2019 spalio 23 d. trečiadienis, 21:12
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Požiūris į klimato kaitą: vyrams ir didžiųjų šalių gyventojams – labiausiai „dzin“?

Aistė VEVERSKYTĖ, KTU      2018-12-05 12:08
Žmonija turi 12 metų terminą, per kurį dar gali pakeisti žemės klimato ateitį ir neutralizuoti pasaulinio atšilimo keliamus padarinius. Tokį lūžio tašką šį spalį įvardijo Jungtinių tautų suburta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, nustačiusi, kad esamomis sąlygomis ir nieko nesiimant sąlyginai saugi riba baigsis 2030 metais, kai bus peržengta 1,5° pagal Celsijų atšilimo norma. Kad tai neįvyktų, pasaulis turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas 45 proc.
nuotrauka
Pixabay.com nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkės Aistės Balžekienės atlikta tarptautinių mokslo tyrimų apžvalga rodo – imtis ryžtingesnių veiksmų kovojant su klimato kaita žmonėms trukdo ir informacijos stoka, ir įsitikinimai.

Didžiausioms valstybėms rūpi mažiausiai?

„Yra pakankamai dideli skirtumai tarp gyventojų požiūrių į klimato kaitą skirtinguose pasaulio regionuose“, – teigia sociologė A.Balžekienė, pabrėždama skirtingą gyventojų informuotumo lygį įvairiose pasaulio šalyse.

Aistė Balžekienė

Aistė Balžekienė (Justinos Šuminaitės nuotr.)

Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Japonijoje 90 proc. gyventojų yra girdėję apie klimato kaitą, o besivystančiose šalyse šis procentas – labai žemas.

„Net 40 proc. pasaulio gyventojų nėra niekada girdėję apie klimato kaitą”, – akcentuoja A. Balžekienė. Tokie rezultatai 2015 m. paskelbti mokslo žurnale „Nature Climate Change“, kuriame analizuojami 119 pasaulio šalių gyventojų požiūriai į klimato kaitą.

Mokslininkė paaiškina – net ir apie klimato kaitos problemą informuoti gyventojai pasižymi nuomonių ir elgsenos įvairove. Vieni neigia reiškinį, kiti – juo tiki, treti – žino ir išmano klausimą, nuolat papildo žinias. Dalis gyventojų išgyvena susirūpinimą, bet tik nedaugelis imasi veiksmų.

„Paradoksas, tačiau didžiausios pasaulio valstybės demonstruoja mažiausią susirūpinimą“, – pastebi KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentė.

Pasak jos, JAV ir Kinija rikiuojasi tarp lyderiaujančių valstybių, kurios pasižymi didžiausiais į aplinką išskiriamo anglies dioksido (CO²) kiekiais, spartinančiais klimato atšilimo procesą.

A. Balžekienės teigimu, tai, kad klimato kaita – rimta problema, pripažįsta tik 45 proc. JAV gyventojų. Kinijoje dar mažiau – vos 18 proc. gyventojų.

„Kita vertus, net 71 proc. Kinijos gyventojų pritaria, kad vyriausybė turi įsipareigoti mažinti šiltnamio dujų emisijas“, – pozityvesnę tendenciją įžvelgia KTU mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ pagrindinė tyrėja, remdamasi „Pew Research Center“ publikuotais tyrimais.

Kas labiau jaudinasi dėl grėsmės?

Pasak A. Balžekienės, tai, ką skirtingų šalių gyventojai mano apie klimato kaitą ir kokį su tuo susijusį elgesį demonstruoja, gali lemti ir asmeniniai gyventojų skirtumai, tar kurių – lytis, išsilavinimas, gyvenamoji vieta, politinės pažiūros, žinių lygis, pasaulėžiūriniai skirtumai.

Pixabay.com nuotr.

Tyrimų rezultatuose išryškėja tendencija: aukštesnis išsilavinimas padeda suprasti, kaip žmogiškoji veikla lemia klimato kaitos procesus, kokie gamtiniai reiškiniai yra su tuo susiję bei kaip asmeniniai veiksmai gali turėti įtakos kovai su klimato kaita. Skirtingas nuomones bei žinias turi miestų ir kaimų gyventojai. Miestų gyventojai įprastai daugiau žino apie klimato kaitą bei jos poveikį.

Mokslininkės teigimu, moterys ir vyrai skirtingai traktuoja grėsmes, tarp jų – ir klimato kaitą. „Moterys dažniausia grėsmes vertina kaip didesnes nei vyrai“, – pastebi tyrėja.

Dar daugiau – tarptautinių tyrimų rezultatų duomenimis, moterys labiau nei vyrai mano, kad kovai su klimato kaita reikalingi pokyčiai, koreguojantys asmeninio gyvenimo būdą. 

Įtaką daro šalies politika

Kas dar lemia, ką galvojame apie klimato kaitą? Gyventojų nuomonė apie tai taip pat priklauso nuo šalyje veikiančios žiniasklaidos turinio, šalies ekonominio išsivystymo lygio, netgi pačios šalies klimatinių sąlygų.

A. Balžekienės teigimu, gyventojų nuomonei įtaką daro ir politiniai kontekstai, nes skirtingos šalys skiria nevienodą dėmesį klimato kaitos klausimui, vykdo skirtingus aplinkosaugos veiksmus.

„Pavyzdžiui, JAV egzistuoja didelis atotrūkis klimato kaitos požiūriuose tarp respublikonų ir demokratų rėmėjų. Kairiųjų pažiūrų gyventojai įprastai labiau pritaria kovos su klimato kaita priemonėms“, – tendenciją pastebi A. Balžekienė.

Mokslininkė neigia stereotipą, esą atsakingesnį požiūrį į klimato kaitą lemia šalyje patiriamos stichinės nelaimės. „Įdomu, kad panašiomis klimatinėmis sąlygomis egzistuojančių šalių gyventojai gali turėti radikaliai skirtingą požiūrį“, – komentuoja A. Balžekienė. 

Pavyzdžiui, 2017 m. Eurobarometro duomenimis, net 79 proc. Švedijos ir 65 proc. Suomijos gyventojų asmeniškai ėmėsi kokių nors veiksmų kovoje su klimato kaita, kai Estijoje ir Latvijoje tokių gyventojų yra tik po 34 proc.

Kita vertus, ji pabrėžia, kad gyventojų požiūris į klimato kaitą nėra „akmeninis“. Jis fragmentuotas, daugialypis, dinamiškas, gali kisti priklausomai nuo aplinkybių, dažnai lemia „čia ir dabar“ įvykiai. 

Esame susirūpinę, bet nieko nesiimame?

„Pastebėtina, kad vis dėlto egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp susirūpinimo ir realios elgsenos“, – teigia A. Balžekienė, komentuodama, jog ne visi, kurie demonstruoja rūpestį klimato kaita, yra pasiruošę vardan to kažką daryti.

„Turbūt sunkiausia yra suvokti, kad kiekvienas mažas veiksmas prisideda prie bendro rezultato“,– pastebi A. Balžekienė. Anot jos, egzistuoja įvairūs psichologiniai barjerai, tam tikri mitai, dėl kurių žmonės nesiima asmeninių veiksmų. 

„Mokslininkas Robertas Giffordas tokius faktorius pavadino „neveiklumo drakonais“ (angl. dragons of inaction)“, – patikslina ji.

Savo neveikimą žmonės linkę pateisinti įvairiais argumentais. Pavyzdžiui, savo šaliai priskiriamos mažesnės grėsmės, reaguojama perdėtai optimistiškai. Kartais gyventojai išgyvena bejėgiškumo jausmą – neva ką gi čia pakeisi? Taip pat neveiksnumas pateisinamas aplinkinių įtaka – kodėl kažką daryti, jei kiti nieko nesiima? Arba: „Aš jau nuveikiau ką reikia, tegu kiti dabar tuo rūpinasi!“.

KTU docentė išskiria kitą galimą problemą – neretai kovos su klimato kaita būdai formuluojami taip, kad žmonėms tektų kažko atsisakyti, sumažinti, taip sudarant nuomonę, kad juos taikant pablogėtų gyvenimo kokybė. O reiktų kalbėti priešingai.

