Pasak „Newsec" prekybinio turto valdymo grupės vadovės Jūratės Gaspariūnienės, Lietuvos prekybos centrai pasiekė ciklo ribą – apie 80 proc. prekybinio ploto pradeda skaičiuoti antrą veiklos dešimtmetį ir pradėjo kalbėti apie atsinaujinimą. Jie braižo įvairiausius scenarijus, nemaža dalis jų organizuoja plėtrą. Rengiami nauji projektai – tokio intensyvumo kurį laiką mūsų regione nebuvo.

Lietuvoje – atsinaujinimas ir planuojamos statybos

Pranešama, kad Kauno prekybos ir pramogų centre „Akropolis" numatomi restoranų ir pramogų zonos pokyčiai – čia bus atnaujinama maždaug 10 tūkst. kv. m užimanti laisvalaikio ir restoranų zona. Darbai truks iki pusantrų metų, o bendros investicijos sieks apie 10 mln. Eur. Po atnaujinimo Kauno „Akropolio" laisvalaikio ir restoranų zonoje padaugės esančių viešųjų erdvių – nuo 300 iki daugiau nei 2 tūkst. kv. m.

Paskutinis ryškus prekybos centrų atsinaujinimas Lietuvoje vyko 2016 m. pabaigoje, kai atsinaujino ir išsiplėtė Kauno prekybos centras „Mega" – prekybai skirtas plotas padidėjo daugiau nei 40% ir sudaro 83 tūkst. kv. m, o nuomininkų skaičius išaugo iki 200.

Planuojama, kad iki 2020 m. pabaigos Baltijos šalių mažmeninės prekybos rinkoje atsiras apie 330 tūkst. kv. m naujo ploto. Lietuvoje kol kas aktyviausiai kalbama apie Pilaitės prieigose planuojamą pastatyti prekybos centrą „Vilnius Outlet", kuris sudarys 60 tūkst. kv.m bendrojo ploto.

Intensyvi plėtra kaimyninėse šalyse

Pagal naujų projektų kiekį mažmeninės prekybos sektoriuje Baltijos regione pirmauja Talinas. Šio miesto NT rinką netrukus papildys du nauji dideli prekybos centrai – šiuo metu statomi „T1" ir „Porto Franco".

Plėtrą vykdo ir Talino prekybos centras „Ülemiste", kuriame planuojama įrengti laisvalaikio ir pramogų zoną su kino teatru ir papildoma restoranų bei kavinių zona.

Reikšmingas įvykis Latvijos mažmeninės prekybos rinkoje – Rygoje 2019 metais duris atversiantis prekybos centras „Akropolis". Planuojama, kad 98 tūkst. kv. m plotą užimančiame prekybos centre, 9 tūkst. kv. m bus skirti biurų erdvei. Bendra šio projekto vertė – net 177 mln. eurų. Paskutinis panašus daugiafunkcinis prekybos ir pramogų centras Rygoje buvo atidarytas prieš dešimtmetį.

2017 m. Rygoje apie plėtrą paskelbė du didieji prekybos centrai – „Alfa" ir „Origo". Planuojama, kad centrai bus modernizuojami remiantis pažangiomis technologijomis ir vykdys plėtrą pagal BREEAM sertifikavimo sistemos reikalavimus. Skaičiuojama, kad bendros išlaidos jų plėtrai sieks 110 mln. Eur.

Besikeičiantis prekybos centrų veidas

J. Gaspariūnienė pastebi, kad mažmeninės prekybos rinkoje ryškėja trys pagrindinės tendencijos. Pirmoji byloja apie pokyčius maisto ir pramogų zonoje.

„Jau kurį laiką buvo diskutuojama apie kavinių ir restoranų zonos užimamą dalį prekybos centruose. Pastaruoju metu vis dažniau sutariama, kad ši erdvė turėtų siekti apie 10–15 proc. nuomotino ploto. Restoranų sektorius nepasiruošęs ir nemato galimybių sėkmingai išnaudoti itin dideles, apie 30 proc. prekybos centrų ploto užimančias zonas", – sako „Newsec" atstovė.

Jos teigimu, atsinaujinantys prekybos centrai taip pat žvalgosi į naujas pramogas, kuriomis galėtų sudominti lankytojus, nes šiuolaikinė, inovacijomis ir internetu intensyviai besinaudojanti karta įpratusi kitaip leisti laisvalaikį.

„Siekiant atitikti pasaulines prekybos ir laisvalaikio centrų tendencijas transformuojama Kauno prekybos ir pramogų centro „Akropolis" pramogų zona. Planuojama, kad pramogų erdvė atsivers, neliks butaforinių pertvarų ir dekoracijų. Vienas pagrindinių planuojamų 3 aukšte įsikūrusios laisvalaikio zonos akcentų bus miesto aikštė su autentiškais senųjų Kauno miesto pastatų fragmentais. Planuojama, kad ši erdvė taps parodų, akcijų, degustacijų, sporto varžybų stebėjimo ir kitų bendruomenės susitikimų vieta", – pasakoja „Newsec" prekybinio turto valdymo grupės vadovė.

Trečioji tendencija – ryškėjanti elektroninės prekybos įtaka prekybos centrams. Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, tradiciniuose prekybos centruose neliks prekybos vietų, kuriose parduodamos daug vietos užimančios prekės – pavyzdžiui vežimėliai vaikams, sodo prekės ir kita didesnių matmenų įranga. Šios prekės persikels į elektroninę erdvę, o prekybos centruose susitelks kosmetika, maisto prekės, aksesuarai, mados segmento prekės ir kiti gaminiai, kuriuos pirkėjui svarbu paliesti, užuosti, pajausti ar paragauti.

Tarptautinė drabužių mažmeninės prekybos bendrovė „Inditex" neseniai paskelbė apie 41 proc. siekiantį metinį elektroninės prekybos augimo tempą. Lietuvoje taip pat fiksuojamas iki 30 proc. siekantis elektroninės prekybos augimas. Kartu stebimas ir kitas fenomenas – elektroninės prekybos lyderiai kuria prekybines ekspozicijas su galimybe įsigyti prekių vietoje.

„Nors iki šiol yra daug įvairių spekuliacijų, kad, pavyzdžiui, ilgainiui prekybos centrai virs sandėliais prekių atsiėmimui, tačiau daug objektyvių argumentų šiai nuomonei patvirtinti nėra. Svarbu paminėti, kad elektroninė prekyba vis dar užima mažiau nei dešimtdalį prekybos rinkos, o augimo tempai didele dalimi siejami ir su besiplečiančiomis elektroninės prekybos rinkomis. Žmogus – sociali būtybė, kuriai svarbu bendrauti, susitikti, klausyti, matyti, liesti. Todėl sudėtinga įsivaizduoti, kad tokios prekės kaip parfumerija ar maistas, kurias pasirenkant svarbus individualus, jutiminis įvertinimas, persikeltų į internetą. Spalva, medžiagos faktūra ir savybės – daugelio tokių charakteristikų nuo technologijų priklausanti elektroninė prekyba visapusiškai dar negali perteikti. Taip pat pardavimo procesui būtinas pirkėjo pasitenkinimas ir momentinis grįžtamas ryšys – kol kas elektroninei prekybai tai sunkiai sprendžiami uždaviniai", – teigia „Newsec" prekybinio turto valdymo grupės vadovė.