Kitas vadovas jo vietoje greičiausiai sėdėtų susiėmęs už galvos: pritaikęs gausybę žmogaus sveikatą ir gerą savijautą tausojančių sprendimų K. T. Hanssen iš lietuvių tesulaukia dviejų klausimų: kiek kainuoja ir kiek duosite vietų automobiliams pasistatyti?

Tačiau norvegas spinduliuoja belgiška ramybe – atrodo, tarsi būtų detaliai apskaičiavęs, jog iki statybų pabaigos Lietuvos verslininkai pradės vertinti kai ką daugiau, nei pinigus ir nerūpestingą kelionę į darbą automobiliu.

Besidžiaugdami parkingo vietomis lietuviai stebina pasaulį

„Konferencijoje klausinėjau nekilnojamojo turto vystytojų: ar statybos ateitis bus žalia, ar šviesiai žalia? – svarstė Kjetil T. Hanssen (bendrovės „Schage Real Estate“ nuotr. kairėje) – Nes dauguma giriasi pastatę „žalią“ pastatą. Esate tuo tikri? Imdamiesi bet kokio projekto turime būti tvirtai apsisprendę dėl to „žalumo“ suvokimo.“

Bendrovės „Schage Real Estate“ direktorius svarsto, jog labai svarbi biurų pastato vieta: ar ją lengva pasiekti dviračiu, viešuoju transportu, o geriausia – pėsčiomis. Ne? Tuomet kasryt atburgzdami į darbą automobiliais, šimtai darbuotojų kels taršą.

„Labai svarbu, kas anksčiau stovėjo toje vietoje, kur kyla naujasis pastatas. Ar nėra užterštas pats sklypo gruntas? Mūsų statybų vietoje stovėjo neužbaigtas betoninis pastatas. Betonas buvo prastos kokybės, na, bet jis ten jau stovėjo. Iškart galvojome, kaip panaudoti tą konstrukciją? Nusprendėme sutraiškyti betoną ir panaudoti šią medžiagą kurio nors iš statomų pastatų pagrindui“, – sakė K. T. Hanssen.

Konferencijoje Žaliųjų pastatų tarybos valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir kiti užsiminė, jog Lietuvoje egzistuoja sunkiai racionaliu protu suvokiami reikalavimai parkavimo vietų įrengimui.

Svečias iš Norvegijos taip pat palietė šią temą, leisdamas suvokti, jog su tokiais reikalavimais atsiliekame nuo pasaulinių tendencijų.

„Pagal reikalavimus privalėjome įrengti tris aukštus požeminių automobilių parkavimo vietų. Nes 44 tūkstančiams kvadratinių metrų biuro patalpų turi būti įrengtos 940 parkavimo vietų. Čia – minimalus, privalomas skaičius, bet jei ką, pabrėžiu – galėtume įrengti, kiek tik panorėtume!“ – ironizavo bendrovės „Schage“ direktorius.

K. T. Hanssen apgailestavo, jog būtinybė iškasti milžiniško dydžio duobę automobilių stovėjimo aikštelei neleido statinio pagrindui panaudoti sutraiškyto betono, kaip iš pradžių buvo planuota.

Ši medžiaga buvo sandėliuojama, tačiau ir vėliau niekur jos nepritaikius teko betoną atiduoti atliekų tvarkytojams.

Prioritetas – lengvai perplanuojama erdvė

Berenkant būsimą „Quadrum“ architektą pranašumą prieš lietuvių architektus įrodė norvegų-danų architektų komanda.

Jiems iškelta užduotis pasiūlyti labiausiai aplinką tausojantį ir „žalią“ architektūrinį sprendimą, atsižvelgiant į sklypo ir detaliojo plano apribojimus.

„Norėjome, kad šio pastato erdvės būtų labai lanksčios ir efektyvios – įvairiomis prasmėmis. Taip pat norėjome sukurti džiaugsmą keliančią ir atpalaiduojančią erdvę pirmame aukšte bei stogo terasose. Esame labai patenkinti architektų darbu – visi mūsų lūkesčiai buvo išpildyti su kaupu“, – sakė K. T. Hanssen.

Biurų stogai bus užsėti žole. Viena vertus, žaluma maloniai nuteikia išėjusius trumpam atsipūsti ant biuro stogo, tačiau ji taip pat sulaiko lietų ir, galima sakyti, efektyviai panaudoja biuro vandenį.

Biurų pastatas „Quadrum“ sudarytas iš trijų skirtingo dydžio pastatų. Iš viso jo plotas bus 44 000 kvadratinių metrų.

Biurų kompleksas „Quadrum“. Bendrovės „Schage Real Estate“ vizualizacija

K. T. Hanssen sako, jog didelį dėmesį skyrė oro kokybei patalpų viduje bei erdvės „lankstumui“ – kad ją būtų galima lengvai perplanuoti.

„Architektai pasiūlė sistemą, kuri mums labai patiko – pagal fasadą galime dalinti darbo erdvę į 2,5 metro pločio segmentus. Kitaip tariant – sukurti mažytes darbo celes po 2,5 metro, jei reikia – didesnį susitikimų kambarį – 5 metrų pločio arba dar didesnę bendrą darbo erdvę“, – aiškino „Schage Real Estate“ vadovas.

Kai kuriems darbams taupiausia sistema – rankos

Tuo metu technikos inžinieriai gavo užduotį padaryti pastatą lengvesniu. K. T. Hanssen teigimu, pritaikius specialią technologiją tarp betono sluoksnių buvo įterpti oro burbuliukai.

„Sakėme jiems: nemėginkite išrasti ko nors naujo. Nebūtina taikyti naujausių ir „kiečiausių“ technologijų, apie kurias esate girdėję ar matę kokioje nors parodoje, – sakė pranešėjas. – Tiesiog naudokitės tomis technologijomis, kurios duotų geriausią siekiamą rezultatą.“

K. T. Hanssen teigimu, nuolatinis biurų pastatų iššūkis: kaip sujungti daug stiklo (kad darbo vietos būtų apšviestos dienos šviesa) ir kartu padaryti pastatą taupų, naudojantį mažai energijos.

„Nusprendėme instaliuoti automatinį apšvietimą: šviesos prigęsta ir šildymas sumažinamas, kai lauke šviečia saulė. Įrengti judesio davikliai, tad šviesos taip pat automatiškai gesinamos, kai patalpoje nieko nėra. Visame pastate bus naudojami tik LED apšvietimo šaltiniai. Žinoma, kartais saulė tvieskia į kompiuterių ekranus ir reikia langus uždengti. Tačiau užuolaidą jau teks užtraukti rankiniu būdu. Nes nėra sistemos, kuri naudotų mažiau energijos už žmogų, patraukiantį žemyn užuolaidą“, – dėstė K. T. Hanssen.

Jis patikino, jog diegiama tokia technologija, kad darbo vieta visuomet būtų pakankamai apšviesta, tačiau su mažiausiomis įmanomomis energijos sąnaudomis.

Biurų komplekso  „Quadrum“ interjeras. Bendrovės  „Schage Real Estate“ vizualizacija

Iššūkis Vilniui

Dauguma biurų ir sutemus šviečia visu ryškumu, primindami praeiviams apie savo didybę. Tačiau norvegui toks sprendimas atrodo kaip beprasmiškas enegijos švaistymas. „Quadrum“ apsišvies tik pirmąjį aukštą bei uždegs kelias lemputes viršutiniame aukšte, likusi pastato dalis skendės tamsoje.

Tas pats principas, kaip apšvietimui, pritaikytas ir ventiliacijos sistemai: kol patalpoje nėra nė vieno darbuotojo – kokia prasmė naudoti tam energiją? Sistema veiks tik 10 proc. pajėgumu, iki pirmasis darbuotojas pravers patalpos duris.

Dauguma biurų darbuotojų kenčia nuo sauso oro padarinių. Esant tokiam orui skeldėja plaukai, sausėja oda, akys. Kaip išsaugoti ne tik ištraukiamo iš patalpos oro šilumą, tačiau ir drėgmę? Bendrovės „Schage“ direktorius pripažįsta, jog tai buvo išties sudėtinga užduotis, tačiau ją pavyko įgyvendinti.

Pastate veikia itin tylūs ventiliacijos įrenginiai, o vienas iš trijų šiame pastatų komplekse naudojamų šildymo būdų yra šilumos siurblys oras–oras.

Pristatinėdamas biure įrengtas technologijas K. T. Hanssen panoro sugrįžti prie automobilių statymo temos.

„Norvegijoje toks pastatas nebūtų traktuojamas kaip „žalias“. Kaip ir Londone. Tačiu Vilniuje tiek parkingo vietų – netgi per mažai! Didžiulis iššūkis pastatyti pastatą su tokiu kiekiu parkavimo vietų. Tačiau dar didesnis iššūkis pačiam Vilniui – išvystyti viešojo transporto sistemą, kad nereikėtų tokių didžiulių lėšų švaistyti automobilių statymo infrastruktūrai kurti“, – patarė pranešėjas.

Pokalbis su kolega – po pušim

Siekdami ir tris aukštus automobilių stovėjimo aikštelių bent kiek palenkti į „žaliąją“ pusę, statytojai čia įrengė vietas įsikrauti elektromobiliams bei elektriniams dviračiams.

Dviratininkams taip pat ruošiamasi įrengti 140 vietų pasidėti dviračiams, spinteles persirengti drabužiams bei dušus. Biurų pastato savininkai tikisi, jog idealios sąlygos naudoti švaresnį transportą nei automobilis vis tik paskatins lietuvius bent kartais jį palikti namų garaže.

„Siekiame, kad bet kuris darbuotojas, dirbantis šiame pastate, viską rastų vienoje vietoje. Čia bus 4 restoranai, kepyklėlė, kioskas, bankas, drabužių valykla ir automobilių plovykla“, – kalbėjo pranešėjas.

Biurų kompleksas  „Quadrum“. Bendrovės  „Schage Real Estate“ vizualizacija

Vidiniame biurų pastato kieme aukštyn stiebsis pušys. Bendrovės vadovas pasakojo, jog statytojai siekia sukurti erdvę, kurioje darbuotojas galėtų prisėsti po medžiu, išgerti kavos puodelį ir paplepėti ar aptarti reikalus su kolega.

„Požeminiame garaže taip pat įrengsime skvošo kortus, tačiau jums turbūt daug įdomiau tai, kad ten bus galima pažaisti ir krepšinį?“ – sukeldamas juoką salėje teiravosi K. T. Hanssen.

Turbūt net nereikia užsiminti, jog visos biurų atliekos bus rūšiuojamos.

„Žalieji pastatai“ – biurų ateitis

Šis pastatas bus sertifikuotas aplinkosauginiu „BREEAM“ sertifikatu.

„Kodėl mes taip nusprendėme? Nes manome, jog ateityje klientai reikalaus „BREEAM“ sertifikato. Na, arba „LEED“. Ateityje tai bus labiau taisyklė, nei išimtis“, – prognozavo pranešėjas.

Tačiau ar lietuviai yra pakankamai „užaugę“, kad suvoktų tokių darbo sąlygų vertę? Ar Lietuvai reikia tokio lygio biurų pastato?

„Šiandien sakyčiau „taip ir galbūt“. O dar prieš metus sakiau: „taip... o gal ir ne“. Taigi, judame į priekį, – šmaikštavo K. T. Hanssen. – Lietuviai yra susirūpinę savo miškais, medžiais, gamta. Taigi turime vystyti „žalesnių“ pastatų statybą. Taip, tai kainuos daugiau. Šiandien iš potencialių nuomoninkų girdžiu du klausimus: „Kiek kainuoja ir kiek parkingo vietų galite mums išskirti?“ Į pirmąjį galiu atsakyti, jog biuro nuoma žaliajame pastate yra šiek tiek brangesnė. Kodėl? Todėl, kad mokesčiai už patalpų išlaikymą yra gerokai mažesni! Taigi sudėję biuro nuomos kainą ir mokesčius, manau, gautumėte panašią sumą, kokią už patalpų nuomą mokate šiandien“, – sakė pranešėjas.

Jis priminė, jog energijos, elektros kainos tolydžio kyla, todėl taupūs biurai ir gyvenamieji pastatai ateityje darysis vis paklausesni.

„Šis projektas mums – tikrai didelis iššūkis. Jis – didžiulis, jame gausu sudėtingų techninių sprendimų, instaliacijų. O rinkoje – daugybė bendrovių, kurios nori dirbti aplinkosaugos satandartus atitinkančiame, sertifikuotame pastate. Taigi ateitis – žalia“, – tokiais žodžiais savo pranešimą užbaigė K.T. Hanssen.

„Quadrum“ turėtų įsileisti pirmuosius nuomininkus jau kitų metų birželį ar liepą.