Siūlo atsisakyti šiukšlių šalintuvo

Vienas iš būdų, pasak Kęstučio Karoso, uždaryti prieigą prie šiukšlių šalintuvo. „Šiandien atsiranda tam tikrų nepatogumų prižiūrint šį šalintuvą. Yra atskiriamos lėšos jo priežiūrai – apie 2-3 euro centai už kvadratinį metrą. Pagal statybos techninį reglamentą yra privalomas ir mechaninis valymas, ir biologinis šių vamzdynų apdorojimas. Taigi atsisakius šiukšlių šalintuvo būtų galima sutaupyti apie 3,5 euro centų už kvadratinį metrą. Tuo labiau, kad atliekų išvežimo paslauga, esant tokiai įrangai name, yra apie 20–30 procentų brangesnė nei namuose, kurie naudojasi lauke pastatytais konteineriais“, – sakė savivaldybės atstovas.

Požeminiams konteineriams – žalia šviesa

K. Karosas minėjo, kad yra parengti planai, kaip 21 Vilniaus miesto seniūnijoje bus išdėstyti požeminiai konteineriai.

„Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė patvirtinti mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo požeminių konteinerių išdėstymo vietų projektinius pasiūlymus. Planuojama visus konteinerius sukišti po žeme. Tai būtų keturių rūšių priėmimo įranga – bendram komunalinių atliekų srautui, popieriui, stiklui ir plastikui. Ir tai būtų viskas labai gražiai suplanuota ir įrengta esamose konteinerinių vietose. Tai pirmas žingsnis protingesniam ir patogesniam atliekų tvarkymui, taip pat pirminiam atliekų rūšiavimui arčiau namų“, – teigė K. Karosas.

Norintiems gyventi pigiau, gražiau, higieniškiau, reikia nuspręsti ir informuoti savivaldybę, kad namo gyventojai nori turėti konteinerius rūšiavimui ir bendram komunaliniam srautui.

Techninę priežiūrą siūlo atlikti rečiau

Antras žingsnis, pasak K. Karoso, tai techninės priežiūros atlikimo dažnumas. Yra nurodyta, kad kiekvieną mėnesį techninis prižiūrėtojas turi ateiti į pastatą pažiūrėti, patikrinti visas sistemas, surašyti tam tikrus defektus, trūkumus. Jeigu yra kažkoks gedimas – pataisyti.

„Nustatytas laikotarpis yra perteklinis. Kadangi yra metinės apžiūros, yra paruošiami metiniai planai, yra planuojamos lėšos. Ir kiekvieną mėnesį vaikščioti ir žiūrėti į tą patį varvantį vamzdį, kuris nėra sutaisytas, ar į prakiurusį stogą, yra papildomas gyventojų lėšų švaistymas. Visai pakaktų atlikti apžiūrą vieną kartą per ketvirtį, o visus pinigus skirti konkretiems remonto darbams. Pagal visus skaičiavimus, būtų sutaupoma 2 euro centai nuo kvadratinio metro per mėnesį. Gal tai nebūtų tokia didelė suma, tačiau per metus ji taptų apčiuopiama“, – sakė K. Karosas.

Sąskaitas apmokėti galima pigiau

Kaip sakė K. Karosas, sutaupyti galima ir keičiant sąskaitų apmokėjimo būdą.

„Šiandien mes banke mokam papildomai tam tikrą pinigų sumą už kiekvieną pavedimą. Žmonės, kurie naudojasi elektronine bankininkyste ar viena sąskaita, gali tikrai sutaupyti. Reikėtų paprasčiausiai informuoti žmones, kad yra geresnių atsiskaitymo būdų, kad nebūtina eiti į banką su grynais pinigais ir mokėti už kiekvieną pavedimą atskirai“, – teigė K. Karosas.

Atsiskaitymas už bendrą elektrą

Vasaros laikotarpiu suvartotas elektros kiekis yra toks mažas, kad mokėdami 60 euro centų dar primokame 23 centus už tai, kad mokame. Todėl bendrijose galima būtų svarstyti tokį klausimą, sudarant sutartis su elektros tiekėjais, nustatyti kitokį atsiskaitymo laikotarpį, pvz., kas ketvirtį, kas pusę metų. Gal tos sąskaitos būtų didesnės tuo laikotarpiu, bet būtų sutaupyta už tai, kad mokama už suvartotą elektros kiekį.

Skaitiklius tikrinti reikėtų rečiau

„Vilniaus savivaldybės prašymu yra pakeistas skaitiklių metrologinės patikros laikotarpis. Iki šiol jis buvo 4 metai. Tai reiškia, kad po ketverių metų reikėdavo nuimti skaitiklį ir vežti jį metrologinei patikrai. Tai maždaug būtų apie 9 eurai vienam skaitikliui. Dabar karšto ir šalto vandens skaitiklių patikros laikotarpis yra 6 metai. Kadangi laikotarpis yra pratęstas, tai taupomi ir žmonių pinigai. Skaitiklis ilgiau tarnauja ir, kaip mes suskaičiuojame, 0,01 euro cento už kvadratinį metrą yra sutaupoma“, – sakė Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas.

Bendrai paėmus visas minėtas priemones, galima sutaupyti apie 0,06 euro cento už kvadratinį metrą per mėnesį. Atsižvelgiant į visas rekomendacijas, įmanoma sukaupti šiek tiek lėšų. Tam reikėtų apsispręsti mokėti tą pačią sumą, o likusias dėl sutaupymo lėšas nukreipti į kaupiamąjį fondą.