunaudos tik iki 15 KWh/kv. m energijos per metus.

Vienas iš pagrindinių faktorių, kodėl pasyvūs namai Lietuvoje vis dar nėra labai populiarus pasirinkimas, yra mitas, kad jų kaina yra iki 20 proc. aukštesnė. Visgi Pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis portalui Statybunaujienos.lt sakė, kad 20 proc. yra labai pesimistinė prognozė.

„Pasyvus namas už įprastą būna prangesnis nuo 2 iki 20 proc. Tačiau šis atitrūkimas griežtėjant reikalavimams mažėja ne procentais, o kartais. Tas atitrūkimas labai priklauso nuo to, kiek patirties turi projektuotojai ir kiek klaidų pridaro dirbdami. Jeigu atidžiai viską suprojektuoji, atidžiai patikrini ir tik tada pradedi statyti, galima kalbėti apie tai, kad pasyvus pastatas bus 2, 3 ar daugiausiai 5 proc. brangiau už įprastą“, – teigia jis.

Anot pašnekovo, kuo labiau patyręs yra pasyvaus namo statytojas, tuo mažesnis kainų atotrūki, lyginant su įprastais namais.

„Pastačius pirmą namą jau atsiranda patirtis, nebekartoji tam tikrų klaidų. Žinoma, 2 proc. brangesnis pasyvus namas vis tiek bus. Sertifikavimas kainuoja ir niekur nuo to nepabėgsime. Tačiau sertifikavimas padeda išvengti klaidų, kurios brangiai kainuoja. O taip sutaupius, gali pinigus investuoti į projektavimą ir t.t. Viskas labai priklauso nuo to, kiek gerai pasiruošęs statyboms esi“, – sakė A. Vaičiulis.

 Naudos naujausius sprendimus

Pasak UAB „Sipkonas“ atstovų, naujoje gyvenvietėje „Berželis“ visi namai suprojektuoti ir statomi pagal pasyvaus namo reikalavimus. Tai reiškia, kad laikomasi 9 būtinų sąlygų tokio namo įrengimui: teisingos orientacijos į saulę, paprasto namo išplanavimo, interjere naudojamos inertiškos medžiagos, pasirinktos aukštos šiluminės varžos, diegiama vėdinimo su rekuperacija sistema, naudojami šilumos siurbliai, taip pat energetiškai taupūs įrengimai bei energiškai taupus apšvietimas. Namas turi būti itin sandarus.

Pastatų pamatams naudojama SAM sistema (polistireninio putplasčio blokelių – liktinių klojinių sistema). Pertvaros – 124 mm storio, perdanga padaryta iš dvitėjinės sijos (I-BEAM) ir 22 mm storio OSB/3 plokštės. Papildomai dedama 12 mm medžio plaušo plokštė (Skano Isoplaat) garso izoliacijai. Namų sienos – 274 mm storio, papildomai iš vidaus apšiltintos 100 mm polistireniniu putplasčiu (EPS100). Sumontuoti skydai sudaro monolitinę junginių visumą, namas tampa itin tvirtas, „nevaikščioti“ ir „nenusėsti“.

Nepakankamai mąstome apie pastatų kokybę

Investicijos į pasyvius namus pakankamai greitai atsiperka. Pavyzdžiui, planuojama, kad šiuo metu pavyzdinis Pasyvaus namo asociacijos renovuojamas pastatas A. Mickevičiaus gatvėje pabaigus darbus savo energinius poreikius gali sumažinti dešimteriopai. Tad kodėl visgi pasyvūs pastatai dar nėra labai populiarūs.

„Kokybė yra ir tam tikras mados klausimas. Dažnai žmonės tiesiog neturi poreikio gyventi kokybiškoje aplinkoje. Keista, nes pirkdami mažus daiktus apie kokybę pagalvojame, o štai pirkdami tokį didelį daiktą kaip namas neretai net neturime įsivaizdavimo, kas yra kokybiškas pastatas. Čia ir yra esminė problema. Žmoguje turi atsirasti kokybės reikalavimas. Pasyvus namas ir užtikrina tokią kokybę. Jis pasižymi ne kažkokiais kosminiais sprendimais, o paprastais kokybės matavimo parametrais. Jie įpareigoja projektuotoją tinkamai projektuoti, o rangovą tinkamai statyti. Viskas. Jokių kitų stebuklų nėra. Tie, kas pamato šią naudą, suvokia, kad taip gauna kokybišką, ilgaamžį daiktą, kurio išlaikymas labai mažai kainuoja. Aišku, už tai reikia šiek tiek brangiau susimokėti, bet kodėl nesusimokėti, jei nauda akivaizdi?“ – kalbėjo A. Vaičiulis (portalo nuotr. kairėje).

Visgi jis tiki, kad pamatę veikiančius pavyzdžius žmonės susimąstys.

„Kai daugelis žmonių suvoks šiuos dalykus, kitokių namų niekas tiesiog nestatys. Šiandien dar galioja ta taisyklė, kad Lietuvoje yra ne tik 3 milijonai krepšinio trenerių, bet ir tiek pat statybininkų. Kiekvienas, kuris susiduria su statybomis (o kažkiek susiduria visi), tiesiog sako, kad štai mano tėvai taip darė, tai ir aš taip darau. Aš  juokauju, bet čia esama daug tiesos. Mums reikia suvokti, kad pastatas yra inžinerinis kūrinys. Kiekvienas pastatas turi atitikti tam tikrus energinio efektyvumo reikalavimus. Kai taip atsitinka, viskas atsistoja į vietas“, – teigė Pasyvaus namo asociacijos vadovas.

UAB „Sipkonas“ nuotr.