2019 rugsėjo 16 d. pirmadienis, 9:59
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Pelėsio atsiradimą lemia lietuviškas mentalitetas, kai vėdinimas suprantamas kaip savaime įvykstantis procesas  3

Marijus VEČERSKIS      2014-12-10 08:23
Daugelis mano, jog renovuotas naujausiomis ir ne pačiomis pigiausiomis medžiagomis daugiabutis namas bus šiltas, taupantis šilumos energiją ir jame bus patogu bei gera gyventi. Tai teisybė, tačiau ne absoliuti. Net ir tuomet, kai viskas turėtų būti gerai, atsiranda nenumatyta ir opi problema – pelėsis. Nuo jo neapsaugo nei apšiltintos sienos, nei sandarūs langai.
nuotrauka
Renovuojant daugiabučius, dėmesys skiriamas sienų apšiltinimui, sandarių ir kokybiškų langų sumontavimui, balkonų įstiklinimui, o patalpų ventiliavimas – vienas iš svarbiausių aspektų kokybiškam gyvenimui atnaujintame name – sulaukia labai nedidelio susidomėjimo. Portalo nuotr.


Minimos įmonės
Paroc, UAB
Aereco, UAB
Vykstant daugiabučių namų renovacijai, didžiausias dėmesys skiriamas sienų apšiltinimui, sandarių ir kokybiškų langų sumontavimui, balkonų įstiklinimui. Tačiau patalpų ventiliavimas – vienas iš svarbiausių aspektų kokybiškam gyvenimui atnaujintame name – kol kas susilaukia tik labai nedidelio susidomėjimo. Neventiliuojamuose namuose ima veistis pelėsis, kuris sukelia nenumatytai dideles problemas – skleidžia nemalonų kvapą, subjauroja buto ar namo apdailą, o svarbiausia – itin kenkia sveikatai. Kodėl vėdinimo sistemos nėra populiarios Lietuvoje, kas joms trukdo įsitvirtinti daugiabučiuose namuose ir kaip reikėtų spręsti šias problemas, portalo www.statybunaujienos.lt organizuotoje diskusijoje dalijosi UAB „Aereco vėdinimo sistemos“ direktorius Giedrius Dargis (nuotraukoje).

Gražiai atrodo, bet nevažiuoja

Anot Giedriaus Dargio, šiuolaikiškai renovuotas namas – tai tas pats, kaip gražiai suremontuotas senas automobilis, bet neturintis variklio. „Atrodo gražiai, bet nevažiuoja. Kad važiuotų, reikalingas variklis. Variklis – šiuo atveju – vėdinimo sistema. Tačiau variklis be kuro nevažiuoja. O kuras – tai pati samprata apie vėdinimo sistemos reikalingumą“, – teigė jis.

Pasak specialisto, rekuperacija yra pagrindinis aspektas vėdinimo sistemoje su šilumokaita ir rekuperatoriais. Svarbiausias visos sistemos „variklis“ yra pati mašina, kuri atlieka vėdinimo funkcijas. Tai yra pakankamai sudėtingas įrenginys, kurį reikia eksploatuoti. Bet gyventojai, jo nuomone, iki šiol nesuvokia šio įrenginio reikalingumo ir neišmano, kaip jį valdyti. Toks žmonių nesupratingumas, direktoriaus teigimu, yra viena iš pagrindinių problemų, dėl ko daugiabučiai namai tampa ne tokie efektyvūs, o vėdinimo nebuvimas tampa viena pagrindinių priežasčių pelėsiui atsirasti.

„Lietuviškas mentalitetas vėdinimą supranta kaip savaime įvykstantį procesą. Niekas iki šiol nieko neeksploatavo, vėdinimas veikė – nežinia kaip. Oras kažkaip pasišalindavo pro kažkur, pro kažką nutekėdavo. Ir dabar namuose staiga atsiranda kažkoks keistas įrenginys, kurį reikia prižiūrėti. Reikia keisti filtrus, reikia pažiūrėti, kokios lemputės dega, reikia reguliuoti. Mūsų žmonės nesugeba to daryti ir jie to nedarys“, – sako G. Dargis.

Jo nuomone, dėl to rekuperacinės sistemos renovuotuose namuose savo laiko dar nesulaukė. Žmonių senamadiškumas ir pasitikėjimas natūraliu vėdinimu, pasak eksperto, yra dar viena priežastis, dėl kurios renovuotuose namuose prarandamas grynas oras, netenkama šilumos ir ima veistis pelėsis.

