Perkaitimas arba šilumos smūgis

Nors vasaros laukiame būtent dėl šilto oro, kaitrios saulės, visgi nereikėtų pamiršti, kad piktnaudžiauti šiais malonumais nederėtų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad orui įkaitus iki 30 ir daugiau laipsnių gali grėsti ne tik saulės, bet ir šilumos smūgis.

Šilumos smūgis yra perkaitimo komplikacija. Žmogaus kūnas „gindamasis“ nuo karščio prakaituoja ir taip išgarina šilumą iš organizmo. Kai kūnas prakaituodamas nesugeba išgarinti pakankamai šilumos, kūno temperatūra ima sparčiai kilti, tokia būsena ir vadinama šilumos smūgiu arba perkaitimu. Pagrindiniai šilumos smūgio požymiai: pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, apima mieguistumas, vangumas, silpnumas, troškulys, sutrinka pusiausvyra, parausta veidas, padažnėja pulsas ir kvėpavimas, eisena tampa netvirta arba nebesinori judėti.

„Pastebėjus, kad žmogų vargina šie požymiai, reikia kuo skubiau vėsinti apšlakstant vandeniu ar apkloti šaltu vandeniu sudrėkinta paklode. Svarbu duoti gerti kuo daugiau skysčių“, – sako Ela Gurina, Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė.

Saulės smūgis

Jeigu kaitrią dieną galvos nepridengiame kepure, saulės spinduliai krenta tiesiogiai ant galvos ir sprando, dirginami galvos smegenų dangalai, pakyla galvos smegenų temperatūra, ima trikti smegenų funkcija, todėl žmogui gali imti skaudėti galvą, spengti ausyse, mirgėti akyse. Tokia būsena vadinama saulės smūgiu. Saulės smūgiui, sako E. Gurina, taip pat būdinga padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, pykinimas ar vėmimas, apatija, išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas, aukšta kūno temperatūra (38–40°C), sąmonės pritemimas ir net netekimas.

„Pastebėję šiuos simptomus nedelsiant išveskime nukentėjusįjį į pavėsį ar vėsią patalpą, paguldykime arba pasodinkime, atsagstykime drabužius“, – pataria E. Gurina. Veidą reikia apipurkšti vėsiu vandeniu, ant galvos uždėti šaltą kompresą, duoti atsigerti vėsaus gėrimo. Jei nukentėjusysis be sąmonės, jį reikia paguldyti ant šono, vėdinti ir skubiai vežti į gydymo įstaigą.

Odos nudegimų išvengsime pavėsyje

Kad karštomis dienomis nepatirtume šių sveikatos sutrikimų, turėtume tinkamai tam pasiruošti. Ypatingai atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės sergantys širdies, kraujagyslių ligomis, primena specialistai. Esant itin aukštai temperatūrai nereikėtų dirbti fizinių darbų lauke – susiplanuokime juos atlikti anksti ryte arba atidėkime vėlesniam vakarui. Jei per karščius laiką leidžiame lauke, stenkimės judėti lėčiau nei įprastai, ir dažnai po truputį gurkšnoti nešaltą vandenį. Labai tinka mineralinis vanduo, kadangi organizmas su prakaitu netenka daug mineralų.

Spiginant karščiams, būtina pridengti galvą kepure, akis - akiniais nuo saulės, apsaugančiais nuo ultravioletinių spindulių. Be abejonės, esant dideliems karščiams nereikėtų kaitintis ir degintis atviroje saulėje, kadangi rizikuojame ne tik perkaisti ar patirti saulės smūgį, bet ir nudegti odą.

„Paraudusi, jautri, skausminga, pūslėta ar besilupanti oda – tai ženklas, kad persikaitinome saulėje. Saulė spinduliuoja įvairaus ilgio ultravioletinius spindulius. Odos nudegimus sukelia ultravioletiniai B spektro saulės spinduliai (UVB), tuo tarpu ultravioletiniai A spektro spinduliai (UVA) siejami su ankstyvu odos senėjimu, žmogaus imuninės sistemos nusilpimu“, – pasakoja E. Gurina. Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad abi spinduliuotės rūšys didina odos vėžio išsivystymo riziką. Ultravioletiniai spinduliai taip pat gali sukelti įvairias akių ligas. Todėl patariama kaitriomis dienomis dėvėti šviesius natūralaus pluošto drabužius, dengiančius kuo daugiau kūno, kepures ir akinius bei naudoti apsaugines kosmetikos priemones.

„Mėgaukimės Lietuvą užplūdusia vasaros kaitra nekenkdami savo sveikatai - per ilgai neužsibūkime atviroje saulėje, daugiau laiko leiskime pavėsyje ar vėsiose vėdinamose patalpose, o nuo perkaitimo saugokimės gerdami daug vandens“, – primena E. Gurina, Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė.