Egzaminą išlaikė

Pasak įmonės direktoriaus pavaduotojo šilumos realizacijai Tomo Liaučio, lauke esant minus 20 laipsnių temperatūrai, visu pajėgumu dirba šilumą gaminanti įranga, ir negali žinoti, kada katilas sustos, sutrikus kuro padavimui. „Kai lauke tokie šalčiai, sandėlyje kurą judiname kas tris valandas. Geriausia žiema, kai už lango – 0–5 laipsniai šalčio“, – sakė pavaduotojas.

„Itin šaltas šis vasaris mums buvo patikrinimas, ar esame pasiruošę ekstremaliems išbandymams. Šį egzaminą kolektyvas išlaikė labai gerai“, – pridūrė direktorius Jonas Barzdys.

Iš viso rajone veikia 26 katilinės. Kretingos mieste, Melioratorių g., esanti rūpesčių nekelia. Tiesa, 2011-aisiais dėl gedimo elektros tinkluose visas miestas dviem valandoms buvo paliktas be elektros ir be šilumos. Bet tai – ne dėl bendrovės kaltės.

Kur kas jautresnė įranga yra kaimų katilinėse, o dar nerimo šiemet įnešė ir iš biržos „Baltpoool“ perkama biokuro kokybė.

„Rudenį miškus merkė liūtys, o vėliau užklupo šalčiai. Mažų katilinių įranga nepritaikyta pasiekti vartotojui reikalingą temperatūrą, kai į katilą paduodami sušalę, suledėję medienos gabaliukai. Kol jie atitirpsta, ilgiau dega, smilksta ir energijos duoda mažai“, – teigė direktorius.

Be to, biokuras dėl objektyvių priežasčių pabrango. Tiekėjai aiškina rudenį neįbridę į miškus, medienos neprisivežę pakankamai, todėl biokuro pagaminę kukliau. O ne iš kuro biržos prisipirkti jo daugiau ir kaupti šilumą tiekiančioms įmonėms Lietuvos įstatymai neleidžia vien dėl neprognozuojamų kainų vidurkių.

Daugiau pagamino, daugiau suvartojo

Praėjusiais metais biokuro kaina biržoje už toną naftos ekvivalento vidutiniškai siekė 140-180 Eur, o šį sezoną – 240–270 Eur.

„Vos ne dviguba šio sezono biokuro kaina didina įmonės sąnaudas, o tai atsiliepia galutiniam vartotojui“, – teigė direktoriaus pavaduotojas gamybai Aidas Keblys. Anot jo, „Kretingos šilumos tinklai“ nemažai lėšų yra investavę į rajono katilinių, kūrenamų medienos granulėmis, įrangą. O granulės pabrango dar labiau negu skiedros. „Kas galėjo pagalvoti, kad taip išaugs medienos kaina? – svarstė A. Keblys. – Niekada nebuvo tokio kainų šuolio, kaip šiemet.“

Praėjusių metų sausio mėnesio vidutinė lauko temperatūra buvo minus 2,36, vasario – minus 0,90, o šių metų atitinkamai minus 0,79 ir minus 6,1.

„Lyginant su šių metų sausiu, vasarį šilumos energijos pagaminome apie 16 procentų daugiau, panašiai tiek daugiau suvartojo ir daugiabučių gyventojai“, – sakė T. Liaučys.
Sausį šilumos kaina gyventojams buvo nustatyta už kilovatvalandę 6,63 ct, vasarį 6,66 ct, o kovą – 7,17 ct (su PVM). Standartinio renovuoto namo 60 kv. m ploto buto gyventojai už šildymą mokės apie 48 Eur, o nerenovuoto – ir apie 100 Eur.

Renovuoti namai sutaupo gerokai

Šiuo metu Kretingoje yra 17 modernizuotų pastatų. Tie namai, kuriuose įrengti šilumos dalikliai ar individuali apskaita butuose, gali sutaupyti apie 50 proc. šilumos. Tarp šilumą taupančių namų pavaduotojas paminėjo Savanorių g. Nr. 54, Lazdynų g. Nr. 5, Kęstučio g. Nr. 7 ir 9. Daugiausiai šilumos suryja mažesni, seni, prastos būklės, nesandarūs miesto namai. Pavyzdžiui, senos statybos namas J. K. Chodkevičiaus g. Nr. 26 vieno kvadratinio metro apšildymui per mėnesį sunaudoja 26 kilovatvalandes šilumos energijos, kai renovuotose namuose – po 10-12 kilovatvalandžių.

Apie 60 proc. Kretingos miesto pastatų veikia šilumos punktai, kuriuose pagal lauko oro temperatūrą šiluma reguliuojama automatiškai. Tai taip pat padeda taupyti. Anot T. Liaučio, automatinius punktus raginami įsirengti ir kitų daugiabučių namų gyventojai.

Lietuvoje vasarį mažiausia – 4,39 ct/kWh su PVM – šilumos kaina buvo Utenoje, o didžiausia – 9,49 ct/kWh su PVM – Biržų rajone.