Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius ir Aplinkos apsaugos departamentas skelbia, kad nuo kamerų įrengimo buvo nubaustas ne vienas viešosios tvarkos pažeidėjas, o administracinės nuobaudos siekė iki 600 Eur. Šių įstaigų specialistai pastebi, kad nuo balandžio mėn., kuomet buvo įrengtos pirmosios vaizdo stebėjimo kameros, gautų skundų padvigubėjo, o filmuojamos konteinerių aikštelės – kur kas švaresnės.

„Džiaugiamės, kad problematiškuose Kauno taškuose pavyko apmažinti nelegalių „sąvartynų“ skaičių. Tai projektas, įrodantis, kad nebūtina išleisti daug lėšų, kad pasiektum gerą miestui ir visuomenei naudingą rezultatą“, - išplatintame pranešime cituojamas „Kauno švaros“ Viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa.

Kauniečiai aktyviai fiksuoja viešosios tvarkos pažeidėjus

„Gyventojus, pamačiusius ne vietoje atliekas paliekančius žmones, raginame juos sudrausminti – fiksuoti pažeidimus bei siųsti viešąją tvarką prižiūrinčioms institucijoms. Labai gerai, jei pavyksta pažeidėjus atpažinti iš jų veido. Gavę pranešimą apie netinkamai tvarkomas atliekas, aplinkosaugininkai kaskart vyksta apžiūrėti nelegalių sąvartynų (šiukšlynų) ir bando rasti įrodymų bei nustatyti atliekų šeimininką. Dažniausiai padeda šiukšlėse rasti seni dokumentai. Tokiu atveju, kai pavyksta nustatyti atliekų savininką, yra taikomos poveikio priemonės. Tai yra piniginė bauda ir privalomasis nurodymas sutvarkyti atliekas“, – pasakoja Aplinkos apsaugos departamento Viešųjų ryšių atstovė Ieva Krikštopaitytė.

„Kauno švara“ viešąją tvarką prižiūrinčioms institucijoms persiunčia ne tik vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, tačiau ir iš gyventojų gautą filmuotą ar fotografuotą medžiagą. Įmonės specialistai pastebi, kad nuo akcijos pradžios gerokai padaugėjo gaunamų skambučių ir laiškų kiekis, todėl dažniau pavyksta identifikuoti viešosios tvarkos pažeidėjus.

„Džiaugiamės, kad ir gyventojai aktyviai įsitraukia į gyventojus drausminančią akciją ir mūsų institucijoms pavyksta identifikuoti viešosios tvarkos pažeidėjus. Norime padėkoti gyventojams, kurie ne tik sudrausmina ne vietoje atliekas paliekančius gyventojus, tačiau ir fiksuoja juos bei jų transporto priemones. Būtent šių aktyviausiųjų kauniečių dėka pavyko atpažinti ne vieną šiukšlintoją ar transporto priemonės savininką, kuriems buvo pritaikytos administracinės nuobaudos“, – minėjo J. Tumpa.

Nepaisant to, kad „Kauno švara“ sulaukia vis daugiau gyventojų pagalbos, įmonė tikisi dar didesnio kauniečių įsitraukimo. Pasak J. Tumpos, keisti šiukšlintojų suvokimą pastabomis, pokalbiais ar gražiais pavyzdžiais – ne visada veiksminga, todėl įmonė įmasi baudžiąmųjų veiksmų. Visgi bendrovė pabrėžia, kad jos tikslas nėra nubausti kuo daugiau aplinkos teršėjų – šia akcija siekama, kad visiems gyventojams būtų patogu prieiti prie bendrojo naudojimo atliekų konteinerių, o aplinka išliktų švari.

Pažeidėjai jau stebimi

Dar balandžio mėnesį Kaune buvo pradėta prevencinė akcija prieš šiukšlintojus – pastatytos pirmosios kameros, fiksuojančios miesto teritoriją teršiančius asmenis. Šiuo metu įrengta 20 kamerų, o iki 2019 m. pabaigos planuojama iš viso įrengti virš 50 kamerų.

„Tikimės, kad vaizdo įrašai padės sudrausminti miestiečius, kurie nesilaikydami numatytos tvarkos užkrauna bendrojo naudojimo konteinerius ar šalia jų esančią teritoriją didžiagabaritėmis, statybos ir žaliosiomis atliekomis. Norime, kad ir kauniečiai neliktų abejingi neatsakingam žmonių elgesiui, todėl prašome jų fiksuoti nusižengimus ir taip padėti užkirsti kelią mūsų aplinkos taršai ir miesto lėšų švaistymui“, – pranešime cituojamas „Kauno švara“ atstovas.