2019 balandžio 23 d. antradienis, 19:09
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Požiūris į klimato kaitą: vyrams ir didžiųjų šalių gyventojams – labiausiai „dzin“?

Aistė VEVERSKYTĖ, KTU      2018-12-05 12:08
Žmonija turi 12 metų terminą, per kurį dar gali pakeisti žemės klimato ateitį ir neutralizuoti pasaulinio atšilimo keliamus padarinius. Tokį lūžio tašką šį spalį įvardijo Jungtinių tautų suburta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, nustačiusi, kad esamomis sąlygomis ir nieko nesiimant sąlyginai saugi riba baigsis 2030 metais, kai bus peržengta 1,5° pagal Celsijų atšilimo norma. Kad tai neįvyktų, pasaulis turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas 45 proc.
nuotrauka
Pixabay.com nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkės Aistės Balžekienės atlikta tarptautinių mokslo tyrimų apžvalga rodo – imtis ryžtingesnių veiksmų kovojant su klimato kaita žmonėms trukdo ir informacijos stoka, ir įsitikinimai.

Didžiausioms valstybėms rūpi mažiausiai?

„Yra pakankamai dideli skirtumai tarp gyventojų požiūrių į klimato kaitą skirtinguose pasaulio regionuose“, – teigia sociologė A.Balžekienė, pabrėždama skirtingą gyventojų informuotumo lygį įvairiose pasaulio šalyse.

Aistė Balžekienė

Aistė Balžekienė (Justinos Šuminaitės nuotr.)

Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Japonijoje 90 proc. gyventojų yra girdėję apie klimato kaitą, o besivystančiose šalyse šis procentas – labai žemas.

„Net 40 proc. pasaulio gyventojų nėra niekada girdėję apie klimato kaitą”, – akcentuoja A. Balžekienė. Tokie rezultatai 2015 m. paskelbti mokslo žurnale „Nature Climate Change“, kuriame analizuojami 119 pasaulio šalių gyventojų požiūriai į klimato kaitą.

Mokslininkė paaiškina – net ir apie klimato kaitos problemą informuoti gyventojai pasižymi nuomonių ir elgsenos įvairove. Vieni neigia reiškinį, kiti – juo tiki, treti – žino ir išmano klausimą, nuolat papildo žinias. Dalis gyventojų išgyvena susirūpinimą, bet tik nedaugelis imasi veiksmų.

„Paradoksas, tačiau didžiausios pasaulio valstybės demonstruoja mažiausią susirūpinimą“, – pastebi KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentė.

Pasak jos, JAV ir Kinija rikiuojasi tarp lyderiaujančių valstybių, kurios pasižymi didžiausiais į aplinką išskiriamo anglies dioksido (CO²) kiekiais, spartinančiais klimato atšilimo procesą.

A. Balžekienės teigimu, tai, kad klimato kaita – rimta problema, pripažįsta tik 45 proc. JAV gyventojų. Kinijoje dar mažiau – vos 18 proc. gyventojų.

„Kita vertus, net 71 proc. Kinijos gyventojų pritaria, kad vyriausybė turi įsipareigoti mažinti šiltnamio dujų emisijas“, – pozityvesnę tendenciją įžvelgia KTU mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ pagrindinė tyrėja, remdamasi „Pew Research Center“ publikuotais tyrimais.

Kas labiau jaudinasi dėl grėsmės?

Pasak A. Balžekienės, tai, ką skirtingų šalių gyventojai mano apie klimato kaitą ir kokį su tuo susijusį elgesį demonstruoja, gali lemti ir asmeniniai gyventojų skirtumai, tar kurių – lytis, išsilavinimas, gyvenamoji vieta, politinės pažiūros, žinių lygis, pasaulėžiūriniai skirtumai.

Pixabay.com nuotr.

Tyrimų rezultatuose išryškėja tendencija: aukštesnis išsilavinimas padeda suprasti, kaip žmogiškoji veikla lemia klimato kaitos procesus, kokie gamtiniai reiškiniai yra su tuo susiję bei kaip asmeniniai veiksmai gali turėti įtakos kovai su klimato kaita. Skirtingas nuomones bei žinias turi miestų ir kaimų gyventojai. Miestų gyventojai įprastai daugiau žino apie klimato kaitą bei jos poveikį.

Mokslininkės teigimu, moterys ir vyrai skirtingai traktuoja grėsmes, tarp jų – ir klimato kaitą. „Moterys dažniausia grėsmes vertina kaip didesnes nei vyrai“, – pastebi tyrėja.

