2019 rugpjūčio 17 d. šeštadienis, 13:49
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Požiūris į klimato kaitą: vyrams ir didžiųjų šalių gyventojams – labiausiai „dzin“?

Aistė VEVERSKYTĖ, KTU      2018-12-05 12:08
Žmonija turi 12 metų terminą, per kurį dar gali pakeisti žemės klimato ateitį ir neutralizuoti pasaulinio atšilimo keliamus padarinius. Tokį lūžio tašką šį spalį įvardijo Jungtinių tautų suburta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, nustačiusi, kad esamomis sąlygomis ir nieko nesiimant sąlyginai saugi riba baigsis 2030 metais, kai bus peržengta 1,5° pagal Celsijų atšilimo norma. Kad tai neįvyktų, pasaulis turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas 45 proc.
nuotrauka
Pixabay.com nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkės Aistės Balžekienės atlikta tarptautinių mokslo tyrimų apžvalga rodo – imtis ryžtingesnių veiksmų kovojant su klimato kaita žmonėms trukdo ir informacijos stoka, ir įsitikinimai.

Didžiausioms valstybėms rūpi mažiausiai?

„Yra pakankamai dideli skirtumai tarp gyventojų požiūrių į klimato kaitą skirtinguose pasaulio regionuose“, – teigia sociologė A.Balžekienė, pabrėždama skirtingą gyventojų informuotumo lygį įvairiose pasaulio šalyse.

Aistė Balžekienė

Aistė Balžekienė (Justinos Šuminaitės nuotr.)

Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Japonijoje 90 proc. gyventojų yra girdėję apie klimato kaitą, o besivystančiose šalyse šis procentas – labai žemas.

„Net 40 proc. pasaulio gyventojų nėra niekada girdėję apie klimato kaitą”, – akcentuoja A. Balžekienė. Tokie rezultatai 2015 m. paskelbti mokslo žurnale „Nature Climate Change“, kuriame analizuojami 119 pasaulio šalių gyventojų požiūriai į klimato kaitą.

Mokslininkė paaiškina – net ir apie klimato kaitos problemą informuoti gyventojai pasižymi nuomonių ir elgsenos įvairove. Vieni neigia reiškinį, kiti – juo tiki, treti – žino ir išmano klausimą, nuolat papildo žinias. Dalis gyventojų išgyvena susirūpinimą, bet tik nedaugelis imasi veiksmų.

„Paradoksas, tačiau didžiausios pasaulio valstybės demonstruoja mažiausią susirūpinimą“, – pastebi KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentė.

Pasak jos, JAV ir Kinija rikiuojasi tarp lyderiaujančių valstybių, kurios pasižymi didžiausiais į aplinką išskiriamo anglies dioksido (CO²) kiekiais, spartinančiais klimato atšilimo procesą.

A. Balžekienės teigimu, tai, kad klimato kaita – rimta problema, pripažįsta tik 45 proc. JAV gyventojų. Kinijoje dar mažiau – vos 18 proc. gyventojų.

„Kita vertus, net 71 proc. Kinijos gyventojų pritaria, kad vyriausybė turi įsipareigoti mažinti šiltnamio dujų emisijas“, – pozityvesnę tendenciją įžvelgia KTU mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ pagrindinė tyrėja, remdamasi „Pew Research Center“ publikuotais tyrimais.

Kas labiau jaudinasi dėl grėsmės?

Pasak A. Balžekienės, tai, ką skirtingų šalių gyventojai mano apie klimato kaitą ir kokį su tuo susijusį elgesį demonstruoja, gali lemti ir asmeniniai gyventojų skirtumai, tar kurių – lytis, išsilavinimas, gyvenamoji vieta, politinės pažiūros, žinių lygis, pasaulėžiūriniai skirtumai.

Pixabay.com nuotr.

Tyrimų rezultatuose išryškėja tendencija: aukštesnis išsilavinimas padeda suprasti, kaip žmogiškoji veikla lemia klimato kaitos procesus, kokie gamtiniai reiškiniai yra su tuo susiję bei kaip asmeniniai veiksmai gali turėti įtakos kovai su klimato kaita. Skirtingas nuomones bei žinias turi miestų ir kaimų gyventojai. Miestų gyventojai įprastai daugiau žino apie klimato kaitą bei jos poveikį.