Ko negirdi renovuojamų namų gyventojai

„Labiausiai pasaulyje paplitęs vėdinimo būdas daugiabučiuose yra natūralus vėdinimas. Lietuvoje šiuo metu tokiu būdu vėdinami apie 99 proc. daugiabučių namų. Kitokio sprendimo niekas nesirenka. O kai namas įvelkamas į naują rūbą, funkcionavusi sistema tiesiog sugriaunama. Tai yra esminis dalykas, kurį reikia suprasti ir išgirsti visiems“, – sako ekspertas.

G. Dargis teigia, kad net ir dedant visas pastangas, siekiant apšviesti gyventojus, niekas nenori, o gal ir nesupranta ventiliacijos reikalingumo: „Prieš dvylika metų su Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, su jos tuometiniu pirmininku Algirdu Vapšiu pradėjau važinėti po visą Lietuvą. Taip važinėjom ketverius metus su seminarų ciklu. Mokėm visus inžinierius, visus besidominčius įvairiuose miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Bet taip išeina, kad niekas nieko neišgirdo ir nieko nesuprato, kas yra vėdinimas ir kaip visa sistema veikia“.

UAB „Aereco vėdinimo sistemos“ direktorius G. Dargis įsitikinęs, kad žmonės negali arba nenori suprasti, jog vanduo ir oras, dvi svarbios materijos, supančios žmones, ir mes negalime be jų egzistuoti: „Tos materijos niekur nuo mūsų neatsitraukia – jos visada mus supa. Koks bebūtų oras, jis visada turi tam tikrą kiekį drėgmės. Drėgmė ore yra išlaikoma garų pavidalu. Tačiau atsiradus atitinkamoms oro sąlygoms, tai yra esant žemesnei oro temperatūrai, garai iš oro vėl virsta vandeniu. Tai yra procesai, kurie vyksta nuolatos. Tai garuoja – tai kondensuojasi. Taip pat, kaip gamtoje – lyja. Tai vyksta dėl kondensacijos. Kai debesys nebeišlaiko vandens, išlyja. Toks pat principas veikia ir namuose. Jei siena apšiltinta – vis tiek neįmanoma išvengti šalčio tiltelių. Nebent langus „užvarysim“ polistirolu arba vata. Tada gal ir nebeliks šalčio tiltelių. Bet net ir izoliavus langus, atsiras šalčio tiltelių arba žemesnės temperatūros vietų, ant kurių, nevėdinant patalpų, iškris kondensatas. Šis kondensatas taps viena iš pelėsio atsiradimo priežasčių.‘

Didžiausia vėdinimo bėda – prarandama šiluma

G. Dargio teigimu, itin svarbu, kad bute vyktų oro kaita. „Vėdinimo procese pats svarbiausias dalykas yra ištraukimo sistema, kai oras pašalinamas iš būstų. Tai yra vieta, per kurią pašaliname drėgmę, CO2. Žinoma, ištraukiant orą pašalinama dalis šilumos. Tai yra neišvengiamas dalykas, tai yra didžiausia vėdinimo bėda. Tačiau daugelis mano, kad galima patalpas išvėdinti tiesiog atsidarius langus ar kitais primityviais būdais. Tai yra nesąmonė. Oras siurbiamas nuo taško A iki taško B. Todėl vėdinimo kanalai turi veikti. Jie turi traukti. Jeigu nevyksta kondensuoto oro nutekėjimo – traukos, tai nutinka apšiltinus sienas, įdėjus sandarius langus ir užsandarinus visus plyšius, – oras negali šalintis. Tiesiog nesusikuria natūrali trauka ir vėdinimo kanalai neveikia“, – pasakoja specialistas.

Kodėl tenka uostyti kaimynų kvapus

Dar viena problema kyla, anot G. Dargio, kai prie vieno vėdinimo kanalo prijungiami keli butai. „Kai vėdinimo kanalai sieja kelis butus, šiltas oras per vieną iš vėdinimo kanalų pradeda judėti į viršų, o kadangi vyksta oro išretėjimas bute, tai greta esančiu kanalu oras slenka žemyn. Tada atšąla kanalinės sienos, pritraukiami kvapai nuo stogo ir tie, kuriuos išleidžia kaimynai. Tad didžiausia bėda yra ta, kad vyrauja nenoras suprasti, jog oro ištraukimas yra svarbiausia“, – sako jis.

Ištraukiant orą, atsiranda poreikis kompensuoti šį netekimą ir įleisti šviežio. Yra įvairių variantų. Vienas jų – varstyt langus. Tačiau pastatus renovuojame tam, kad jie išsaugotų šilumą. Todėl langų varstymas šiuo atveju yra neefektyvus. Kitas variantas – išsandarinti langus. Tuomet kyla klausimas, kam juos reikėjo keisti?

