Minėtiems projektams įgyvendinti iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo skirti beveik 53 mln. Lt, iš valstybės biudžeto – beveik 4 mln. litų. Tikimasi, kad prie tinklų prisijungs apie 7,5 tūkst. gyventojų. Bus nutiesta apie 82 km nuotekų tinklų ir apie 28 km vandens tinklų. Taip pat bus pastatyti šeši nuotekų valymo įrenginiai ir vienas vandens gerinimo įrenginys.

Milijonai – keliasdešimt būstų turintiems miesteliams

Didžiausios investicijos numatomos Telšiuose – rajone ir mieste – 16,5 mln. Lt. Visos šios lėšos skirtos iš ES Sanglaudos fondo. Čia numatoma pakloti 2,60 km naujų vandentiekio bei 31,40 km nuotekų tinklų, sudarant galimybę prijungti prie vandentiekio tinklų 29 būstams arba 75 gyventojams, prie nuotekų tinklų – 679 būstams arba 1765 gyventojams. Įgyvendinant projektą šiame Žemaitijos rajone, bus pastatytas ir nuotekų valymo įrenginys.

Analogiškiems darbams, išskyrus valymo įrenginį, Kaune skirta arti 14,5 mln. litų. Čia vandentiekiu galės naudotis beveik 800 gyventojų, o nuotekų tinklais – beveik 1,2 tūkst. gyventojų. Iš valstybės biudžeto kauniškiams bus skirta 1,2 mln. Lt.

Nuotekų tinklų plėtrai Žemaičių Kalvarijos miestelyje, Plungės rajone, skirta beveik 0,5 mln. Lt parama leis pakloti 1,3 km nuotekų tinklų, prie kurių galės prisijunti 81 gyventojas. Kiek didesnė nei 653 tūkst. Lt parama skirta nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimui Rietavo savivaldybėje (Tveruose), leis 89 gyventojams prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų.

Lėšos vandentiekio ir nuotekų tinklams bei valymo/vandens gerinimo įrenginiams skirtos ir Šilutės, Kupiškio, Mažeikių rajonams, Pagėgių savivaldybei, Biržams.

Ne dideli projektai, o individualūs valymo įrenginiai

Seimo narys Kęstutis Masiulis mano, kad tokios išlaidos yra ne tik nepagrįstos, bet ir švaistomos. Jis siūlo įvertinti naudą ir sąnaudas, nepamirštant gyventojų skaičiaus mažėjo: mažesni miesteliai, kaimai nyksta, juose lieka tik pagyvenę žmonės, kurie neturi lėšų jungtis prie tinklų ir mokėti už juos.

„Tarkime, turi žmogus kaime labai mažą grytelę – virtuvėlė ir kambariukas, – vertą gal kokių 10 tūkstančių litų. Tai V. Mazuronis prie tos menkavertės grytelės prives vandentiekį, už ką visi mes asmeniškai valstybės vardu ir V. Mazuronio malone paklosime 8 tūkstančius litų, o dar po to žmogelio paprašys prisijungti ir už prisijungimo darbus sumokėti kokius 3–5 tūkstančius litų, o po to kas mėnesį mokėti po 50 litų mokestį, – sako parlamentaras K. Masiulis. – Geriau man naują stogą išvietei tegu pastato – pasakys kaimo žmogus ir nesijungs prie to vandentiekio.“

Pasak Seimo nario, panašią istoriją pasakojant jis girdėjo ne bažnytkaimyje, bet Kelmėje, iš žmogaus, gyvenančio palei Kražantę. Jis gal ir jungtųsi prie vandentiekio, bet tų penkių tūkstančių litų neturi.

„Man tai akivaizdu, kad pigiau būtų kompensuoti individualių biovalymo įrenginių įsirengimą visiems, kas nori mažuose miesteliuose. Atkristų bent jau tie, kas net nesirengia prie nieko jungtis, o kaina namui būtų dešimtadalis to, kas planuojama”, – įsitikinęs parlamentaras K. Masiulis. Jis primena, kad ir Lietuvoje gausu įmonių, kurios siūlo nedideles vandens valymo sistemas.

Europinė parama naudojama neracionaliai

Parlamentarui pritaria ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

„Kęstutis Masiulis labai teisingai identifikavo neracionalaus Europos Sąjungos fondų paskirstymo problemą. Patys vandens tiekėjai skundžiasi, kad yra priversti vedžioti vandentiekį, prie kurio beveik niekas nenori prisijungti; po kaimus, kai miestų centre magistraliniai vamzdynai išpuvę, – „Facebook“ paskyroje rašo jis. – Nekalbu jau apie trupinius, skirtus iš ES fondų, pavyzdžiui, pereinant prie pigesnio kuro šilumos tiekimo įmonėse, kas būtų žymiai reikalingiau.“