Dar daugiau – tarptautinių tyrimų rezultatų duomenimis, moterys labiau nei vyrai mano, kad kovai su klimato kaita reikalingi pokyčiai, koreguojantys asmeninio gyvenimo būdą. 

Įtaką daro šalies politika

Kas dar lemia, ką galvojame apie klimato kaitą? Gyventojų nuomonė apie tai taip pat priklauso nuo šalyje veikiančios žiniasklaidos turinio, šalies ekonominio išsivystymo lygio, netgi pačios šalies klimatinių sąlygų.

A. Balžekienės teigimu, gyventojų nuomonei įtaką daro ir politiniai kontekstai, nes skirtingos šalys skiria nevienodą dėmesį klimato kaitos klausimui, vykdo skirtingus aplinkosaugos veiksmus.

„Pavyzdžiui, JAV egzistuoja didelis atotrūkis klimato kaitos požiūriuose tarp respublikonų ir demokratų rėmėjų. Kairiųjų pažiūrų gyventojai įprastai labiau pritaria kovos su klimato kaita priemonėms“, – tendenciją pastebi A. Balžekienė.

Mokslininkė neigia stereotipą, esą atsakingesnį požiūrį į klimato kaitą lemia šalyje patiriamos stichinės nelaimės. „Įdomu, kad panašiomis klimatinėmis sąlygomis egzistuojančių šalių gyventojai gali turėti radikaliai skirtingą požiūrį“, – komentuoja A. Balžekienė. 

Pavyzdžiui, 2017 m. Eurobarometro duomenimis, net 79 proc. Švedijos ir 65 proc. Suomijos gyventojų asmeniškai ėmėsi kokių nors veiksmų kovoje su klimato kaita, kai Estijoje ir Latvijoje tokių gyventojų yra tik po 34 proc.

Kita vertus, ji pabrėžia, kad gyventojų požiūris į klimato kaitą nėra „akmeninis“. Jis fragmentuotas, daugialypis, dinamiškas, gali kisti priklausomai nuo aplinkybių, dažnai lemia „čia ir dabar“ įvykiai. 

Esame susirūpinę, bet nieko nesiimame?

„Pastebėtina, kad vis dėlto egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp susirūpinimo ir realios elgsenos“, – teigia A. Balžekienė, komentuodama, jog ne visi, kurie demonstruoja rūpestį klimato kaita, yra pasiruošę vardan to kažką daryti.

„Turbūt sunkiausia yra suvokti, kad kiekvienas mažas veiksmas prisideda prie bendro rezultato“,– pastebi A. Balžekienė. Anot jos, egzistuoja įvairūs psichologiniai barjerai, tam tikri mitai, dėl kurių žmonės nesiima asmeninių veiksmų. 

„Mokslininkas Robertas Giffordas tokius faktorius pavadino „neveiklumo drakonais“ (angl. dragons of inaction)“, – patikslina ji.

Savo neveikimą žmonės linkę pateisinti įvairiais argumentais. Pavyzdžiui, savo šaliai priskiriamos mažesnės grėsmės, reaguojama perdėtai optimistiškai. Kartais gyventojai išgyvena bejėgiškumo jausmą – neva ką gi čia pakeisi? Taip pat neveiksnumas pateisinamas aplinkinių įtaka – kodėl kažką daryti, jei kiti nieko nesiima? Arba: „Aš jau nuveikiau ką reikia, tegu kiti dabar tuo rūpinasi!“.

KTU docentė išskiria kitą galimą problemą – neretai kovos su klimato kaita būdai formuluojami taip, kad žmonėms tektų kažko atsisakyti, sumažinti, taip sudarant nuomonę, kad juos taikant pablogėtų gyvenimo kokybė. O reiktų kalbėti priešingai.

Pasak A. Balžekienės, žmonių elgsena keičiasi tik tuomet, kai keičiasi pasaulėžiūra. Sociologės nuomone, finansinių priemonių taikymas įmonėms ir atskiriems vietovių gyventojams – tik laikinas sprendimas, kurio poveikis baigiasi sulig jo nutraukimu. Nesvarbu, ar tai būtų bauda už nerūšiuotas atliekas, ar mokestinės lengvatos elektromobiliams.

„O pasaulėžiūriniai dalykai keičiasi palengva, tam daug įtakos turi kasdieninė aplinka, bendras informacinis laukas – televizijos naujienų, socialinių tinklų turinys, politinė darbotvarkė. Jei klimato kaitos tematikos ten nėra – žmonės per daug apie tai nesusimąsto. O tuo labiau nėra aišku, kokie konkretūs individualūs veiksmai galėtų padėti spręsti šias problemas“, – teigia A. Balžekienė.