Mokslininkės teigimu, moterys ir vyrai skirtingai traktuoja grėsmes, tarp jų – ir klimato kaitą. „Moterys dažniausia grėsmes vertina kaip didesnes nei vyrai“, – pastebi tyrėja.

Dar daugiau – tarptautinių tyrimų rezultatų duomenimis, moterys labiau nei vyrai mano, kad kovai su klimato kaita reikalingi pokyčiai, koreguojantys asmeninio gyvenimo būdą. 

Įtaką daro šalies politika

Kas dar lemia, ką galvojame apie klimato kaitą? Gyventojų nuomonė apie tai taip pat priklauso nuo šalyje veikiančios žiniasklaidos turinio, šalies ekonominio išsivystymo lygio, netgi pačios šalies klimatinių sąlygų.

A. Balžekienės teigimu, gyventojų nuomonei įtaką daro ir politiniai kontekstai, nes skirtingos šalys skiria nevienodą dėmesį klimato kaitos klausimui, vykdo skirtingus aplinkosaugos veiksmus.

„Pavyzdžiui, JAV egzistuoja didelis atotrūkis klimato kaitos požiūriuose tarp respublikonų ir demokratų rėmėjų. Kairiųjų pažiūrų gyventojai įprastai labiau pritaria kovos su klimato kaita priemonėms“, – tendenciją pastebi A. Balžekienė.

Mokslininkė neigia stereotipą, esą atsakingesnį požiūrį į klimato kaitą lemia šalyje patiriamos stichinės nelaimės. „Įdomu, kad panašiomis klimatinėmis sąlygomis egzistuojančių šalių gyventojai gali turėti radikaliai skirtingą požiūrį“, – komentuoja A. Balžekienė. 

Pavyzdžiui, 2017 m. Eurobarometro duomenimis, net 79 proc. Švedijos ir 65 proc. Suomijos gyventojų asmeniškai ėmėsi kokių nors veiksmų kovoje su klimato kaita, kai Estijoje ir Latvijoje tokių gyventojų yra tik po 34 proc.

Kita vertus, ji pabrėžia, kad gyventojų požiūris į klimato kaitą nėra „akmeninis“. Jis fragmentuotas, daugialypis, dinamiškas, gali kisti priklausomai nuo aplinkybių, dažnai lemia „čia ir dabar“ įvykiai. 

Esame susirūpinę, bet nieko nesiimame?

„Pastebėtina, kad vis dėlto egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp susirūpinimo ir realios elgsenos“, – teigia A. Balžekienė, komentuodama, jog ne visi, kurie demonstruoja rūpestį klimato kaita, yra pasiruošę vardan to kažką daryti.

„Turbūt sunkiausia yra suvokti, kad kiekvienas mažas veiksmas prisideda prie bendro rezultato“,– pastebi A. Balžekienė. Anot jos, egzistuoja įvairūs psichologiniai barjerai, tam tikri mitai, dėl kurių žmonės nesiima asmeninių veiksmų. 

„Mokslininkas Robertas Giffordas tokius faktorius pavadino „neveiklumo drakonais“ (angl. dragons of inaction)“, – patikslina ji.

Savo neveikimą žmonės linkę pateisinti įvairiais argumentais. Pavyzdžiui, savo šaliai priskiriamos mažesnės grėsmės, reaguojama perdėtai optimistiškai. Kartais gyventojai išgyvena bejėgiškumo jausmą – neva ką gi čia pakeisi? Taip pat neveiksnumas pateisinamas aplinkinių įtaka – kodėl kažką daryti, jei kiti nieko nesiima? Arba: „Aš jau nuveikiau ką reikia, tegu kiti dabar tuo rūpinasi!“.

KTU docentė išskiria kitą galimą problemą – neretai kovos su klimato kaita būdai formuluojami taip, kad žmonėms tektų kažko atsisakyti, sumažinti, taip sudarant nuomonę, kad juos taikant pablogėtų gyvenimo kokybė. O reiktų kalbėti priešingai.

