Seimas pritarė Lietuvos teritorijos bendrojo plano koncepcijai
2020-06-04 15:09
Seimas nutarimu patvirtino Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus.
LR teritorijos bendrasis planas (FB) iliustr.
Priimtas dokumentas – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (LRBP) – pagrindinis šalies teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma ilgalaikė šalies teritorijos vystymo perspektyva. Šis planas taps vienu pagrindinių šalies vystymosi dokumentu, jo suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 m., o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų.
Kaip Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biurą informavo Aplinkos ministerija, yra trys pagrindiniai rengimo LRBP etapai: I – esamos būklės analizė, II – konceptualieji sprendiniai (vizija) iki 2050 m. ir III – konkretizuoti sprendiniai iki 2030 m.
Pirmasis LRBP etapas (analizė), trukęs pusantrų metų, kurio metu buvo atliktos išsamios sektorių ir tarpsektorinės analizės, jau baigtas. Šiandien, birželio 4 d., Seimo posėdyje parlamentarai po svarstymo pritarė antrajam etapui – nutarimo dėl koncepcijos projektui.
„Tai yra koncepcija, kuri leis Lietuvai tapti konkurencinga. Neturi būti konkurencijos tarp Zarasų, Utenos, Marijampolės, Vilkaviškio ar kitų mažų miestelių ir savivaldybių, Lietuva turi kartu konkuruoti prieš Rygą, prieš Latviją, Lenkiją, Varšuvą ir kitus miestus, kurie ir sudaro didžiąją konkurenciją. Turime dokumentą, kuris leis mums bendrai susitelkti ir į Lietuvą žiūrėti ne iš savo apygardos ar savo namų prizmės, bet kalbėti bendrai apie Lietuvos pozicijas ir konkurencingumą“, – Seimo pranešime cituojamas aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Pasak ministro, dokumentas yra pakankamai išdiskutuotas, nuo 2017 metų buvo suorganizuoti aštuoni forumai, kuriuose kiekviename iš jų dalyvavo nuo 200 iki 300 žmonių. Buvo diskutuota įvairiausiomis formomis dar 220 kartų. Iš jų 96 susitikimai vyko institucijose prie apskritojo stalo, vyko 30 susitikimų su pavaldžiomis institucijomis, aštuonios tarpvalstybinės konsultacijos.
Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ priimtas už balsavus 63, prieš – 8, susilaikius 29 Seimo nariams.
Šiame etape suformuota bendra ir integrali šalies teritorijos erdvinio, aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio vystymo vizija, suformuoti naudojimo ir apsaugos prioritetai ir kryptys (koncepcija).
Seimui užbaigus antrąjį etapą – balsavus dėl viso nutarimo, prasidės trečiasis etapas – LRBP (2030 m.) sprendinių konkretizavimo stadija, kuri nustatys, kaip detalizuosis LRBP koncepcijos etape suformuoti sprendiniai.
Visų šių etapų rezultatų visuma bus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas.
Kaip Spaudos biurą informavo Aplinkos ministerija, rašoma išplatintame pranešime, Lietuvos strateginio planavimo struktūroje yra trys aukščiausi lygiaverčiai šalies strateginio planavimo dokumentai, kuriuos tvirtina Seimas: Nacionalinė saugumo strategija, Nacionalinė pažangos strategija 2030 m. ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (LRBP) (koncepciją tvirtina Seimas, o sprendinius – Vyriausybė). Nacionalinė pažangos strategija ir LRBP turi tą patį siekį – darnus visų šalies sektorių vystymas. Nacionalinė pažangos strategija šių tikslų įgyvendinimui turi finansines priemones, o LRBP – privalomąsias teritorijos (naudojimo ir apsaugos) nuostatas.
Kaip Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biurą informavo Aplinkos ministerija, yra trys pagrindiniai rengimo LRBP etapai: I – esamos būklės analizė, II – konceptualieji sprendiniai (vizija) iki 2050 m. ir III – konkretizuoti sprendiniai iki 2030 m.
Pirmasis LRBP etapas (analizė), trukęs pusantrų metų, kurio metu buvo atliktos išsamios sektorių ir tarpsektorinės analizės, jau baigtas. Šiandien, birželio 4 d., Seimo posėdyje parlamentarai po svarstymo pritarė antrajam etapui – nutarimo dėl koncepcijos projektui.
„Tai yra koncepcija, kuri leis Lietuvai tapti konkurencinga. Neturi būti konkurencijos tarp Zarasų, Utenos, Marijampolės, Vilkaviškio ar kitų mažų miestelių ir savivaldybių, Lietuva turi kartu konkuruoti prieš Rygą, prieš Latviją, Lenkiją, Varšuvą ir kitus miestus, kurie ir sudaro didžiąją konkurenciją. Turime dokumentą, kuris leis mums bendrai susitelkti ir į Lietuvą žiūrėti ne iš savo apygardos ar savo namų prizmės, bet kalbėti bendrai apie Lietuvos pozicijas ir konkurencingumą“, – Seimo pranešime cituojamas aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Pasak ministro, dokumentas yra pakankamai išdiskutuotas, nuo 2017 metų buvo suorganizuoti aštuoni forumai, kuriuose kiekviename iš jų dalyvavo nuo 200 iki 300 žmonių. Buvo diskutuota įvairiausiomis formomis dar 220 kartų. Iš jų 96 susitikimai vyko institucijose prie apskritojo stalo, vyko 30 susitikimų su pavaldžiomis institucijomis, aštuonios tarpvalstybinės konsultacijos.
Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ priimtas už balsavus 63, prieš – 8, susilaikius 29 Seimo nariams.
Šiame etape suformuota bendra ir integrali šalies teritorijos erdvinio, aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio vystymo vizija, suformuoti naudojimo ir apsaugos prioritetai ir kryptys (koncepcija).
Seimui užbaigus antrąjį etapą – balsavus dėl viso nutarimo, prasidės trečiasis etapas – LRBP (2030 m.) sprendinių konkretizavimo stadija, kuri nustatys, kaip detalizuosis LRBP koncepcijos etape suformuoti sprendiniai.
Visų šių etapų rezultatų visuma bus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas.
Kaip Spaudos biurą informavo Aplinkos ministerija, rašoma išplatintame pranešime, Lietuvos strateginio planavimo struktūroje yra trys aukščiausi lygiaverčiai šalies strateginio planavimo dokumentai, kuriuos tvirtina Seimas: Nacionalinė saugumo strategija, Nacionalinė pažangos strategija 2030 m. ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (LRBP) (koncepciją tvirtina Seimas, o sprendinius – Vyriausybė). Nacionalinė pažangos strategija ir LRBP turi tą patį siekį – darnus visų šalies sektorių vystymas. Nacionalinė pažangos strategija šių tikslų įgyvendinimui turi finansines priemones, o LRBP – privalomąsias teritorijos (naudojimo ir apsaugos) nuostatas.
Žymės Bendrasis planas
Aktualijos
2024-04-18 10:42
Išrinktas architektūrinio konkurso nugalėtojas Pavilnio bibliotekos ir aplink ją esančios teritorijos prikėlimui naujam gyvenimui. Avarinės būklės biblioteka bus rekonstruojama – joje įsikurs bendruomenės namai, edukacijų erdvės, vaikų kambarys, skaitykla. Kartu čia įsikurs ir Naujosios Vilnios seni...
2024-04-18 10:17
Šį pavasarį Turto banko aukcione Klaipėdos ir Kauno rajonuose parduoti ilgą laiką nenaudoti pastatai virs senelių ir socialinio užimtumo namais. Taip nusprendė pastatus įsigiję pirkėjai, kurie pažymi, kad Lietuvoje trūksta patalpų, kuriose būtų teikiamos kokybiškos socialinės paslaugos. Abu pirkėjai...
2024-04-18 09:52
Ryškiomis spalvomis pleškančios gėlės – vienas iš gražiausių ir pigiausių namų akcentų. Tai, kad šiemet daug namų balkonų, terasų ir sodų pražys įvairiais žiedais, rodo ir gėlių, sėklų pardavimo skaičiai, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Tiesa, planuojant jomis dekoru...
2024-04-18 08:42
Klaipėdoje pirmą kartą įvyko tarptautinis profesinio meistriškumo konkursas „Statybininkas 2024“. Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre būsimieji statybininkai iš 7 mokyklų rungėsi mūrydami, apšiltindami ir tinkuodami sienas. Tačiau konkursas pateikė pamokų ir verslui, ir profesinio rengimo į...
2024-04-17 16:32
Didelę infrastruktūros pastatų statybos ir kultūros paveldo objektų atnaujinimo patirtį Baltijos šalyse turinti Lietuvos statybos bendrovė „HSC Baltic" pasirašė ilgalaikės nuomos sutartį su „Baltic Horizon" valdomais „Meraki" verslo namais.
2024-04-17 14:26
Vilniaus paukštyno akcininkai patvirtino investicijų į poveikio aplinkai mažinimą planą. Šiam planui įgyvendinti įmonė skirs 852 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad įgyvendinus numatytas priemones Vilniaus rajone, Rudaminoje, veikiančiuose bendrovės objektuose kvapų sklaida gali mažėti 40 proc.
2024-04-17 10:48
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba penktąjį kartą kviečia organizacijas dalyvauti konkurse – pristatyti savo pasiektus rezultatus šių metų efektyviausių viešųjų pirkimų rinkimuose.
2024-04-17 10:11
Šiandien aukščiausiame Lietuvos statinyje – Vilniaus televizijos bokšte – surengtos bokšto viršutinės taurės naujų erdvių rekonstrukcijos pabaigtuvės. Pabaigus šį darbų etapą, lankytojams atveriamos naujos erdvės, kuriose jų laukia naujos paslaugos bei pramogos.
2024-04-17 09:35
Turto bankas paskelbė pastato Vilniuje, Gedimino pr. 38, rangos ir projektavimo darbų viešąjį pirkimą. Pastatą ketinama iš esmės atnaujinti per dvejus su puse metų. Projekto įgyvendinimui jau gauta beveik 10 mln. eurų Aplinkos projektų valdymo agentūros parama.
2024-04-17 08:53
Tai, apie ką kažkada svajojo vien rašytojai fantastai, tampa realybe. Dirbtinis intelektas milžinišku greičiu keičia mūsų gyvenimus – ne vien laisvalaikį ir pramogas, bet ir darbinę veiklą. Bendrovės „Emplonet" IT atrankų padalinio vadovė, dirbtinio intelekto personalo sprendimuose ekspertė Ieva Kil...
2024-04-17 08:35
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai piktnaudžiavimu siekiant turtinės naudos, disponavimu suklastotu dokumentu bei sukčiavimu pareikšti buvusiam Vilni...
2024-04-17 08:01
Antradienį pasirašytas Lietuvos institucijų ir Vokietijos gynybos pramonės įmonės „Rheinmetall“ ketinimo protokolas dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų. Dokumentą, rodantį Lietuvos pasirengimą stiprinti savo ir regiono saugumą bei glaudžią partnerystę su Vokietija, pasirašė ekonomikos ir inova...
2024-04-17 07:28
Užsienio kapitalo įmonė LAYHER BALTIC, kuri tiekia į rinką pastolių sistemas, Ukrainoje įkūrė antrinę įmonę. Karo sąlygomis gyvenančioje šalyje jau antrus metus veikianti įmonė planuoja plėtrą: iki metų pabaigos atidarys dar 2 pastolių sandėlius ir planuoja 10 mln. eurų apyvartą.
2024-04-16 18:41
Panevėžio Beržų progimnazijos stadione šiuo metu įrengiamas pripučiamas futbolo maniežas. Minėtos progimnazijos teritorijoje jau darbuojasi statybininkai – modernizuojama futbolo aikštė, netrukus prasidės komunikacijų įrengimo darbai.
2024-04-16 18:33
Balandžio 22d. startuoja kvietimas savivaldybių administracijoms teikti paraiškas suprojektuoti, suformuoti ir užregistruoti miestų miškų sklypus Nekilnojamojo turto registre. 2024 m. šiai priemonei įgyvendinti bus skiriama apie 47 tūkst. eur.
2024-04-16 18:27
Žemės gelmėse slypi neišnaudotas potencialas, kurį galima paversti energijos šaltiniu. Bendradarbiaujant su tarptautinėmis įmonėmis, KTU „M-Lab“ įsikūręs „Geoenergy Lab“ paramos būdu gavo beveik 3 mln. eurų vertės programinę įrangą, leidžiančią efektyviai modeliuoti žemės gelmių reiškinius. Tai svar...
2024-04-16 12:47
Aplinkos ministerija parengė Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo pataisas, leisiančias į statybų planavimo procedūras įtraukti ir visuomenės atstovus.
2024-04-16 12:31
Interjero dizaineriai unisonu kalba – namų dekoro įrengimas nėra tik tinkamas daiktų išdėstymas. Tai buities dvasios ir malonios, jaukios erdvės kūrimas, kuris yra ypač aktualus, nes namai yra intymiausia ir artimiausia aplinka, kurioje leidžiame sau būti visiškai atsipalaidavusiems. Ne veltui inter...
2024-04-16 09:52
Nenuostabu, kad apšvietimas tapo svarbiu aspektu ne tik funkcine, tačiau ir estetine prasme. Sumanius įnešti daugiau jaukumo, žaismingumo, pabrėžti išskirtines architektūros detales ar padidinti pastato vizualinį patrauklumą kyla klausimas: ar šviestuvų įrengimas ant pastato fasado (dekoratyviniam a...
2024-04-15 15:30
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad nekokybiškus konteinerius įrengusios bendrovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC) turės atlyginti daugiau nei 445 tūkst. eurų žalą.