Pasak A. Balžekienės, žmonių elgsena keičiasi tik tuomet, kai keičiasi pasaulėžiūra. Sociologės nuomone, finansinių priemonių taikymas įmonėms ir atskiriems vietovių gyventojams – tik laikinas sprendimas, kurio poveikis baigiasi sulig jo nutraukimu. Nesvarbu, ar tai būtų bauda už nerūšiuotas atliekas, ar mokestinės lengvatos elektromobiliams.

„O pasaulėžiūriniai dalykai keičiasi palengva, tam daug įtakos turi kasdieninė aplinka, bendras informacinis laukas – televizijos naujienų, socialinių tinklų turinys, politinė darbotvarkė. Jei klimato kaitos tematikos ten nėra – žmonės per daug apie tai nesusimąsto. O tuo labiau nėra aišku, kokie konkretūs individualūs veiksmai galėtų padėti spręsti šias problemas“, – teigia A. Balžekienė.

KTU grupė „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ vykdo projektą „Socialinis klimato kaitos suvokimas: Lietuvos atvejis tarptautinėje Europos lyginamojoje perspektyvoje“ (KLIKS), kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT). 

Statybunaujienos.lt
Žymės  Klimato kaita



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra

nuotrauka
2019-10-22 16:10
Nuo šiol geografinė saulės elektros gamybos vieta nebesvarbi. Gyventojas ar įmonė elektrą gali gamintis ne tik ant savo namo ar biuro stogo, bet, pvz., gyventojas gali gaminti sodyboje, o naudoti elektrą savo namuose mieste, o įmonė – nuosavame sklype už miesto, o naudoti biure mieste. Vienos saulės...
nuotrauka
2019-10-15 10:17
Po daugiau kaip 30 metų pertraukos poilsiautojai Palangoje vėl gali mėgautis geriamu mineraliniu vandeniu iš vietinio gręžinio. Jį į kurortą sugrąžino sanatorija „Gradiali“, oficialiai atidariusi mineralinio vandens gręžinį sanatorijos teritorijoje.
nuotrauka
2019-10-09 09:40
Branduolinės radiacijos debesų kaltininkai, kaip ir pasekmės, kartais paaiškėja tik po daugelio metų. Tačiau akivaizdu, kad radioaktyvieji elementai, tokie kaip plutonis ir uranas, naudojami elektros energijai ir branduoliniams ginklams gaminti, yra kenksmingi žmonėms, gyvūnams, augalams ir aplinkai...
nuotrauka
2019-10-08 11:51
Nuo 2024 m. sausio 1 d. visi ūkio subjektai Lietuvoje privalės užtikrinti, kad kvapai dėl jų vykdomos veiklos gyvenamosios aplinkos ore neviršytų 5 europinių kvapo vienetų (OUE/m³). Taip siekiama pagerinti netoli pramonės objektų gyvenančių žmonių aplinką. Iki šiol Lietuvoje galioja 8 europinių kvap...
nuotrauka
2019-10-01 12:45
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymus, kuriais nuo spalio 1 d. įtvirtinamas naujas mažosios žaliosios energetikos modelis, leidžiantis gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių ir ją vartoti geografiškai skirtingose vietose. Šiuo žingsniu visiems Lietuvos gyventoja...
nuotrauka
2019-09-30 10:49
Vyriausybei svarstyti pateikti Energetikos ministerijos parengti Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimai, kuriais įteisinama nauja žaliosios energetikos plėtros forma – atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.
nuotrauka
2019-09-27 14:27
Ar žinotumėte, kaip teisingai išrūšiuoti lango stiklą? Kai kurių atliekų rūšiavimas yra keblus ir vienas tokių pavyzdžių – automobilio ar lango stiklai, kurie negali būti taip paprastai perdirbami kaip dužęs stiklainis. Būtent todėl atliekų tvarkymo ekspertai aptaria daugiausiai klausimų keliančių p...
nuotrauka
2019-09-27 13:44
Finansinę paramą saulės elektrinėms gyventojai įvardija kaip esminę paskatą įsirengti nuosavą saulės jėgainę ir patiems pasigaminti elektros. Daugiau nei pusei žmonių svarbus užtikrinimas, kad nuosava saulės elektrinė padės sumažinti išlaidas elektrai. O daugiau nei trečdalį didmiesčių gyventojų mot...