Nerekomenduoja langų su orlaidėmis

Specialistas teigė, kad langų pasirinkimas taip pat turi daug įtakos būsto vėdinimui. „Jokiais būdais nesutikite, jei jums siūlys įrengti languose orlaides, bet be oro šalinimo sistemos. Orlaidės languose nėra neigiamas dalykas. Jeigu pasitelktume fiziką, tai būtų galima paaiškinti taip: oras per orlaidę juda iš lauko į vidų, kondensato susidarymas yra neįmanomas. Tai būtų antgamtiškas reiškinys. Juk iš šalto oro atėjus į vidų akiniai užrasoja, tai iš šiltos patalpos išėjus į lauką – nerasoja. Jeigu įnešame šaltą daiktą į šiltą patalpą, kurioje yra drėgmės, toje vietoje prasideda oro kondensavimasis. Tai reiškia, kad jei pro orlaidę oras juda teisinga kryptimi – iš lauko į vidų, – niekada nebus jokio rasojimo, niekas nekenks langui. Tada mes sukuriame pratekėjimo kelią – viskas cirkuliuoja ir pasišalina visa drėgmė, kvapai ir CO2. Bet visas šis procesas, be abejo, yra energetiškai neefektyvus – šaltas oras iš lauko įleidžiamas vidun, o šiltas ištraukiamas laukan“, – aiškina G. Dargis.

Tačiau, pasak G. Dargio, išeitis iš tokios padėties, kai būste vyrauja grynas oras, bet prarandama šiluma ar atvirkščiai, vis tiek yra. „Kai Europoje prasidėjo masinis daugiabučių namų renovacijos bumas, buvo atrasta vėdinimo sistema, prisitaikanti pagal kodus. Ši sistema – tai būdas išsaugoti šiluminę energiją būste, moduliuojant oro srautus pagal realų kodą: padidinti arba sumažinti oro srautą ten, kur reikia ir apriboti oro ištraukimą ten, kur reikia ar nereikia. Tačiau vėlgi svarbiausias dalykas yra, kaip oro ištraukimas veikia“, – sako specialistas. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

Alba
2016-12-23 20:20
Išdėstyta gražiai ir tvarkingai. Bet renovacijos agitatoriai norėdami negąsdinti gyventojų dėl renovacijos pabrangimo siūlydavo problemą spręsti skersvėjais, kas porą valandų darinėti langus. Taip daryti iš vargo gal ir galima, jei namuose nėra ligonių, mažų vaikų. Nesutinku su p. G. Dargiu, kad anksčiau žmonės nieko nenumanė apie ventiliaciją. Numanė, bet ja nereikėjo rūpintis - langai kiauroki, ventiliacijos šachtos neužkištos paukščių lizdais, gartraukiai nepajungti į kaimynų šachtas !!! O kai viskas keitėsi, renovacijos vadai pradėjo žiūrėti, tik į renovuojamų namų skaičių, pelėsiai, CO2 koncentracija butuose jiems tapo kaip šuniui penkta koja. Galimi sieniniai rekuperatoriukai, bet butui reikia bent dviejų, o jų kaina po 1500 eurų. Vilniuje yra namas renovuotas į A energinę klasę ( Mickevičiaus 9), bet suvaldyti namo ventiliacijos su rekuperacija, šilumos apskaitos- dalikliais jiems nesiseka, vietoje planuotų 94,5 proc. šilumos sąnaudų sumažėjimo, pasiekė tik 70 proc. Namas turi sertifikatą, kad A klasė yra, o faktiškai pastatas A klasės normatyvo nepasiekia. Jei nebus to fiktyvaus sertifikato, nebus 40 proc. valstybės paramos. Ar neprimena tokia padėtis socializmo ?
Alba
2015-03-10 17:13
Renovacijos bumo pradžioje ventiliacija nebuvo pamiršta. Buvo sakoma, kad reik daryti 5 min. skersvėjį bute. Tai daryti 3-4 kartus per dieną. Toks primityvus sprendimas praktiškai galioja iki šios dienos. Rekuperacijos įrengimas - kainuoja, gerų ir nebrangių sprendimų senesniems butams iki šiol nėra. Sieniniai ventiliacijos įrenginiai geri, bet brangūs, jų kaina 600-700 eurų, butui jų reikia bent 2-jų. Štai kur problema, gyventojai tai gerai žino, bet neturi finansų, o valstybė iš renovuotojų atsiima visus mokesčius, kurie siekia apie 30 proc. Matyt reik apie tai rimčiau ir giliau pagalvoti.
tai
2014-12-10 15:37
renovuot ar ne?

