2024 kovo 28 d. ketvirtadienis, 11:38
Reklama  |  facebook

Problemos kartojasi: kaip tarpukario Lietuva bandė kovoti su inžinierių trūkumu?

Aistė VEVERSKYTĖ, KTU      2018-10-03 10:20
Inžinerijos specialistų trūkumas, noras lygiuotis į pažangų užsienį ir lenktynės su technologiniu progresu – tai ne tik šiuolaikinių Lietuvos universitetų galvosūkiai. Lietuvos tarpukario visuomenė taip pat sprendė nepatogius aukštųjų mokyklų tinklo klausimus, piktinosi darbo rinkos poreikių neatitinkančiu studentų rengimu ir netgi dairėsi į Estijos pavyzdį.
nuotrauka
Braižykla apie 1927 m. KTU archyvo nuotrauka


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),

Kad vyriausybė jaučia ir mato augantį inžinerijos specialistų poreikį bei stygių Lietuvoje, rodo tai, kad 2018 m. universitetinėms studijoms inžinerijos ir technologijų mokslų studijų krypčių grupėse buvo skirta 2,3 proc. daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų. Ir nors apie technologinių specialybių perspektyvas ketvirtosios pramonės revoliucijos amžiuje garsiai kalba tiek verslo, tiek mokslo atstovai, ryškėja nerimą kelianti tendencija – norinčiųjų bei galinčiųjų studijuoti inžinerijos ir technologijos mokslus mažėja.

Aukščiausiu prioritetu norą šiose kryptyse šiemet pareiškė 17 proc. mažiau stojančiųjų nei pernai, o priimtųjų į šių krypčių studijų programas sumažėjo net 24 proc. LAMA BPO duomenimis, į koleginių studijų inžinerijos ir technologijos mokslų studijų krypčių programas šiemet priimta beveik 25 proc. mažiau studentų negu pernai.

Tendencijos tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje rodo, kad inžinierių paklausa artimiausius dešimtmečius tik augs. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad per artimiausius penkerius metus Lietuvai reikės 4,5 tūkst. naujų elektronikos inžinierių. Sparčiai besiplečiantys miestai – pasaulio miestai auga 200 tūkst. žmonių per dieną greičiu – didiną statybos inžinierių, augančios ekologinės grėsmės – aplinkos inžinierių, 3D spausdintuvų gamyboje plėtra ir robotizacija – gamybos inžinierių poreikį. Jau nekalbant apie programinės įrangos, biomedicinos, aviacijos ir kitas inžinerijos sritis, kurių rinkos taip pat sparčiai auga.

Analogiškos problemos – tarpukariu

Įdomu tai, kad valstybę tokios bėdos ištinka nebe pirmą kartą. „Dabartiniu laiku jaučiama didelė inžinierių stoka“, – griežtai pareikšta dar 1937 m. Lietuvos Vyriausybei įteiktame memorandume, kurį pasirašė iškiliausi to meto architektūros, statybos, mechanikos, cheminės technologijos, geodezijos ir elektrotechnikos specialistai. Problemos, varančios inovacijų keliu norinčią žengti šalį į kampą, kamavo ir tarpukariu. 

Tranavičiūtė

Nuotraukoje – Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto istorikė Brigita Tranavičiūtė

Tuometinė valdžia ir švietimo sistemos kūrėjai suko galvą – kada ir kaip steigti pirmąjį Lietuvoje technologinio tipo universitetą? Trauktis nebuvo kur – ant kulnų lipo įvairios organizacijos, darbdaviai ir kiti suinteresuotieji asmenys, reikalaudami kokybiškai parengtų specialistų. Iki tol Kaune veikęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Technikos fakultetas sparčiai progresuojančios visuomenės reikmių nebetenkino.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto istorikė Brigita Tranavičiūtė pasakoja, kad vadinamasis Politechnikos Institutas arba Politechnika turėjo startuoti 1939 m. rugsėjo 1 d. Kaune – daugiau nei dešimtmečiu anksčiau nei VDU buvo reorganizuotas į Politechnikos (KPI) ir Medicinos institutus (KMI). Mokslininkė dalijasi archyvų atradimais ir atskleidžia aplinkybes, lėmusias tolesnę įvykių eigą.

