Kaip Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybai teigė projekto autoriai, esantis pastatas yra nusidėvėjęs, sunkiai pritaikomas veiklai ir užstoja dienos šviesą kvartale esančių daugiabučių gyventojams. Vienaukštis parduotuvės tūris suteiktų dinamikos Savanorių prospekto išklotinei, o kvartalo gyventojams – daugiau komforto, nes, anot architektų, centro lankytojai statytų automobilius ne sklypo viduje (t.y., daugiabučių kieme), bet parkinge prie gatvės. Dėl šio automobilių stovėjimo aikštelės sprendinio parduotuvės pastatas atsidurtų giliau kieme, tačiau, teigė autoriai, dėl savo nedidelio aukščio (12 m) gyventojams dienos šviesos neužstotų.

Projektą recenzavęs architektas L. Naujokaitis pastebėjo, jog, nors Vilnius ir stengiasi reguliuoti naujų prekybos centrų atsiradimą ir jų architektūrą miesto centre patvirtinta schema (prekybos objektas turi formuoti užstatymo linijas, automobilių statymas turi būti numatytas ne prie gatvės ir t.t.), pastaroji apima nepakankamą teritoriją ir svarstomas objektas yra kaip tik už šios schemos galiojimo ribų, nors jo įtaka miesto centrinei daliai neabejotina. Recenzento nuomonei, jog projekte siūlomas prekybos centras atitinka periferijoje, o ne miesto centre esančio objekto savybes ir atitinka prekybininkų interesus, tačiau neformuoja miestiškos aplinkos, pritarė visi ekspertai. Suabejota autorių teigimų, jog pastatas pagerins gretimos gyvenamosios aplinkos kokybę: ekspertų nuomone, kiemo viduryje įsiterpęs pastatas užstos vaizdą žemesnių aukštų gyventojams, po langais triukšmaus aptarnaujantis transportas, taigi automobilių aikštelės iškėlimo prie gatvės sprendinys nebūtų pateisintas.

Kaip pastebėjo ekspertai, vertinant kvartalo užstatymą ir Savanorių g. užstatymą, vienaukštis pastatas formuotų dinamišką išklotinės siluetą, tačiau autoriai visiškai ignoravo jo kompozicinę reikšmę svarbiai sankryžai (Savanorių pr. ir Žemaitės, V.Pietario gatvių), kurios urbanistinė kompozicija kaip tik formuojama iš stambių tūrių.

Išsakę pastabas pasiūlymams, ekspertai akcentavo, jog pagal architekto veiklos etikos kodeksą, toks pastatas apskritai neturėtų būti projektuojamas neinformavus griauti planuojamo pastato architektų. Pasak ekspertų, projekto autoriai nepateikė įtikinamų paaiškinimų, kodėl savitą charakterį turintis pastatas turėtų būti griaunamas. Jei projektas bus tęsiamas be gyvų senojo pastato autorių žinios, naujojo pastato architektai turėtų būti svarstomi Etikos komisijoje, praneša Architektų sąjunga (R. Leitanaitė).