Už investicijų planą jo rengėjai gauna pinigus. Taip valstybė patvirtina, kad perka tinkamą produktą. Antrą kartą investicijų planą tikrina Būsto energijos taupymo agentūra. Ji taip pat patvirtina planą esant tinkamu. Tačiau kai pagal jį renovacijos darbus nuperka statybininkai, beveik visada pasirodo, kad investicijų planas parengtas netinkamai. Logiškai mąstant, už broką turi atsakyti tie, kurie netinkamai atliko darbą – projekto rengėjai, kad netinkamai parengė, ir BETA, kuri netinkamą patvirtino kaip tinkamą. Tačiau visuomet kalti liek tik rangovai. Nes reglamentuojančiuose dokumentuose įtvirtinta nuostata, jog rangovas, pirkdamas darbus, turi nuvykti į vietą ir pats pažiūrėti, ką perka. Valstybės vardu parengtuose reglamentuose įtvirtinta galimybė arba leidimas darbą atlikti netinkamai ir BETA, ir investicinio plano rengėjai, nes rangovas paliekamas nemokamu ekspertu – nuvažiuok ir patikrink tai, ką jau atliko projektuotojas, ką jau patikrino BETA.

LSA siūlo atsistoti ant kojų, o ne ant galvos

„Šalyje yra susiformavusi ydinga praktika, kai renovacijos darbų konkursuose pasiūlymus teikiantys statybos rangovai turi prisiimti atsakomybę, jeigu nepastebėjo investiciniuose-projektiniuose dokumentuose esančių klaidų ir parengė neteisingas sąmatas, t. y. už sąmatose nurodytas sumas negali atlikti renovacijos darbų faktiškai būtina apimtimi, – sako Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas (nuotraukoje), diskusijos rengėjams perdavęs asociacijos parengtas pastabas. – Tokiu būdu darbų pirkimuose dalyvaujantys rangovai priverčiami patikrinti investiciniuose-projektiniuose dokumentuose esančius skaičiavimus bei sprendinius, t. y. turi būti savotiškais šių dokumentų ekspertais. Priešingu atveju rangovai turi prisiimti atsakomybę.“

Ši ydinga praktika, pastebi LSA vadovas, iškraipo pareigų ir atsakomybės pusiausvyrą tarp renovacijos dalyvių, nes visa rizika ir atsakomybė tenka rangovams, o ne pirmines klaidas padariusiems investicinių-projektinių dokumentų rengėjams. Toks pareigų bei atsakomybės disbalansas akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Statybininkų asociacija siūlo numatyti, kad investicinių-projektinių dokumentų rengėjai turi prisiimti atsakomybę už jų kokybę, o rangovai, rengdami sąmatas šių dokumentų pagrindu, neprivalo tikrinti šiuose dokumentuose pateiktų sprendinių bei skaičiavimų teisingumo.

Statybininkų asociacija reikalauja teisingumo – atsakyti turi tas, kuris netinkamai atliko savo darbą.

Ekspertizę turėtų atlikti ekspertizės rangovai, o ne statybininkai

„Siekiant pagerinti investicijų planų kokybę, sumažinti galimų klaidų riziką ir užtikrinti visų renovacijos dalyvių interesų apsaugą, būtina numatyti privalomą investicijų planų ir techninių projektų ekspertizę. Ekspertizę turėtų atlikti specialiai tam pasitelkiami ekspertizės rangovai, o ne statybos rangovai priverstiniu būdu“, – sakoma LSA rašte dėl diskusijoje minimų problemų.

LSA atkreipia dėmesį, kad daugiabučių namų bendrijos, kurie paprastai yra neprofesionalūs užsakovai, daugiausia suinteresuoti renovacijos darbų kaina ir gali įvertinti tik išoriškai matomus darbus, o konstrukcinių aspektų įvertinti negali. Todėl siekiant išvengti galimų avarijų labai svarbu imtis papildomų priemonių, užtikrinančių planuojamų renovacijos darbų kokybės kontrolę, t. y. numatyti privalomą ekspertizę. Ši priemonė, LSA tvirtinimu, renovacijos sąnaudas padidins nežymiai, tačiau padės išvengti brangiai kainuosiančių klaidų.

„Neužtikrinus renovacijos darbų kokybės, bus diskredituota tiek pati renovacijos idėja, tiek renovaciją įgyvendinusios valstybės institucijos“, – sako D. Gedvilas.

 Kodėl patikrinti investicijų plano į vietą nevažiuoja BETA?

