Panašu, kad tai valdančiuosius varo į desperaciją, todėl jie suskubo skelbti vieną žinią po kitos apie „popierinę" renovaciją.

Visą pavasarį Aplinkos ministerija ir Vyriausybė skalambijo: „Vyriausybė pritarė naujam daugiabučių renovacijos finansavimo modeliui", „Daugiabučių renovacijai – 50 mln. eurų paskola", „Dar viena 90 mln. eurų injekcija daugiabučių renovacijai". Injekcija po injekcijos, o renovacijos lavonas kaip neprisikelia, taip neprisikelia.

Dabar profesionalų vyriausybė Seimui ypatingos skubos tvarka teikia įstatymo pataisas, nes, neva nori gyventojams dar pagerinti renovacijos sąlygas. Įstatymo pataisos yra teikiamos dėl tokių menkaverčių procedūrinių dalykų, kad juos galima pritaikyti net ir nekeičiant įstatymo.

Valdantieji žada pagerinti renovacijos finansavimą, padidinti paramą, apmokėti investicinių planų rengimą. Bet tai tik pažadai. Vien pažadais skylių neužkamšysi. Artėja Joninės, vasara tuoj įpusės, o renovacijos traukinys niekaip nejuda iš vietos.

Panašu, kad šiemet ir nebepajudės, juk žiemą statybos darbų nedarysi. Panašu, kad tai pripažįsta ir patys valdantieji, todėl teikdami Seimui formalias, smulkias pataisas, pripažįsta, „kad pastoliai daugiabučius aplips jau kitų metų pavasarį".

Vyriausybė skelbia, kasmet renovuosianti mažiausiai po 500 daugiabučių ir kasmet tam skirsianti po 86 mln. eurų. O kas trukdo skirti tą finansavimą jau dabar ir pradėti darbus nedelsiant? Kodėl tai nedaroma, o tik malama liežuviu? Gal profesionalų vyriausybei pritrūko kompetencijos?

Trumpai paaiškinsiu kaip veikia renovacijos programa ir kokios yra pagrindinės procedūros? Aplinkos ministerijai pavaldi įstaiga (Būsto energijos taupymo agentūra) kviečia gyventojus, bendrijas teikti paraiškas renovacijai, gautos paraiškos yra vertinamos, po to jos tvirtinamos ir pasirašomos sutartys. Po sutarčių pasirašymo prasideda darbai, prie daugiabučių iškyla pastoliai ir – pirmyn.

Visoje šioje procedūrų grandinėje, kaip matome, valdantieji užstrigo pusiaukelėje. Kvietimai šiemet buvo paskelbti. Pagal paskutinį aplinkos ministerijos kvietimą teikti paraiškas daugiabučių namų atnaujinimui buvo gauta 460 investicinių planų, iš kurių Būsto energijos taupymo agentūra yra suderinusi 445. Beveik pusei patvirtintų renovacijos projektų yra gauti gyventojų sutikimai, o maždaug penktadaliui projektų gauti finansų institucijų pritarimai.

Tačiau konkrečios sutarties kol kas nėra pasirašytos nei vienos. Į klausimą ar yra šiemet pasirašyta nors viena renovacijos sutartis, Būsto energijos taupymo agentūros vadovas ir atsakingi tarnautojai atsakė tyla. Nei vienas naujas renovacijos projektas dar nepradėtas, o tie objektai kur šiuo metu vyksta renovacijos darbai yra praėjusios vyriausybės įdirbio rezultatas.

Nuo 2012 metų iki 2017 metų buvo renovuota beveik 2300 senų daugiabučių arba 42 tūkst. butų. Šiemet sausio mėnesį buvo oficialiai paskelbta, kad užbaigti atnaujinti dar 56 daugiabučiai. Palyginimui, nuo 2005 m., kuomet buvo pradėta įgyvendinti renovacijos programa, iki 2012 m. Lietuvoje buvo modernizuoti tik 479 daugiabučiai. 

Panašu, kad senų daugiabučių modernizavimo fronte profesionalų vyriausybė beviltiškai užstrigo ir yra nusiteikusi dirbti tik popieriuje ir malti liežuviu. Tačiau popieriniais planais daugiabučių neapšiltinsi. O taip apšiltinus kyla pavojus ar nesuliepsnos jie taip, kaip tas 24-ių aukštų Grenfell Tower pastatas Londone? 

Remigijus Žemaitaitis