Problema: neproporcingos šalių galimybės

Nors šios sąlygos esmė yra užsitikrinti rangos sutarties sąlygų tinkamą įvykdymą, neretai užsakovai piktnaudžiauja ja ir iš rangovo gauna šimtatūkstantines, o kai kuriais atvejais – milijonus litų siekiančias sumas, nors realiai jų patirti nuostoliai yra dešimtis, šimtus kartų mažesni ar jų išvis nepatiriama.

Tokią paradoksalią situaciją sukuria itin paprasta besąlyginės garantijos pritaikymo procedūra – užsakovui pakanka kreiptis į garantiją suteikusį banką su prašymu išmokėti pinigus dėl sutarties sąlygų pažeidimo. Įdomu, kad bankui užsakovas neprivalo pagrįsti ar įrodyti rangos sutarties pažeidimo fakto – pakanka jį konstatuoti. Iš esmės tai reiškia, kad rangovui bent vieną dieną vėluojant atlikti darbus, užsakovas gali kreiptis į banką ir lengvai gauti visą garantijos sumą.

Dėl tokios ydingos praktikos kai kurie statybos rangovai susiduria su rimtais finansiniais sunkumais ar net atsiduria prie bankroto ribos.

Sprendimas: teismai nurodo laikytis sąžiningos verslo praktikos

Rangovai iki šiol menkai išnaudodavo galimybes teisinėmis priemonėmis apginti savo interesus ir susitaikydavo su užsakovų vienašališkai pritaikytomis sankcijomis. Visgi šiais metais Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjamos kelios bylos, kuriose rangovas ginčijo perkančiosios organizacijos jam pritaikytą sankciją – užstato negrąžinimą. Abiem atvejais sankcija buvo pritaikyta už laiku neatliktus rangos darbus. Lietuvos apeliacinis teismas sausio 15 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-86/2014 ir kovo 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-387/2014.

Pastarojoje byloje teismas, ištyręs įrodymų visumą, padarė išvadą, kad nors darbų atlikimo termino pažeidimą lėmė rangovo netinkamas veikimas, organizuojant bei vykdant renovavimo/statybos darbus, tuo pačiu sprendime akcentavo sutarties šalių, įskaitant ir perkančiąsias organizacijas, pareigą laikytis sąžiningų ketinimų ir sąžiningos verslo praktikos. T.y., šalys tarpusavio santykiuose turi vykdyti sutartines prievoles vadovaudamosi tuo, kas laikoma protinga ir teisinga, interesų pusiausvyra ir būtinybe atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko pagrįstus interesus. Kadangi užsakovas dėl sutarties termino pažeidimo nepatyrė nuostolių, užsakovo atsisakymą grąžinti užstatą rangovui teismas įvertino kaip veikimą priešingai sąžiningų ketinimų ir sąžiningos verslo praktikos principų reikalavimams ir patenkino rangovo prašymą dėl užstato grąžinimo.

Ką tai reiškia rangovams?

Iš Lietuvos apeliacinio teismo praktikos aiškiai pastebima nuostata, kad užsakovas gali naudoti sutarties užtikrinimo priemones (užstatą ar banko teikiamą besąlyginę garantiją) kompensuoti nuostoliams, atsiradusiems dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo, tačiau jo pasiliekama pinigų suma negali viršyti patirtų nuostolių. Rangovui įvykdžius prievoles, užstatas jam turėtų būti grąžintas, nepaisant to, ar prievolių vykdymo eigoje buvo jų pažeidimų, ar ne, jeigu tik pastarieji yra ištaisyti.

Besiformuojanti teismų praktika turėtų paskatinti perkančiąsias organizacijas dažniau atsižvelgti į kitos sutarties šalies – rangovo interesus sprendžiant sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių grąžinimo klausimus ir padrąsinti rangovus nenuleisti rankų susidūrus su formaliais užsakovų sprendimais.