Įskėlė viešą diskusiją

Anot B. Tranavičiūtės, idėja kurti atskirą aukštąją technikos mokyklą dar 1937 m. kilo Lietuvos inžinierių draugijai, kuri 1938 m. buvo pervadinta į Lietuvos inžinierių ir architektų draugiją. Jos narių branduolį sudarė Lietuvos inžinieriai ir architektai, tačiau palaipsniui draugijos veikla apėmė gana platų specialistų ratą, todėl buvo dirbama sekcijose – architektūros, statybos, mechanikos, cheminės technologijos, geodezijos ir elektrotechnikos.

Šios draugijos požiūriu, Lietuvoje susiklosčiusi padėtis technikos mokslų srityje buvo nepakankamai efektyviai išnaudota valstybės ekonominiam gyvenimui ir mokslo pažangai. Sumanymas įkurti atskirą aukštąją mokyklą viešai pareikštas 1937 m. liepos 16 d., kai Lietuvos inžinierių draugija LR Vyriausybei įteikė memorandumą „Lietuvos aukštosios technikos mokyklos reikalu“, kuriame prašė „paremti šio taip svarbaus klausimo teigiamą išsprendimą“.

Memorandumas skelbtas žurnale „Technika ir ūkis“ (1937 m., nr. 2). Jame iškeltas klausimas apie atskiro Politechnikos instituto steigimą, kurio pagrindu taptų VDU Technikos fakultetas. Būtent šis dokumentas išjudino įvairias suinteresuotas šalis ir atskiros mokyklos idėja įgavo pagreitį.

Iš kur gauti inžinierių?

Tais laikais kvalifikuotų specialistų problemą apnuogino tarpukario Lietuvoje vykusi sparti technologinė plėtra. Memorandumo rengėjai taikliai apibūdino procesą: „Matomas gyvas technikos plėtojimas įvairiose srityse: statomi keliai ir miestai, motorizuojamas susisiekimas, plačiai pradėta rūpintis krašto elektrifikacija ir žemės gelmių turtų naudojimu“.

Jie neabejojo – parengiamų inžinierių sparčiai besivystančiai Lietuvai nepakanka. „Jų skaičius dabartiniu metu siekia vos 400; kraštas jų reikalingas iki 700-800“, – argumentavo statistiniais duomenimis.

KTU istorikės B. Tranavičiūtės nuomone, kiek ir kokių sričių specialistų tada trūko, labiausiai padeda suprasti įvairių ministerijų pareiškimai svarstant aukštosios technikos mokyklos steigimo ir jos mokslo programų klausimą.

Jos žiniomis, didžiausią poreikį įvairių sričių inžinieriams pareiškė tuometinė Susisiekimo ministerija, kuriai ypač trūko mechanikos ir statybos inžinierių. Diskusijose valdininkai akcentavo kad „kelių motorizacija reikalauja visos eilės naujų specialybių inžinierių“ ir, kad „dėl specialistų stokos ir dėl technikinės priežiūros bei nusimanymo stokos susidaro milijoniniai nuostoliai“.

Kitas pavyzdys – tuometinė Krašto apsaugos ministerija, pareiškusi, kad itin reikalingi statybos, energetikos, elektrotechnikos ir kitų sričių inžinieriai. Išlikę konkretūs statistiniai duomenys – tuometinei kariuomenei trūko apie 90 įvairių sričių inžinierių, o per metus vidutiniškai tarpukaryje jų buvo parengiama tik 20. 

Finansų ministras pabrėžė, kad „kylant pas mus technikai ir augant industrializacijai“ ministerijos įstaigoms trūko mechanikos, elektrotechnikos, chemijos, statybos inžinierių.

Apie aukštojo mokslo išsilavinimą turinčių inžinierių stoką pareiškė ir Vidaus reikalų, Žemės ūkio ministerijos, Valstybės kontrolieriaus įstaiga ir panašios organizacijos.

„Techninio personalo stoką labai jaučia privačios bei viešosios įmonės, savivaldybės ir valdinės įstaigos. Ypač sunku valdinėms įstaigoms, nes jos nepajėgia siūlyti tokio paties atlyginimo, koks gaunamas privačiose įmonėse bei įstaigose. Šios gi visus geresniuosius inžinierius, technikus ir chemikus grobstyte išgrobsto“, – tuometinio LR finansų ministro Jono Sutkaus žodžius percituoja B. Tranavičiūtė.

