Už mažiausią kainą – tiksinti bomba

Pastarosiomis dienomis šalies visuomenei smarkiai susirūpinus dėl Norvegijos vaiko teisių gynėjų taikomų metodų, dalis apžvalgininkų visai pagrįstai iškėlė keletą opių klausimų. Kaip savo jaunaisiais piliečiais rūpinamės patys Lietuvoje? Ar vaikai laimingi ir jaučiasi saugūs šeimose ir mokyklose?

„Kilus gaisrui gimnazija supleškėtų akimirksniu“, „Už milijonus renovuotuose švietimo įstaigose – nelegalios medžiagos“, - tokios ir panašios žinutės mirga regioninėje spaudoje. Tačiau mokyklų bendruomenės, susidūrusios su problemomis, užtarimo iš savivaldos valdžios atstovų sulaukia tik retais atvejais. Įtarimai dėl reikalavimų neatitinkančių ar net pavojingų renovacijai naudojamų statybinių medžiagų užglaistomi formaliais patikrinimais ir patikinimais, jog viskas yra ir bus gerai.

„Apie būtinybę naudoti kokybiškas medžiagas niekas net nekalba. Susiklostė tokia praktika, jog visuomeninių pastatų renovacijos konkursus laimi mažiausią kainą pasiūlę rangovai. Tuomet jie samdo už žemiausią atlygį dirbančius statybininkus ir darbus atlieka pigiausiomis, reikalavimų neatitinkančiomis medžiagomis. Jei techninė priežiūra objekte taip pat vyksta atmestinai, galutinis rezultatas – uždelsto veikimo bomba“, - įsitikinęs bendrovės „Architektūros linija“ vadovas, prof. Gintaras Čaikauskas.

Kas renovuos renovuotas mokyklas?

Apie tai, kad mokyklose bei ikimokyklinio ugdymo įstaigose renovacijos metu nėra visapusiškai užtikrinama, jog darbai būtų atlikti kokybiškai, byloja ne tik pranešimai spaudoje ar statybos darbų bei juose naudojamų medžiagų kokybę prižiūrinčioms institucijoms adresuojami skundai. Akis bado „gyvi“ pavyzdžiai: dalyje pirmųjų renovuotų mokyklų, vos po penkerių metų vėl reikia naujo euroremonto.

„Kai kurios pirmuoju etapu renovuotos švietimo įstaigos, jau dabar atrodo apverktinai, o pinigai išleisti. Jei jų renovacijai būtų naudoję kokybiškas medžiagas, neabejoju, kad dar ir šiandien pastatais grožėtumėmės, o ne turėtume galvoti apie tai, kokiomis lėšomis juos ir vėl teks remontuoti. Geroji, nors ir didesnė investicija, žvelgiant toliaregiškai visuomet atsiperka“, - neabejojo architektūros studijos „Cedra“ vyr. architektė Violeta Beigienė.

Panašu, kad po žiemos imantys blukti šviežiai renovuotų mokyklų fasadai ar moksleiviams ant galvų pamokų metu trupantis tinkas nėra tie trūkumai, kurie priverstų atsakingas institucijas atidžiau prižiūrėti švietimo įstaigų renovacijos procesą, atsakingiau vykdyti viešųjų pirkimų konkursus. Tačiau labiau nei keista, jog į tylos ir abejingumo sieną švietimo įstaigų bendruomenės atsimuša net tuomet, kai moksleivių saugumui kyla tiesioginė grėsmė.

Manipuliuoja atitikties deklaracijomis

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) bei Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) pareigūnams žinomi atvejai, kai mokyklų fasadų apdailai galimai naudojamos plokštės, kurios yra labai degios ir neatitinka keliamų degumo klasės reikalavimų. Atlikdami tyrimą, VNMPI pareigūnai buvo sustabdę vieno Turkijos gamintojo fasado plokščių tiekimą į Lietuvą rinką, tačiau labai greitai draudimą atšaukė.

Inspekcijos teigimu, šias plokštes į Lietuvą tiekiančiai bendrovei pristačius naują atitikties pagal technines specifikacijas deklaraciją, neliko teisinio pagrindo toliau riboti šių plokščių patekimą į šalies rinką. Nepaisant to, kad preliminarūs gaisriniai tyrimai parodė, kad dokumentuose deklaruojama degumo klasė su tikrosiomis minėto produkto savybėmis gali neturėti nieko bendro.

Gaisrinių tyrimų centro specialistai taip pat neoficialiai pripažįsta, kad dalis pastatų renovacijai naudojamų statybinių medžiagų gali būti tiekiamos pateikiant suklastotas atitikties deklaracijas. Kai kurie tiekėjai nekokybiškų medžiagų trūkumus uždangsto sertifikatais, išduotais aplaidžiau veikiančiose kitų šalių kontrolės institucijose.

„Realūs gaisriniai tyrimai akredituotose Lietuvos laboratorijose, esant pagrįstų įtarimų, galėtų atskleisti tikrąją nelegalių aktyviai peršamų fasadų apdailos produktų kokybę. Tačiau tokie tyrimai atliekami labai retai. Atsakingoms institucijoms lengviau priimti sprendimus, peržiūrėjus tik popierines, dažnai suklastotas, deklaracijas, o ne atlikus techninį tyrimą ir įvertinus realią padėtį“, - situaciją įvertino asociacijos „Legalaus verslo aljansas“ (LVA) prezidentas Romas Apulskis.

LVA prezidento teigimu, aktyvesnis legaliai veikiančių ir į statybos darbų bei jose naudojamų medžiagų kokybę orientuotų verslo įmonių dialogas su atsakingomis priežiūros institucijomis ir Aplinkos ministerija galėtų smarkiai prisidėti, gerinant įsibėgėjusios viešųjų įstaigų ir daugiabučių renovacijos kokybę ir siekiant išvengti nelegalių produktų panaudojimo, praneša LVA.