KTU grupė „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ vykdo projektą „Socialinis klimato kaitos suvokimas: Lietuvos atvejis tarptautinėje Europos lyginamojoje perspektyvoje“ (KLIKS), kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT). 

Statybunaujienos.lt
Žymės  Klimato kaita



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2019-04-18 10:56
Vienas švaraus oro priešų – tarša kietosiomis dalelėmis ir kitais pavojingais teršalais iš kietuoju kuru šildomų namų ūkių. Todėl numatoma parama kietojo kuro katilams modernizuoti ir atnaujinti, taip pat namų ūkiams prisijungti prie aplinkosauginiu požiūriu efektyvios centralizuoto šilumos tiekimo ...
nuotrauka
2019-04-16 08:47
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės ir susitikimą inicijavusios UAB „Maxima grupė“ atstovai aptarė prekybos įmonių galimybes labiau prisidėti mažinant aplinkos taršą lengvaisiais plastikiniais pirkinių maišeliais ir kitais vienkartiniais plastikiniais gaminiais.
nuotrauka
2019-04-15 11:39
Tradicinės aplinkosauginės akcijos „Kaminukas“, kuri visoje šalyje vyko nuo vasario 1 iki kovo 31 d., metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) pareigūnai patikrino 500 fizinių asmenų ir 470 ūkio subjektų, užsiimančių autotransporto technine priežiūra, ardymu, remontu ar p...
nuotrauka
2019-04-10 14:44
Patalpų oro kokybė yra vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių, mat patalpose praleidžiame apie 80–90 proc. laiko. Remiantis mokslininkų atliekamais tyrimais, sveikatai kenkia net ir iki šiol sveikomis laikytos statybinės medžiagos. O didžiausią neigiamą įtaką žmogaus organizmui daro lakūs or...
nuotrauka
2019-04-10 09:15
„Valstybė, teritorija, kurioje gyvename šiandien mums nepriklauso. Mes ją skolinamės iš savo vaikų, nes jiems teks gyventi tokioje valstybėje, kurią mes suplanuosime šiandien“, – taip penktojo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) forume „Lietuvos teritorijos erdvinė vizija 2050 met...
nuotrauka
2019-04-10 08:16
Patalynė – iš lino, apatiniai – iš bambuko, servetėlės – iš jūržolių pluoštų. Tokie pirkėjų pasirinkimai tampa vis labiau įprasti. Populiarėja ir, pavyzdžiui, tekstilė iš kanapių. Vis dėlto dar retas žino ir dairosi gaminių iš durpių pluošto. Pasirodo, ši tręšimui ar kurui įprasta medžiaga gali būti...
nuotrauka
2019-04-05 10:37
Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) kviečia visus norinčiuosius talkinti sodinant miškus į Nacionalinį miškasodį balandžio 27 d. 10 val.
nuotrauka
2019-04-04 11:11
Pradedant bet kokį naują projektą kyla daugybė klausimų: nuo ko pradėti? Kas svarbu? Kaip nesuklysti ir sutaupyti? Tokius pačius ir dar daugiau klausimų kelia ir žmonės, svajojantys įsirengti saulės jėgainę ant namų stogo. Ekspertai tvirtina, kad projekto išskaidymas mažais žingsneliais gali padėti ...
nuotrauka
2019-04-02 12:12
Žalias Vilnius vėl atsinaujina: sostinėje vien šį pavasarį bus pasodinta per 3000 naujų medžių ir krūmų, daugiausiai medžių sužaliuos Lazdynuose, Antakalnyje ir Žvėryne, o įvairių rūšių krūmai – Laisvės prospekte. Nuo balandžio mėnesio sostinėje bus sodinama daugiau kaip 1,1 tūkst. medžių ir beveik ...
nuotrauka
2019-03-29 10:25
Ūkininkai jau kurį laiką nuomoja savo žemes vėjo jėgainių projektų vystytojams ir iš to užsidirba. Tiesa, vėjo elektrinių statybos sąnaudos mažėja, tad stambesni ūkininkai gali sau leisti statyti pavienes jėgaines ir patys bei naudoti jas savo reikmėms. Tai padėtų būti nepriklausomiems nuo elektros ...
nuotrauka
2019-03-29 10:23