Andrius Palionis (nuotraukoje dešinėje), Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys, pritaria LSA nuomonei dėl ekspertizės. Jis primena, kad techninė ekspertizė anksčiau į renovacijos procedūrą net nebuvo įtraukta. Ši nuostata reglamentuose atsirado tik prieš pusantrų metų – kaip neprivalomas dalykas. „Jeigu mes investicinį planą taip sureikšminame, kad su juo einame į viešuosius pirkimus, tai turėjome rengėjams numatyti atsakomybę, – sakė parlamentaras. Nuostata, kad investicinio plano rengėjas bus pašalintas iš elektroninio katalogo, tačiau jam netaikoma atsakomybė, A. Palionio nuomone, yra per menka priemonė: padirbėjau, pasiėmiau pinigus ir einu kitur.

Seimo narys A. Palionis pritaria LSA nuostatai, kad turi būti atliekama privaloma techninė ekspertizė. Toks ekspertas atstovautų gyventojams ir administratoriams. „BETA deda savo parašą [patvirtina investicijų planus, red. past.]. Lygiai taip pat galėčiau paklausti, kodėl turi visi rangovai važiuoti, o kodėl BETA nevažiuoja patikrinti investicinio plano? Ji gi atsako jį [investicinį projektą, red. past.] priimdama“, – kalbėjo diskusijoje A. Palionis.

Dvi renovacijos darbų pirkimo pusės

Reaguodamas į kolegų iš savivaldybių pastabas, kad rangovų renovacijos darbams tenka ieškoti po kelis kartus, Vilmantas Jankūnas (nuotraukoje kairėje), VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorius, pastebėjo, jog priežasčių reikia ieškoti investiciniuose planuose.

„Galbūt neatitinka kiekiai arba kaina“, – kalbėjo jis apie pirkimą per CPO LT katalogą. Druskininkų savivaldybės atstovams replikavus, kad per CVP IS vis tik pavyksta nupirkti darbus, V. Jankūnas tarstelėjo, kad tame nieko gero nėra. Jo nuomone, nuperkama tuo atveju, jei savivaldybė ar jos atstovai palengvina vienokias ar kitokias pirkimo sąlygas.

„Yra dvi medalio pusės: pats nupirkimas ir kas nuperka, kokios kompetencijos įmonė, ar nebus ateityje dėl tokio pirkimo problemų“, – pastebėjo V. Jankūnas.

Papildomi darbai – be papildomų viešųjų pirkimų

Kaip galimą neteisingai parengto investicinio projekto pasekmių sušvelninimą ar sprendimo būdą LSA siūlo užsakovų rezervo fondą. 

„Aplinkos ministerijos patvirtintame Statybos techniniame reglamente „Statinio projektavimas“ numatyta, kad statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas – tai projekto dalis, kuri rengiama, kai projekto įgyvendinimui taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas. Į skaičiuojamąją kainą turi būti įtraukta užsakovo iš anksto nenumatyta išlaidų suma, t.y. rezervas, – cituoja LSA prezidentas D. Gedvilas. – Aplinkos ministerijos patvirtintų „Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijų“ 31 punktas numato, jog rezervas apskaičiuojamas atsižvelgiant į numatomą papildomą statytojo išlaidų poreikį, kuris gali atsirasti dėl projekto sprendinių tikslinimo, dėl projekte nenumatytų ar į kainos apskaičiavimus neįtrauktų, tačiau būtinų statiniui pastatyti (sumontuoti, nutiesti) papildomų darbų išlaidų bei kitais objektyviomis priežastimis pagrįstais ar pasikeitusių aplinkybių sąlygojamais atvejais.“

LSA vadovas pažymi, kad rezervas galėtų būti panaudojamas finansuoti būtiniems darbams, kurie nebuvo numatyti dėl investicinių-projektinių dokumentuose esančių klaidų ar netikslumų. Tačiau šiuo metu papildomiems darbams ir rezervo panaudojimui reikalaujama laikytis bendrųjų viešojo pirkimo procedūrų. Dėl to užvilkinamas būtinų papildomų statybos darbų įsigijimas, perkančiajai organizacijai ir rangovui patiriant papildomas išlaidas. Tokiu būdu, D. Gedvilo nuomone, paneigiama tikroji rezervo paskirtis – operatyviai finansuoti būtinus papildomus darbus.

Siekdami užtikrinti sklandų renovacijos darbų atlikimą, statybininkai siūlo numatyti galimybę pirkti papildomus darbus, neviršijant rezervo apimčių ir neatliekant viešojo pirkimo procedūrų – tai įforminti kaip pirkimo sutarties pakeitimą.

„Užsakovas visada turi turėti rezervą, – sutinka UAB „Sistela“ direktorius Albinas Vaitkevičius. – Jeigu pirkdamas darbus nupirkau juos pigiau negu investiciniame projekte buvo numatyta, kodėl to skirtumo nepanaudoti – nepasakyti gyventojams, kad nupirkome pigiau, tai gal galima panaudoti aukštesnės kokybės medžiagas, išplėsti priemonių spektrą.“

 Diskusijos temas plėtosime ir kitose publikacijose