„Savivaldybes matome kaip svarbius partnerius, kadangi nemaža dalimi nuo savivaldos įsitraukimo, jų aktyvios ir nuoseklios politikos priklauso, kaip sėkmingai pasieksime ambicingų energetikos tikslų. Ir kuo toliau, tuo didesnis bus regionų ir miestų vaidmuo, pereinant prie darnios ir žaliosios energetikos, todėl šis dialogas yra svarbus ir reikalingas“, – kalbėjo energetikos ministras Ž. Vaičiūnas, pristatydamas Vyriausybėje gruodžio mėnesį patvirtintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių planą.

Ministras pažymėjo, jog šiame plane numatyti 34 uždaviniai bei daugiau nei 120 priemonių turės būti įgyvendintos iki 2022 m. Prie šiame plane numatytų uždavinių realizavimo prisidės net 36 skirtingos institucijos – tarp jų ir savivaldybės.  Nemaža dalis šiame plane numatytų veiksmų yra susiję su poveikio klimato kaitai ir aplinkos oro taršos mažinimu – šioje srityje proveržį pasiekti neužteks tik centrinės valdžios veiksmų ir skiriamų lėšų.

Buvo išskirtos kelios pagrindinės sritys, kuriose savivaldybės galėtų ne tik padaryti didelį proveržį, bet ir tuo pačiu gauti didžiausią naudą vietos gyventojams. Pirmiausia – tai atsinaujinančios energetikos plėtra. Savivaldybių atsinaujinančios energetikos išteklių planai turėtų atliepti valstybės žaliosios energetikos tikslus. Savivalda tampa svarbiausiu ir artimiausiu gyventojams informacijos šaltiniu – tiek konsultuojant apie galimybes diegti žaliosios energetikos technologijas ar efektyviai vartoti energiją, tiek informuojant apie minėtoms iniciatyvoms skatinti valstybės skiriamą finansinę paramą.

Savivaldybės taip pat kviestos prisidėti prie inovatyvių energetinių bendruomenių projektų inicijavimo. Energetikos ministerija savo ruožtu sieks sudaryti palankias reguliacines sąlygas tokioms bendrijoms steigtis, taip pat ateityje svarstoma teikti ir finansinę paramą bendrijoms, investuojančioms į elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.

Strateginė valstybės kryptis šilumos ūkyje – plėtoti šilumos gamybą iš netaršių ir atsinaujinančių šaltinių bei modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo sektorių. Todėl savivaldybės taip pat kviečiamos strategiškai peržiūrėti šį sektorių, orientuotis į efektyvaus ir netaršaus šilumos ūkio plėtrą.

Dar viena sritis, kurioje tikimasi aktyvaus savivaldos įsitraukimo – tai gatvių apšvietimo atnaujinimas. Iki šiol tik maža dalis savivaldybių modernizavo gatvių apšvietimo įrangą, siekdamos taupiai ir efektyviai naudoti elektros energiją.

Ž. Vaičiūnas kaip didžiausią iššūkį išskyrė būtent transporto sritį, kaip skelbiama išplatintame pranešime, kurioje Lietuva turi pasiekti ypač ryškų proveržį, tačiau kuris nebus įmanomas, jei savivaldybės neprisidės prie netaršaus viešojo transporto plėtros ir alternatyvių degalų naudojimo. Įgyvendindama savo įsipareigojimus ES, Lietuva yra numačiusi, kad iki 2030 metų 15 proc. transporto sektoriuje suvartojamos energijos bus iš AEI, o miestuose įprastais degalais (benzinu ir dyzelinu) varomų automobilių bus net 50 proc. mažiau.