Paklausiausias – ekonominės klasės būstas

Baltijos ir Skandinavijos regionuose karantino metu taikomi apribojimai skiriasi. Vienais švelniausių pasižymi Švedija, griežčiausių – Lietuva. Vis dėlto NT ekspertas Remigijus Pleteras tikina, kad nepaisant karantino, statybų aikštelėse tiek Vilniuje, tiek Rygoje, Stokholme ar Sankt Peterburge, darbai tęsiasi, o pirkėjams tai itin palankus metas įsigyti nuosavą būstą.

Pastebima, kaip rašoma pranešime, kad kaimyninėje Latvijoje ir Sankt Peterburgo mieste karantino pradžioje dramatiškai sumažėję NT pardavimai net ėmė augti, nes žaibiškai pasikeitė pirkėjų poreikis: sudaroma mažiau prabangaus ir daugiau ekonominės klasės būstų pardavimo sandorių. Tokios tendencijos, pasak R. Pletero, formuojasi todėl, kad bijant ilgalaikės krizės, pirkėjai vengia investuoti į turtą, kuris nebūtų likvidus sunkmečiu.

„Ekonominės klasės būstas kaip tik tampa ta investicija, kuri net ir krizės metu netaps našta arba netgi duos naudos. Tokį būstą lengviau nupirkti – jis mažiau kainuoja, taip pat lengviau jį išlaikyti, mat komunaliniai mokesčiai būna mažesni. Be to, jis visuomet lengviau parsiduos ar bus išnuomotas“, – aiškina pranešime cituojamas NT ekspertas.

Kalbant apie Vilnių, R. Pleteras pastebi, kad čia taip pat ženkliai išaugo ekonominės klasės būstų poreikis.

„Pastarieji būstai populiariausi tarp jaunesnio amžiaus pirkėjų – 25-35 metų. Būtent ši pirkėjų grupė, dažniausiai uždirbanti vidutines pajamas, vis dažniau renkasi ne nuomotis, o įsigyti nuosavą būstą. Daugelis pirkėjų savo sprendimą grindžia tuo, kad Vilniaus nuomos rinkos kainos yra itin aukštos, o kas mėnesį mokama suma dažnai viršija banko kredito sumą, todėl nuomotis tiesiog neapsimoka“, – sako R. Pleteras.

Krizė išryškins rinkos lyderius

Palyginti, ar dabartinė krizė turės didesnes pasekmes NT rinkai nei 2008-ųjų metų ekonominė krizė, kol kas yra sudėtinga. Pasak NT eksperto, jų kilimo priežastys skiriasi iš esmės. 

„2008-aisiais metais įvykusi ekonominė krizė yra vadinama būsto rinkos žlugimo krize. Tada milijonai amerikiečių sugebėjo pasiskolinti neproporcingai dideles sumas už santykinai mažas palūkanų normas ir įsigyti daugiau nei du ar tris NT objektus, o vėliau dėl rinkos sąstingio nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų bankams. Šįkart – viskas kitaip, o ir pagerėjimo ženklai jau pastebimi: NT rinka Kinijoje jau sugrįžo į 70 proc. aktyvumą, buvusį prieš pandemiją. Ši kreivė ir toliau kyla aukštyn. Jei per mėnesį ar du situacija stabilizuosis ir Lietuvoje, didesnių nuostolių NT rinka nepatirs“, – prognozėmis dalijasi R. Pleteras.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad šis laikotarpis apnuogins tikrąją Lietuvos NT rinkos dalyvių padėtį ir prioritetus. Pasak jo, pasimatys, kurios bendrovės yra finansiškai tvarios ir gali toliau vykdyti savo veiklą, taip pat, kurioms reikia persiorientuoti.