Problemos – gilesnės nei atrodė

KTU istorikė pabrėžia, kad beveik visos valdžios įstaigos ne tik konstatuodavo inžinierių trūkumą, bet ir aktyviai dalyvavo diskutuojant apie studijų turinį, aplinką, kompetencijas. Valdžios institucijos įvardindavo, kokių atitinkamos srities žinių šie specialistai neturi ir pageidautina, kad turėtų.

Pramonės atstovai pabrėžė, kad „inžinieriai per daug teoretiniai pasiruošę ir per maža praktiškai“, esą reikiamų specialistų parengimą „galėtų atlikti tiktai atskira, daugiau surišta su gyvenimu, aukštoji technikos mokykla“.

Pasak B. Tranavičiūtės, vienas iš svarbiausių aukštosios technikos mokyklos idėjos realizavimo argumentų buvo „ryšio nebuvimas tarp specialistų įgytų žinių ir realaus valstybės ekonominio gyvenimo poreikių“. 

Lietuvos inžinierių draugijos nariai negailėjo kritikos strėlių ir akcentavo, jog Technikos fakultete yra įsivyravęs „nesveikas enciklopetizmas“, jog tie patys profesoriai dėsto labai skirtingus dalykus. Praktikoje dirbusius specialistus itin piktino tvarka, kai pagrindiniu mokslo personalo parinkimo kriterijumi buvo tapęs dėstytojų teorinis pasirengimas ir mokslinio laipsnio turėjimas.

Todėl buvo tvirtinama, kad „daktaro titulu užtverti barjerą į Politechnikos aukštesnįjį mokslo personalą jo neturintiems gabiems, pasižymėjusiems žmonėms būtų tam tikrais atsitikimais ne tik neracionalu, o kartais gal ir nuostolinga“.

Vėliau diskutuodami ekspertai pasiūlė logišką išeitį. Tolesniuose svarstymuose buvo įtrauktas punktas, kad „Politechnikos vyresniojo mokslo personalo nariu gali būti asmuo, turįs mokslišką laipsnį, pasireiškęs moksliniais tyrinėjimais, spausdintais darbais arba pakankamu praktišku patyrimu savo srityje“.

Inžinierių draugija palietė ir finansavimo klausimus. Jos netenkino buvusi VDU Technikos fakulteto finansavimo apimtis, priekaištauta dėl nepakankamo dėmesio infrastruktūrai – inžinieriams rengti trūko tinkamų laboratorijų, dirbtuvių, braižyklų.

Masino kiti pavyzdžiai

B. Tranavičiūtės nuomone, Lietuvos inžinierių draugija pastebėjo stiprėjančias tendencijas atsiskirti ir steigti atskiras aukštąsias mokyklas. Lietuvoje jau buvo imtasi iniciatyvos steigti specialias žemės ūkio, veterinarijos, prekybos, pedagogikos mokymo įstaigas.

Imtis idėjos įgyvendinimo taip pat skatino ir užsienyje matyta praktika, kur aukštosios techninių mokslų mokyklos buvo vystomos savarankiškai. „Nors Lietuvos inžinierių draugija nagrinėjo daugelio užsienio šalių pavyzdžius, kuriose technikos mokslai buvo vykdomi atskirose aukštosiose mokyklose, tačiau labiausiai draugijai pasitikėjimą kėlė būtent Estijos patyrimas“, – pasakoja B. Tranavičiūtė.

Mokslininkė spėja – veikiausiai dėl to, kad Estija jau buvo išbandžiusi kelis variantus ir galiausiai įsteigė savarankišką aukštąją technikos mokyklą Taline, kuriai universiteto statusas buvo suteiktas 1936 m. rugsėjo 15 d.

„Svarbu, tai, jog siūlydama atskiros aukštosios technikos mokyklos idėją, Lietuvos inžinierių draugija analizavo JAV, Anglijos, Vokietijos, Čekoslovakijos, Italijos, Suomijos ir kitų valstybių aukštųjų technikos mokyklų programas“, – pabrėžia B. Tranavičiūtė. 