Diskusijos

nuotrauka
2019-07-10 15:41
Daugiau kaip šimtmetį Vilniaus centre veikęs Lukiškių kalėjimas uždarytas. Kas galėtų jame įsikurti, kokias veiklas būtų galima plėtoti šiame specifiniame, kultūros paveldo statusą turinčiame komplekse? Apie tai buvo kalbama čia vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo valstybės institucijų, Vilniaus...
nuotrauka
2019-02-18 15:00
„Britų patirtis rodo, kad norint sėkmingai įdiegti skaitmeninės statybos standartą reikia pasirūpinti ne tik įranga, technologijomis, įstatymine baze, bet ir paruošti žmones, įrodyti jiems viso to naudą“, – Kauno technologijos universiteto (KTU) „Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro“ atidarymo...
nuotrauka
2019-02-14 10:50
Apie pramonės revoliuciją 4.0 kasdien girdime vis garsiau ir daugiau, tačiau kaip tai paveiks Lietuvos darbo rinką? Kokios profesijos išnyks, o kurių specialistų poreikis augs? Apie būsimus karjeros sprendimus ir pramonės industrijos iššūkius diskutavo Lietuvos pramonės ir švietimo sistemos atstovai...
nuotrauka
2018-11-28 15:59
Vakar (11 27) Kaune vyko viešojo ir privataus sektoriaus diskusija „Atsparumo korupcijai užtikrinimas vykdant ūkio subjektų priežiūrą statybos srityje“. Diskusiją inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
nuotrauka
2018-11-19 17:26
Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai) surengė viešą diskusiją Architektūros įstatymo įsigaliojimo metinėms pažymėti. Į ją susirinko įvairių organizacijų – bendruomenių, savivaldybės, Seimo, investuotojų, Architektų sąjungos ir rūmų – atstovai. Kaip pažymėjo Rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė, šio...
nuotrauka
2018-10-31 11:00
2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujasis Architektūros įstatymas. Lietuvos architektų rūmai, norėdami paminėti šią svarbią datą bei aptarti įstatymo įgyvendinimo patirtis, rengia viešą diskusiją.
nuotrauka
2016-11-14 10:55
Viešieji pirkimai turi veikti kaip sinchroninis plaukimas, kurio dalyviai – Centrinė perkančioji organizacija (CPO LT), tiekėjai ir perkančiosios organizacijos (PO) – turi veikti išvien. Tačiau ar tai įmanoma, kalbant apie teikiamų ir įsigyjamų prekių bei paslaugų kokybę?
nuotrauka
2016-05-01 09:17,      papildyta 2016-05-03 17:30, papildyta vaizdo įrašu
Versle viskas prasideda nuo pirmojo įspūdžio. Jeigu pavyksta jį padaryti, tikimybė, jog susitikimas pasibaigs sėkmingu kontraktu – stipriai išauga. „Įvaizdis yra įmonės vizitinė kortelė. Ir mums smalsu sužinoti, išmokti, kaip tinkamai reprezentuoti įmonę“, – statybų ir remonto parodoje „RESTA“ pradė...
nuotrauka
2016-04-29 20:30,      papildyta 2016-05-03 17:30, papildyta vaizdo įrašu
It nulietas ant kūno gulantis kostiumas, brangūs aksesuarai, nuoširdus bendravimas ir paprastumas – kai viskas prasideda nuo tokio pirmojo įspūdžio, tikimybė, jog susitikimas pasibaigs sėkmingu kontraktu – išauga. „Įvaizdis yra įmonės vizitinė kortelė. Ir mums smalsu sužinoti, išmokti, kaip tinkamai...
nuotrauka
2016-04-21 06:30
Verslininko įvaizdis – tai ne tik jo ar jos batai ar apranga. Asmenybė, kalbėsena yra tokia pati svarbi įvaizdžio dalis. Konkuruoti dėl klientų, bendrauti su partneriais reikia išmokti. Tai ne visada lengva ir ne visiems pavyksta pasiekti. Gerą įvaizdį bei reputaciją susikurti labai sunku, o prarast...
nuotrauka
2016-04-13 07:01
Verslo pasaulis seniai įsisavino paprastą tiesą: klientui parduodi ne tik prekę ar paslaugą, bet ir savo įmonės įvaizdį bei reputaciją. Deja, vis dar paslystame lygioje vietoje.
nuotrauka
2016-03-04 14:40