Pagaminti, suvartoti, išmesti – daugelį dešimtmečių gyvenome tokiu ritmu, už savęs palikdami vis didesnius atliekų kalnus, užterštą aplinką ir nereikalingų daiktų pilnus namus. Tačiau situacija keičiasi. Lietuvos gyventojai vis dažniau naudojasi žiedinės ekonomikos principais veikiančių įmonių pasla...
nuotrauka
2019-03-26 09:39
Plėtojant modernius biurų pastatus vis dažniau siekiama, kad biurai būtų ne tik patogūs verslui, bet ir taptų papildoma nauda darbuotojams. Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės tam neretai pasitelkia inovatyvių paslaugų teikėjus. Paskutinis to pavyzdys – elektromobilių dalijimosi paslaugos „Sp...
nuotrauka
2019-03-22 10:53
Pasaulinę vandens dieną yra proga visuomenei daugiau sužinoti apie vandens išteklius, imtis veiksmų, kad jie kuo racionaliau ir saugiau būtų naudojami. Šią dieną paskelbė Jungtinės Tautos 1993 m., o mūsų šalyje Aplinkos ministerijos iniciatyva ji pažymima nuo 2000-ųjų. Pasaulinę vandens dieną yra p...
nuotrauka
2019-03-18 12:15
Savivaldybių rinkimai baigėsi. Tarp daugybės problemų, kurias teks spręsti naujiesiems miestų vairininkams, vieni aktualiausių – urbanistiniai iššūkiai. Naujieji savivaldybių vadovai privalės sukti galvas, kaip išspręsti įsisenėjusias bėdas ir įpūsti daugiau gyvybės Lietuvos miestams, kad šie taptų ...
nuotrauka
2019-03-15 10:24
Sostinės viešojo transporto atnaujinimas nesustoja – kovo 15 d. Vilniaus miesto meras ir UAB „Vilniaus viešasis transportas" vadovas pasirašė sutartį su tiekėjų grupe, sudaryta iš UAB „TM Service" ir autobusų gamintojo iš Turkijos „Karsan Otomotiv Sanayii ve Ticaret A. S.", kuria patvirtintas elektr...
nuotrauka
2019-02-20 11:00
Elektra varomų transporto priemonių nauda yra neabejotina – jos neteršia atmosferos anglies dioksidu ir kitais teršalais bei kelia mažiau triukšmo miestuose. Auganti paklausa mažina baterijų kainas ir elektromobilius vis labiau įperka vidutines bei mažesnes pajamas gaunantys vartotojai, šalių vyriau...
nuotrauka
2019-02-20 09:55
Siekiant švelninti klimato kaitos poveikį ir kiek įmanoma sumažinti žalą aplinkai, sprendimų ieškoma įvairiose srityse. Pastatų energetinis efektyvumas – viena jų. Kauno technologijos universitetas (KTU) ėmėsi iniciatyvos ir drauge su UAB „Via Solis“ diegia atsinaujinančių energijos šaltinių sistemą...
nuotrauka
2019-02-18 13:27
Visuomenė jau gali stebėti, kokiuose šalies plotuose yra suplanuoti gamtotvarkos darbai ir kokie atlikti. Tai galima rasti naujajame interaktyviame gamtotvarkos žemėlapyje.
nuotrauka
2019-02-06 11:02
Kai elektros ir elektroninė įranga atsiduria sąvartynuose, netenkama galimybės pakartotinai panaudoti milijonus tonų medžiagų naujiems gaminiams ir taupyti žaliavas. Kokie elektronikos prietaisai dažniausiai atsiduria buitinių atliekų konteineriuose?
nuotrauka
2019-02-05 13:33
Eismo sąlygos, sauga ir transporto priemonės per keletą metų labai pasikeitė ir dėl technologijų plėtros toliau sparčiai kinta. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) viešėjęs Švedijos transporto administracijos vyresnysis patarėjas Larsas Ekmanas pastebėjo, kad ne visada plėtra vyksta toki...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Su CAT patogesnis darbas ir buitis

Darbo įrankis turi būti malonus akiai ir rankai, patogus paimti, galintis efektyvinti darbą ir ilgai patikimai tarnauti. Šiuolaikinės technologijos, medžiagos ir gamintojų ambicingumas sudar...
nuotrauka

„Resta 2019“: kokias naujienas rasite JUNG stende?

Tarptautinėje statybų parodoje „RESTA 2019“ balandžio 24–27 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ rasite visas jungiklių ir išmanių namų centro „JUNG Vilnius“ naujienas.