Dar daugiau – draugijos nariai manė, kad remiantis jų pavyzdžiu reikia daugiau dėmesio skirti ekonominiam, administraciniam ir teisiniam inžinierių parengimui, kuriam Lietuvoje iki tol buvo skiriama per mažai dėmesio.

Veiksmus nutraukė karas

Į Lietuvos inžinierių draugijos narių paskelbtą memorandumą ir viešas diskusijas sureagavo Lietuvos valdžia. 1938 m. kovo 8 d. LR Ministrų kabineto rašte LR Švietimo ministrui rašoma, jog „1938 m. vasario 25 d. Ministrų Kabinetas, išklausęs Valstybės kontrolieriaus pranešimą apie technikos fakulteto reorganizaciją ir turėdamas galvoje, kad technikos fakultetas, būdamas Vytauto Didžiojo Universiteto integraline dalimi, negali persitvarkyti pagal krašto techniškojo gyvenimo reikalavimus ir paruošti Tautos ūkiui specialistų, pripažino principe, kad technikos fakulteto reorganizacijos klausimas jau yra pribrendęs“. 

Galiausiai 1938 m. kovo 16 d. įvykusio pasitarimo metu buvo pritarta aukštosios technikos mokyklos steigimo idėjai. Jau nuo pavasario LR Švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamente buvo pradėti rengti posėdžiai, kurių metu svarstytas „Aukštosios Technikos mokyklos skyrių reikalas“ ir kiti organizaciniai klausimai.

Tais pačiais, 1938 m. buvo sudarytas Politechnikos statutas, skelbiantis, jog „Politechnika yra aukštoji technikos mokymo, mokslo ir technikos tyrimų įstaiga, esanti Švietimo Ministro žinioje“. 

Būtent šį veiksmą kaip istoriškai reikšmingą veiksmą akcentuoja B. Tranavičiūtė, pabrėždama, kad jame buvo įtvirtintos Politechnikos kaip savarankiško juridinio asmens teisės, tarp kurių – teisė turėti savo tikslams institutus, laboratorijas, kabinetus, bibliotekas, mokomąsias dirbtuves ir kitas jos darbui reikalingas įstaigas.

Statute buvo apibrėžta Politechnikos struktūra, susidedanti iš architektūros, statybos su statybos ir hidrotechnikos-melioracijos šakomis, mechanikos su mechaninės technologijos ir transporto šakomis, elektrotechnikos su energetikos ir telekomunikacijos šakomis, cheminės technologijos, geodezijos skyrių.

Dar vienas įdomus aspektas – siekis suteikti tarpdisciplininių žinių, neapsiriboti tik techniniais dalykais. Tai akcentuoja ir šiuolaikiniai technologinio tipo universitetai, įskaitant KTU. Tokį modernų, integracija pagrįstą požiūrį puoselėjo ir Politechnikos idėjos entuziastai, kurių įsitikinimu, būsimiems inžinieriams svarbios ir humanitarinių mokslų bei menų žinios, todėl, pavyzdžiui, prie Architektūros skyriaus jau tada numatyta steigti Architektūros istorijos katedrą.

Politechnikos veiklos pradžiai ruoštasi itin rimtai – sudaryti visų kursų mokslo dalykai ir semestrų tvarkaraščiai. Minėtas statutas turėjo startuoti nuo 1939 m. rugsėjo 1 d., tačiau praktiškai Politechnika pradėti veiklos nebesuspėjo.

„Manyčiau, galutiniam idėjos įgyvendinimui įtakos turėjo politinės aplinkybės. 1939 m. Vilniaus krašto atgavimas, kai pradėta svarstyti apie tam tikrų fakultetų perkėlimą į sostinę ir 1940 m. birželio 15 d. įvykusi pirmoji sovietinė okupacija“, – situaciją apibendrina B. Tranavičiūtė.

KTU nuotr.



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2024-02-26 16:10
Netrukus visuomenei bus pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską. Tai yra knyga ne apie karjerą baigusį žmogų. Ir ne apie veikimą planinėje ekonomikoje ir laisvojoje rinkoje. Ji apie kur kas svarbesnius dalykus – nesenstančius princi...
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos