Pasak R. Simanavičiaus, šiuo metu Lietuvoje jau sertifikuota arti 200 A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatų, nuosekliai auga domėjimasis ir pasyvių namų statymo principais.

„Pasaulyje jau ne vienerius metus vyraujančios statybų tendencijos – tvarumas, darnumas, energinis efektyvumas – mūsų šalyje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, – sako pašnekovas. – Aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus atitinkantys objektai šiandien dar išskirtiniai Lietuvoje, tačiau judame teisinga linkme“.

Teigiamus pokyčius nesunku įvertinti ir savo akimis – tereikia apsižvalgyti aplinkui. Aplenkęs laiką ir statybų reikalavimus, 2012 metais Panaroje, Varėnos rajone, iškilo Pilnų namų bendruomenės pastatas, kuris pirmasis Lietuvoje sertifikuotas Vokietijos pasyvių namų instituto. Planuojama, kad ten pat, Panaroje, neseniai baigtam statyti valgyklos pastatui bus suteiktas A++ vertinimas – tai būtų pirmas tokią energinio naudingumo klasę turintis objektas mūsų šalyje. Neseniai pirmieji nuomininkai įsikėlė ir į pirmąjį BREEAM (darnių pastatų standarto kriterijus) atitinkantį verslo centrą „Quadrum“ Vilniuje. Jau baigtas ir beveik metus produkciją gamina pirmasis gamybinės paskirties pastatas (užsakovas – UAB „August ir Ko“), pelnęs aukščiausią BREEAM projekto įvertinimą.

„Geri pavyzdžiai ugdo pačią rinką ir tokių pastatų poreikis vis didėja. Pirmas statinys neretai tampa lūžiu rinkoje. Matydami sėkmingai įgyvendintus projektus, drąsesni tampa ir kiti užsakovai“, – teigiamomis permainomis statybų sektoriuje džiaugiasi „EE plius“ vadovas.

Pokyčius biurų rinkoje paspartino Lietuvoje aktyviai besikuriantys tarptautinių kompanijų paslaugų centrai. Pasak R. Simanavičiaus, socialiai atsakingos įmonės, tokios, kaip „Barclays“, „Lindorff“ įsikurdamos Lietuvoje žvalgosi ne tik kvalifikuotų specialistų, bet ir tvarių, darnių patalpų. „Galima teigti, kad būtent pastatų naudotojai, užsakovai prisidėjo prie energiškai efektyvių biurų pastatų skaičiaus didėjimo Vilniuje. Atsiradusi paklausa suformavo ir pasiūlą. Turime precedentų, kai statinių projektai buvo keičiami tam, kad atitiktų BREEAM reikalavimus, tuo pačiu – ir klientų poreikius“, – pastebi pašnekovas.

„Į pirmuosius statinius tenka įdėti ženkliai daugiau pastangų ir darbo. Tokie projektai komercine prasme nėra patys pelningiausi. Tipiniai, standartiniai projektai visada apsimoka labiau, tačiau mums įdomus darbas, kuris verčia pasukti galvas, o rezultatas duoda apčiuopiamą naudą vartotojui. Ne tik energinio efektyvumo, bet ir gyvenimo kokybės prasme. Energinis efektyvumas – tik vienas iš aspektų, kuris atspindi pastatų kokybės lygį“, – sako R. Simanavičius.

Pasak R. Simanavičiaus, pokyčiai galėtų vykti sparčiau, tačiau egzistuoja tam tikrų kliūčių, kurie „sudaro kamštį“. Pagrindinė kliūtis energiškai efektyvių statinių rinkai Lietuvoje vystytis didesniais žingsniais – projektavimo vertės suvokimo trūkumas. Jokia paslaptis, kad kokybiškas, apgalvotas projektas, racionaliai parinkti sprendimai – didžiulis potencialas lėšų taupymui ateityje. Tačiau užsakovams vis dar trūksta supratimo, kad didžiausia vertė sukuriama būtent projektavimo metu.

Inovatyvių sprendimų kainos visuomet didesnės, todėl ne visi NT projektų vystytojai ryžtasi į juos investuoti, kol to nereikalauja įstatymai. „Inovacijos visada kainuoja daugiau – tai papildomos investicijos. Nepaisant to, į statybų procesą svarbu žvelgti kompleksiškai ir suprasti, kad projektavimo metu teisingai investuotos lėšos taupo išlaidas statybų metu, nekalbant apie sutaupytus pinigus pastato eksploatacijos laikotarpiu“, – aiškina ekspertas.

Kol kas šalyje jaučiamas ir kvalifikuotų projektuotojų trūkumas. „Ankstesnė projektuotojų patirtis dabar praverčia ne visada. Pokyčiai verčia tobulėti, įgyti naujų kompetencijų ir žinių“, – apie permainų būtinybę baigdamas pokalbį tikina pašnekovas.

Įmonė „EE plius“ atliko ir vykdo energinio naudingumo vertinimą ir modeliavimą A, A+ ir A++ pastatuose ir dinaminio modeliavimo paslaugas BREEAM ir LEED standartus atitinkančiuose projektuose.