Amerikiečių architektas Gregas Lynnas įsitikinęs, kad jau labai greitai plieninės konstrukcijos užleis vietą kompozicinėms medžiagoms, tokioms kaip anglies ar stiklo pluoštas. Toks perėjimas iš esmės pakeistų aukštų pastatų  statybą, nes kompozicinės medžiagos yra gerokai lengvesnės, stipresnės ir tuo pačiu pigesnės už dabar rinkoje dominuojančius sprendimus.

Architektas sako, kad netolimoje ateityje dangoraižiai iš esmės bus suklijuojami. Jungiant iš kompozicinių medžiagų pagamintas dalis, būtų naudojami itin stiprūs greitai džiūstantys klijai, o ne varžtai ir replės.

„Kompozicinės medžiagos ir jas papildančios priemonės gali iš esmės pakeisti tai, kaip mes projektuojame pastatus. Jeigu pastato viršutinę dalį įmanoma palengvinti 30 proc., tai leistų pastate iš viso panaudoti iki 70–80 proc. mažiau medžiagų. Tai milžiniškas pokytis“, – kalbėjo Greggas Lynnas.

Bendro statinio svorio drastiškas sumažėjimas leistų ne tik tik sutaupyti milžiniškus kiekius pinigų, bet atvertų daugybę galimybių architektams bei inžinieriams.

Kompozicinių medžiagų galimybes demonstruojančių projektų pasaulyje jau galima surasti. Pavyzdžiui, naujasis kompanijos „Apple“ centrinis pastatas demonstruoja, kad kompozicines medžiagas įmanoma apdirbti taip, kad net didžiausio ploto struktūra išlaikytų savo formą be išorinių atramų. „Apple“ atstovai teigia, kad jų biuras gali pasigirti didžiausiu savo plotu stogu visame pasaulyje. Jis pagamintas būtent iš anglies pluošto.

Anglies pluoštas jau netgi pradėtas naudoti statant tiltus. Meino universiteto mokslininkai neseniai pristatė tiltą, kuris per dvi savaites surenkamas iš atskirų dalių, o tos dalys yra tokios lengvos, kad gali būti nesunkiai panešamos keturių žmonių.

Taigi kompozicinių medžiagų patikimumas jau įrodytas. Daugiau klausimų kelia klijai. Aukštose temperatūrose jie praranda savo gerąsias savybes, be to, tampa labai degūs.

Todėl anot G. Lynno, šiandien svarbiausias uždavinys yra surasti tinkamiausią kompozicinių medžiagų ir klijų kombinaciją.

Paruošta pagal Dezeen informaciją