Pasak A. Balžekienės, žmonių elgsena keičiasi tik tuomet, kai keičiasi pasaulėžiūra. Sociologės nuomone, finansinių priemonių taikymas įmonėms ir atskiriems vietovių gyventojams – tik laikinas sprendimas, kurio poveikis baigiasi sulig jo nutraukimu. Nesvarbu, ar tai būtų bauda už nerūšiuotas atliekas, ar mokestinės lengvatos elektromobiliams.

„O pasaulėžiūriniai dalykai keičiasi palengva, tam daug įtakos turi kasdieninė aplinka, bendras informacinis laukas – televizijos naujienų, socialinių tinklų turinys, politinė darbotvarkė. Jei klimato kaitos tematikos ten nėra – žmonės per daug apie tai nesusimąsto. O tuo labiau nėra aišku, kokie konkretūs individualūs veiksmai galėtų padėti spręsti šias problemas“, – teigia A. Balžekienė.

KTU grupė „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ vykdo projektą „Socialinis klimato kaitos suvokimas: Lietuvos atvejis tarptautinėje Europos lyginamojoje perspektyvoje“ (KLIKS), kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT). 

Statybunaujienos.lt
Žymės  Klimato kaita



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2019-08-14 14:36
Palangos paplūdimiuose triūsia nauja ir moderni smėlio valymo mašina „BeachTech Marina“. Ekonomiškai ir tyliai dirbanti savaeigė technika kol kas neturi analogo Baltijos jūros regione.
nuotrauka
2019-08-13 10:41
Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta. Statybos paslaugų koncerno YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha ...
nuotrauka
2019-08-09 11:08
Atliekų tvarkymo įmonė „Ekonovus“ pirmoji šalyje pradeda dirbti su dujinėmis šiukšliavežėmis, kurios ne tik mažiau terš orą, bet ir veiks kur kas tyliau nei dyzelinės jų „kolegės“.
nuotrauka
2019-08-09 10:27
Vos viena paplūdimyje numesta nuorūka gali užteršti net penkis kubinius metrus vandens. Vandens, kuriame, pasiilgę jūros, maudomės ne tik mes patys, bet ir mūsų vaikai. Specialistai neabejoja – jei kiekvienas apie tai susimąstytų, nuorūkų, o taip pat – ir kitų smulkių atliekų paplūdimiuose būtų ger...
nuotrauka
2019-08-08 13:24
Populiarėjantis „zero waste“ (nulinių atliekų – liet.) judėjimas įsitvirtina mados ir ekologiškų pakuočių srityse. Dabar tendencijos persikelia ir į kitas gyvenimo sritis – jos ryškios ir namų interjero dizaino sprendimuose. Įkvėpta šio judėjimo entuziastų, internetinė parduotuvė Pigu.lt, bendradarb...
nuotrauka
2019-08-05 10:40
Įgyvendinant taikos sutartį tarp Energetikos ministerijos ir Vokietijos kompanijos „Danpower“, bendrovė neatlygintinai perduos 100 elektromobilių stotelių. Transporto kompetencijų agentūra rūpinsis šių stotelių visoje Lietuvoje įrengimu.
nuotrauka
2019-07-30 13:45
„Modus Group” pradeda naują saulės jėgainių parkų plėtros etapą Lenkijoje. Kaimyninėje rinkoje grupė iki 2020 metų pradžios planuoja įrengti 41 saulės jėgainių parką, kurių bendra galia sieks 41 megavatų (MW). Į šiuos žaliosios energetikos projektus bendrovė numato investuoti apie 36 mln. eurų. Fina...
nuotrauka
2019-07-30 10:42
Pirmieji šeši šių metų mėnesiai buvo itin rezultatyvūs Lietuvoje veikiantiems vėjo jėgainių parkams. Žiemą ir pavasarį šalyje vyravę orai buvo palankūs elektros energijos gamybai vėjo jėgainėse, jos apsukas pastebimiau sulėtino tik birželį. Nepaisant to, bendras pusmečio rezultatas – beveik trečdali...
nuotrauka
2019-07-30 10:06
Chaotiška miestų plėtra turi neigiamos įtakos natūralioms ekosistemoms. Integruotas požiūris į urbanizaciją, saugant gamtinius išteklius, skatina investuoti į ekosistemų atkūrimą, taip padeda padidinti miestų atsparumą gamtinėms nelaimėms, mažinti oro taršą ir kitą miestų neigiamą poveikį aplinkai b...