Aplinkos ministerija kviečia visuomenę kuo aktyviau įsitraukti į viešą diskusiją apie Kuršių nerijos ateitį. Ši diskusija jau prasidėjo praėjusią savaitę Nidoje, kur Aplinkos ministerijos iniciatyva susirinkę apie septynias dešimtis valstybės ir savivaldos institucijų, įvairių organizacijų, visuomen...
nuotrauka
2016-01-13 15:00
Antrojoje straipsnio „Korozija, moderni antikorozija ir statybos ateitis“ dalyje tęsiame pirmojoje dalyje pradėtą diskusiją apie korozijos sukeltus nuostolius, žalą, kuri Lietuvos ūkiui sudaro 984 mln. € kasmet. Tai tik tiesioginiai nuostoliai, o netiesioginiai, Tarptautinės korozijos organizacijos ...
nuotrauka
2015-12-21 06:01
Nieko nenustebinsime, pasakę, kad metalas, plienas rūdija visur ir visada, – net esantis betone, o ypač sparčiai – atviroje atmosferoje ar vandenyje. Gelbsti, bet tik laikinai, įvairios antikorozinės dangos. Ir daug kas žino, jog sąlygos korozijai kasmet tik stiprėja, nes rūgštėja lietūs, vis stipri...
nuotrauka
2015-12-04 15:12,      papildyta 2015-12-16 08:30, Papildyta antrosios dalies vaizdo įrašu.
Viešuosiuose pirkimuose, kaip sakė diskusijoje dalyvavusi Seimo antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė, problemų esama nemažų, nes procesas yra susijęs su labai dideliais pinigais, – pernai viešųjų pirkimų (VP) vertė buvo per 5 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad apie 1 mlrd. eurų panaudojama neskai...
nuotrauka
2015-11-30 08:01
Neveikia nebaudžiamumo principas, viešieji pirkimai nėra audituojami, žmonės nėra kvalifikuoti ir suinteresuoti viešuosius pirkimus įgyvendinti gerai – diskusijoje apie viešuosius pirkimus ir korupcijos prevenciją problemas išvardino advokatų kontoros „Triniti“ asocijuotas teisininkas Tomas Seikalis...
nuotrauka
2015-11-27 12:00
Diskusijos „VIEŠIEJI PIRKIMAI IR KORUPCIJOS PREVENCIJA (statybos ir sveikatos apsaugos sektoriuose)“ dalyviai sutaria, kad viešuosiuose pirkimuose veikia įvairūs apgaulės, nešvarių žaidimų mechanizmai. Tačiau dėl prevencinių priemonių turi skirtingas nuomones.
nuotrauka
2015-11-26 17:20,      papildyta 2015-11-27 11:30, papildyta nuotraukomis
Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys sako, kad Lietuva, viešųjų pirkimų (VP) srityje nėra tokia korumpuota, kaip kalbama. Problemų yra daug, pripažino jis, bet ES komisija, atlikusi ES narių apžvalgą kovoje su korupcija, Lietuvos VP sritį pripažino ...
nuotrauka
2015-11-25 14:36
Šiuo metu portalo www.statybunaujienos.lt redakcijoje vyksta VšĮ „Propagandos ministerija“ organizuota diskusija „VIEŠIEJI PIRKIMAI IR KORUPCIJOS PREVENCIJA (statybos ir sveikatos apsaugos sektoriuose)“.
nuotrauka
2015-05-27 18:42
Būta rangovų, kurie jau seniai pastebėjo, kad reikalavimai rangovams neadekvatūs darbams, šiuo atveju – renovacijos. Tai, ką pastebėjo praktikai, pagaliau pamatė ir ėmėsi keisti ir valdžia. Netrukus, tikimasi, startuos alternatyvus CPO LT katalogas, kurį kuriant dar gali sudalyvauti ir rangovai, adm...

Statybunaujienos.lt » Diskusijos

nuotrauka

„UTHERM premium“ – pagerinto šilumos laidumo PIR plokštės

„UTHERM premium“ plokštės pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis, yra perpus plonesnės negu mineralinės vatos ar EPS sluoksnis. Tokiu būdu taupoma erdvė. Šios plokštės lengvos ir lengvai m...
nuotrauka

Naujos CAT® technikos paklausa Baltijos šalyse didėja

Š. m. gegužės mėn. vyko statybinės technikos šventė „Caterpillar Roadshow“, kurios metu visiems besidomintiems statybinės technikos naujovėmis buvo pademonstruotos pažangiausios „Cat“ prekės...