nuotrauka
2019-09-24 13:11
Per paskutinius šimtą metų sugebėjome sukontroliuoti didžiąją dalį virusinių ligų, padidinome gyvenimo komforto lygį, turime galimybę gyventi technologiškai pažangiuose namuose, bet visi šie patogumai sukūrė naujų problemų. Patogus ir pasyvus gyvenimo būdas sumažino fizinį aktyvumą, mažiau dėmesio s...
nuotrauka
2019-09-23 11:50
Klaipėdos apygardos prokuratūra turės iš naujo spręsti dėl viešojo intereso gynimo siekiant apsaugoti pietinės miesto dalies gyventojus nuo nemalonių kvapų. Dėl to prieš daugiau nei metus į prokuratūrą kreipėsi Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, tačiau prokuratūra iki šiol nematė pakankam...
nuotrauka
2019-09-09 09:52
Blogas kvapas kamuoja Klaipėdos rajono, Ketvergių, Gručeikių, Toleikių ir kitų kaimų gyventojus. Jis ypač sustiprėja vasaros metu, kai tvyro karščiai, nebūna vėjų. Jau artimiausiu metu čia bus išbandytas specialus įrenginys, skirtas blogo kvapo ir dulkių šalinimui.
nuotrauka
2019-09-03 12:26
Augant susidomėjimui savo namuose pasigaminti elektros energiją, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) specialistai pataria nesiimti savavališkų veiksmų montuojant saulės elektrines, būtinai gauti Bendrovės išduodamas prijungimo sąlygas, patikėti darbą atestuotiems ir darbą išmanantiems specialist...
nuotrauka
2019-09-03 09:46
Lietuvoje sparčiai daugėjant renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, vis dažniau išryškėja netinkamo mikroklimato sukeliamos problemos gyvenamosiose patalpose. Gyventojams svarbu žinoti, kad po daugiabučio modernizacijos keičiasi ir buto mikroklimatas. Kadangi modernizuotas daugiabutis, gyvenamasis n...
nuotrauka
2019-08-30 10:52
Šiemet ir kitąmet šalies nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose atsiras nemažai naujų lankymui skirtos infrastruktūros objektų. Jie bus įrengti tęsiant ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą, skirtą šalies kraštovaizdžio vertybių apsaugai ir pritaikymui jas pažinti.
nuotrauka
2019-08-27 09:39
Nors Europa Sąjunga draudžia šalinti senas padangas sąvartynuose, tačiau nemažai jų ten dar patenka. Visgi pasaulyje atsiranda naujų sprendimų, kaip efektyviai panaudoti senas padangas.
nuotrauka
2019-08-19 11:03
Elektrą iš saulės kitų metų pabaigoje gaminsis per 10 tūkst. gyventojų – tai penkiskart didesnis gaminančių vartotojų skaičius, nei šiuo metu. Tokiam proveržiui kelią atvėrė nutolusių saulės elektrinių įteisinimas ir numatoma finansinė parama jų įrengimui. Gyventojai, kurie pasigamina elektros iš sa...
nuotrauka
2019-08-14 14:36
Palangos paplūdimiuose triūsia nauja ir moderni smėlio valymo mašina „BeachTech Marina“. Ekonomiškai ir tyliai dirbanti savaeigė technika kol kas neturi analogo Baltijos jūros regione.
nuotrauka
2019-08-13 10:41
Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta. Statybos paslaugų koncerno YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha ...
nuotrauka
2019-08-09 11:08
Atliekų tvarkymo įmonė „Ekonovus“ pirmoji šalyje pradeda dirbti su dujinėmis šiukšliavežėmis, kurios ne tik mažiau terš orą, bet ir veiks kur kas tyliau nei dyzelinės jų „kolegės“.
nuotrauka
2019-08-09 10:27
Vos viena paplūdimyje numesta nuorūka gali užteršti net penkis kubinius metrus vandens. Vandens, kuriame, pasiilgę jūros, maudomės ne tik mes patys, bet ir mūsų vaikai. Specialistai neabejoja – jei kiekvienas apie tai susimąstytų, nuorūkų, o taip pat – ir kitų smulkių atliekų paplūdimiuose būtų ger...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra