Nepuošia jų ir į skirtingas puses besižvalgančios palydovinių antenų „lėkštės“. O kaip turėtų būti iš tikrųjų? Ar reikia tokiems prietaisams įrengti ir darbams atlikti leidimo? Ir ką daryti su kregždžių lizdus primenančiais balkonais dabar? 

Pokalbiui apie tai pakvietėme Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus Statybų leidimų poskyrio vedėją Jūratę Samulienę.

Senų balkonų neardysime, bet dabar jau galvokite, ką darote

Seniau norintiems atlikti statinio paprastąjį remontą (balkonų stiklinimas, įvairios įrangos montavimas ant pastato išorinių sienų yra priskiriamas statinio paprastajam remontui pagal šiuo metu galiojantį statybos techninį reglamentą) statybą leidžiančių dokumentų – rašytinių pritarimų nereikėjo, tačiau nuo 2010 metų spalio 1 dienos pasikeitus mūsų šalies Statybos įstatymui ir statybos techniniams reglamentams, šiems darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas tapo privalomas.

Pašnekovės teigimu, jei sename name balkonai įstiklinti seniai, jų ardyti ir perdarinėti niekas nevers, tačiau jei namas bus renovuojamas, balkonai bus stiklinami pagal parengtą ir suderintą atnaujinimo (modernizavimo) projektą.

Tam tikrų reikalavimų turės laikytis ir tie, kurie nuspręs stiklinti balkonus senos statybos namuose, nes siekdamas išlaikyti pastatų fasadų sprendimų vientisumą, Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys 2011 metų sausio 13 dieną išleido specialų įsakymą, kuriame nurodoma, kad „siekiant užtikrinti Vilniaus miesto visų statinių kokybišką ir vientisą architektūrinę išraišką, vykdant statinių rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar paprastojo remonto statybos darbus (…) techniniame projekte būtų sprendžiama viso statinio fasadų architektūrinė ir tūrinė išraiška“.

„Todėl visi, stiklinantys balkonus, turėtų laikytis tam tikrų reikalavimų. Jei jūs nuspręsite įstiklinti balkoną senos statybos name dabar, statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas bus privalomas. Gauti leidimą reikės ir tuo atveju, jei norėsite vietoje kambario lango įrengti duris į balkoną ir panašiai“, – portalui Statybunaujienos.lt sakė J. Samulienė.

Jos teigimu, gyventojai dažnai teiraujasi, ar keičiant senus langus naujais, kai spalva ir forma lieka tokie patys, taip pat reikia gauti leidimą. Jei iš tikrųjų nesikeičia niekas, išskyrus tai, kad vietoj sutrūnijusių rėmų atsiras nauji, jokio leidimo nereikia, – atsako ji. Tačiau jei keisis lango (langų) dydis, išdėstymas pastato fasade ir panašiai, t. y. keisis pastato išorė, statybą leidžiančio dokumento jau reikės.

Įrangai ant namo fasado taip pat reikia leidimo

J. Samulienė atkreipia dėmesį, kad statybą leidžiančio dokumento reikia visada, kai prie namo fasado tvirtinama įvairi įranga (kondicionieriai, palydovinės televizijos antenos ir pan.), kai fasadas dažomas kita spalva ir kitais atvejais, kai dėl to keičiasi pastato išvaizda.

„Jei nuspręsite atviroje erdvėje prie daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato sienos pritvirtinti palydovinę lėkštę, kondicionierių, įvairias konstrukcijas, inžinerines sistemas ar stebėjimo kameras, taip pat turėsite gauti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio paprastajam remontui. Tačiau ši taisyklė negalioja vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams – ant jų sienų šiuos įrenginius galite tvirtinti be leidimo. Jei išorėje ant plokščio namo stogo norite pritvirtinti antenas, iškylančias virš parapeto iki 1 metro, leidimo nereikia, tačiau jei daugiau kaip 1 m – jo reikės. Jei keisite šlaitinį namo stogą ar nuspręsite fasadą nudažyti kita spalva, statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas – taip pat privalomas, nepaisant to, kad tai yra paprastasis statinio remontas, nes šie darbai keičia pastato išvaizdą“, – aiškina pašnekovė.

J. Samulienė atkreipia dėmesį, kad jei šiuos darbus planuojami atlikti Senamiestyje arba senamiesčio apsaugos zonoje, pirmiausia projektinius sprendinius privaloma suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu padaliniu.

Pasak sostinės savivaldybės atstovės, spintelės, staliukai, gėlytės, suoliukai balkone tikrai gali būti, tačiau ir juos statydami turime galvoti apie estetinį vaizdą. „Juk ir skalbinius džiauname taip, kad jų nesimatytų ne dėl kokių nors reikalavimų, o todėl, kad jie besiplaikstydami pastato nebjaurotų“, – šypsodamasi priduria pašnekovė.

Prašymas leidimui gauti – elektroniniu būdu

Jei nuspręsite įstiklinti buto, esančio daugiabučiame gyvenamajame name, balkoną, ar imtis kitų minėtų darbų, aiškina pašnekovė, reikės parengti paprastojo remonto projektą (arba aprašą). Projektą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymu, statybos techniniais reglamentais ir kitais galiojančiais teisės aktais pagal statinio projektavimo reikalavimus rengia projektuotojas. Taip pat reikės gauti Registrų centro išrašą apie visus pastato savininkus bei surinkti pastato bendraturčių daugumos (50 proc. plius 1) sutikimą atlikti numatytus darbus. Šie sutikimai renkami remiantis aplinkos ministro 2012 m. spalio mėn. 31 d. įsakymu patvirtinto „Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo“ reikalavimais.

J. Samulienė atkreipia dėmesį, kad „pasirašyti turi butų ar negyvenamų patalpų savininkai arba jų įgalioti asmenys – po vieną parašą nuo turtinio vieneto (buto ar patalpos)“. O tuomet projektą, nuosavybės dokumentus, kadastrinio matavimo bylą, bendraturčių sutikimus ir Registrų centro išrašą apie pastato savininkus reikia pateikti savivaldybei.

„Eiti niekur nereikia, nes pateikti projektinę dokumentaciją, kartu pridedant privalomus dokumentus, galima nuotoliniu būdu, naudojantis informacine sistema IS „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt). Naudojantis šia informacine sistema galima pateikti prašymą leidimui statyti ir rekonstruoti statinį, prašymą rašytiniam pritarimui gauti, taip pat prašymą perregistruoti statybą leidžiantį dokumentą kito statytojo vardu. Taigi užpildysite prašymą elektroniniu būdu, pridėsite nuskenuotus reikiamus dokumentus, projektus, ir galėsite ramiai laukti leidimo“, – pataria Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus Statybų leidimų poskyrio vedėja J. Samulienė.

Tiesa, už šias paslaugas numatyta valstybinė rinkliava: 28 eurai už rašytinį pritarimą, už pastato atnaujinimą (modernizavimą ir už leidimo perregistravimą kito statytojo vardu); 72 eurai už leidimą statyti ar rekonstruoti neypatingą statinį; 144 eurai už leidimą statyti ar rekonstruoti ypatingą statinį. Pinigus reikia pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.