nuotrauka
2019-07-22 09:41
Siekiant valstybės strateginių tikslų atsinaujinančioje energetikoje ir tam išnaudoti jūrinio vėjo potencialą Baltijos jūroje, Energetikos ministerijos užsakymu Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko išsamią jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje analizę.
nuotrauka
2019-07-18 15:45
AB „Kauno energija“ priklausančioje Noreikiškių katilinėje pradedamas įrengti naujas biokuro katilas, įgalinsiantis katilinę lanksčiau ir ekonomiškiau veikti vasaros režimu.
nuotrauka
2019-07-16 13:15
Nuo vakar, liepos 15 d., iki rugsėjo 16 d. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima juridinių asmenų paraiškas paramai, skirtai atsinaujinantiems energijos ištekliams panaudoti visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose.
nuotrauka
2019-07-11 13:04
Kauno rajono savivaldybė ketina teikti paraiškas projektui, kuris įgalintų įrengti saulės jėgaines ant Garliavos sporto centro ir penkių ugdymo įstaigų stogų. Prisijungti prie projekto kviečiamos ir sveikatos įstaigos.
nuotrauka
2019-07-10 15:36
Atsižvelgiant į didelį gyventojų susidomėjimą ir gausų paraiškų skaičių, Energetikos ministerija papildomai skyrė Europos Sąjungos (ES) lėšų nedidelės galios saulės elektrinėms įsirengti bei seniems šilumos gamybos įrenginiams pasikeisti.
nuotrauka
2019-07-10 09:23
Prezidentės Dalios Grybauskaitės namą energija aprūpins Lietuvos gamintojų įrengta saulės elektrinė. Ant kadenciją baigiančios valstybės vadovės privačios rezidencijos įrengta 7 kWh galingumo jėgainė.
nuotrauka
2019-07-03 16:44
Nuo liepos pradžios gyventojams, norintiems įsirengti iki 30 kilovatų (kW) galios saulės elektrines, taikomos supaprastintos procedūros, atsisakant perteklinių leidimų. Iki šiol tokia tvarka buvo taikoma tik iki 5 kW galios elektrines įsirengiantiems gyventojams.
nuotrauka
2019-07-01 13:40
Vis didėjant suvokimui, kad kiekvienas privalome rūpintis mus supančia aplinka, plastikinės pakuotės vis dar išlieka viena dažniausiai naudojamų pakuotės rūšių. Skaičiuojama, kad metinėmis plastiko atliekomis būtų galima net keturis kartus apjuosti Žemę. Net kelis šimtus metų yrančioms pakuotėms iš ...
nuotrauka
2019-07-01 10:17
Oro taršos poveikis aplinkai – neabejotinas, tačiau neretai laikomasi klaidingų įsitikinimų. „National Geographic“ pateikia šešis dažniausiai apie oro taršą patalpose ir lauke gyvuojančius mitus, su kuriais žmonės susiduria visame pasaulyje.
nuotrauka
2019-06-28 13:25
Klaipėdoje netrukus prasidės Melnragės parko įrengimo darbai. Planuojama tvarkyti teritorija yra Melnragės gyvenvietės pietvakarinėje dalyje, netoli Klaipėdos uosto vartų molo, apribota Audros, Kopų, Nėgių, Molo, Vėtros gatvių ir Baltijos jūros paplūdimių.
nuotrauka
2019-06-25 12:54
Panevėžio rajono savivaldybės taryba pritarė UAB „Archstudija“ iniciatyvai Panevėžio rajone statyti vėjo elektrines penkiose seniūnijose – Miežiškių, Raguvos, Ramygalos, Vadoklių ir Velžio. Jėgainių parkas iš viso apimtų 5 700 ha teritoriją. Galimas maksimalus vėjo elektrinių aukštis, įskaitant spar...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Naujos CAT® technikos paklausa Baltijos šalyse didėja

Š. m. gegužės mėn. vyko statybinės technikos šventė „Caterpillar Roadshow“, kurios metu visiems besidomintiems statybinės technikos naujovėmis buvo pademonstruotos pažangiausios „Cat“ prekės...